www.spargalkes.lt

Inžinerinė grafika

Braižomoji geometrija užima tvirtą vietą disciplinų, sudarančių inžinerinio paruošimo pagrindą, tarpe. BG uždavinys yra rasti geometrijos dėsniais paremtus būdus figūroms ir kūnams atvaizduoti plokštumoje taip, kad iš brėžinio pilnai būtų galima įsivaizduoti šių figūrų bei kūnų padėtį  ir formą erdvėje.

Kad brėžiniais buvo naudojamasi senaisiais laikais, įrodoma sudėtinga Babilono, Graikijos, Egipto, Azijos šventyklų, rūmų, tvirtovių architektūra. BG kaip mokslo idėjos egzistavo gilioje senovėje, tačiau nebuvo bendros teorijos bei aiškių jos pritaikymo metodų praktikoje. XVIIIa. pabaigoje prancūzų mokslininkas Kasparas Monžo apibendrino anksčiau sukauptą projektavimo patirtį ir sukūrė mokslinę discipliną apie stačiakampes projekcijas, t.y. dviejų vaizdų teoriją. Todėl jo vardas siejamas su BG, kaip matematikos mokslo atšakos sukūrimu. K.M. suformulavo 3 pagrindines BG užduotis.

Centrinis projektavimas. Tai vienas iš bendriausių geometrinių figūrų  atvaizdų sudarymo atvejų. Pravedam iš projektavimo centro S per tašką A spindulį SA iki susikirtimo su plokštuma Q, gauname tašką A1. Analogiškai galime gauti ir taško B projekciją. Šios taško projekcijos vadinasi centrinėmis.

Lygiagretus projektavimas. Tai atskiras natrinio projektavimo atvejis, kai projektavimo centras be galo nutolęs. Tada visi projektavimo spinduliai lygiagretūs. Kad gauti taško projekciją per tašką vedam tiesę lygiagrečią projektavimo krypčiai iki susikirtimo su projekcine plokštuma Q. Abiem būdais gauta viena taško projekcija jo padėties erdvėje nenusako.

Stačiakampis ( ortogonalinis ) projektavimas. Tai pagrindinis BG metodas. Stač. Pr. Yra lygiagretaus projektavimo atvejis, kai projektavimo spindulių kryptis statmena projekcinei plokštumai. Šis metodas mažiausiai keičia figūrų matmenis ir formą.

Braižomoji geometrija užima tvirtą vietą disciplinų, sudarančių inžinerinio paruošimo pagrindą, tarpe. BG uždavinys yra rasti geometrijos dėsniais paremtus būdus figūroms ir kūnams atvaizduoti plokštumoje taip, kad iš brėžinio pilnai būtų galima įsivaizduoti šių figūrų bei kūnų padėtį  ir formą erdvėje. Kad brėžiniais buvo naudojamasi senaisiais laikais, įrodoma sudėtinga Babilono, Graikijos, Egipto, Azijos šventyklų, rūmų, tvirtovių architektūra. BG kaip mokslo idėjos egzistavo gilioje senovėje, tačiau nebuvo bendros teorijos bei aiškių jos pritaikymo metodų praktikoje. XVIIIa. pabaigoje prancūzų mokslininkas Kasparas Monžo apibendrino anksčiau sukauptą projektavimo patirtį ir sukūrė mokslinę discipliną apie stačiakampes projekcijas, t.y. dviejų vaizdų teoriją. Todėl jo vardas siejamas su BG, kaip matematikos mokslo atšakos sukūrimu. K.M. suformulavo 3 pagrindines BG užduotis:
1)Erdvinių trimačių figūrų grafinio vaizdavimo plokščiam brėžinyje įvaldymas t.y. išmokti sudaryti brėžinį.2)Erdvinių figūrų geometrinių ypatumų suvokimas iš jų brėžinių, t.y. išmokti skaityti brėžinį. 3)Praktinių uždavinių, nusakančių trimačių objektų elementų ryšį sprendimas                               dvimačiame plokščiame brėžinyje.
2.Projektavimo metodai. BG  tiria atvaizdų sudarymo projekcinius metodus. Sudarant brėžinį nustatomas tam tikras ryšys tarp objekto ir jo atvaizdo.
1)Centrinis projektavimas. Tai vienas iš bendriausių geometrinių figūrų  atvaizdų sudarymo atvejų. Pravedam iš projektavimo centro S per tašką A spindulį SA iki susikirtimo su plokštuma Q, gauname tašką A1. Analogiškai galime gauti ir taško B projekciją. Šios taško projekcijos vadinasi centrinėmis.
1)Lygiagretus projektavimas- tai atskiras natrinio projektavimo atvejis, kai projektavimo centras be galo nutolęs. Tada visi projektavimo spinduliai lygiagretūs. Kad gauti taško projekciją per tašką vedam tiesę lygiagrečią projektavimo krypčiai iki susikirtimo su projekcine plokštuma Q. Abiem būdais gauta viena taško projekcija jo padėties erdvėje nenusako.
2)Stačiakampis(ortogonalinis) projektavimas. Tai pagrindinis BG metodas. Stač. Pr. Yra lygiagretaus projektavimo atvejis, kai projektavimo spindulių kryptis statmena projekcinei plokštumai. Šis metodas mažiausiai keičia figūrų matmenis ir formą.
Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (27e1fa14983a1cf7b2a60c645209dd60.zip)Inžinerinė grafika9 Kb5
Neteisinga

 
Architektūra Inžinerinė grafika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt