www.spargalkes.lt

Astronomijos mokslas

Astronomija – mokslas tiriantis Visatos kūnų  ir jų  sistemų sandarą,  judėjimą,  susidarymą, raidą, Visatos medžiagos fizikinę būseną ir cheminę sudėtį.

Žvaigždynas – tai žvaigždžių grupė su jai priklausančia erdvės dalimi.  Žvaigždės spindesio matas – ryškis (m). Ryškiausios 1 silpniausios 6. Tarp 2 vienetų ryškio skirtumas 2.5. spindesys (L).

Dangaus sfera – įsivaizduojama neriboto spindulio sfera. Vertikali linija einanti per stebėtoją, kerta dangaus sferą virš galvos esančiame zenito taške. Diametraliai priešingas   zenitui yra nadyras. Plokštuma statmena linijai ir liečianti žemės paviršių stebėtojo vietoje tai horizonto plokštuma, o jos susikirtimo su dangaus sfera linija – horizontas. Jis d sferą dalija į regimąją (virš) ir neregimąją (žemiau).

Plokštuma, einanti per stebėtoją, pietų ir šiaurės taškus, zenitą ir nadyrą – dangaus dienovidinio plokštuma. Jos susikirtimo su dangaus sfera linija – dienovidinis. Dienovidinio ir horizonto plokštumų susikirtimo linija – vidurdienio linija. Pusapskritimis einantis per zenitą, šviesulį ir nadyrą – šviesulio vertikalis. D sfera su visais šviesuliais sukasi apie dangaus ašį, kertančią Dsferą 2 taškuose (šiaurės ir pietų ašigaliai). Didysis apskritimas kurio plokštuma yra statmena d ašiai, eina per stebėtoją vadinamas dangaus pusiauju (ekvatorius). D sferos apskritimas, kurio plokštuma yra lygiagreti d pusiaujo plokštumai vadinamas šviesulio dangaus lygiagrete (paralele).

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (033c57aa467312f3e2cf268848d484f5.zip)Astronomijos mokslas2 Kb4
Neteisinga

 
Astronomija Astronomijos mokslas
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt