www.spargalkes.lt

Galaktikos

Daugybės silpnų žvaigždžių nematomų pavieniui telkinys, balzgana  juosta nakties danguje, matoma tamsiomis be Mėnulio naktimis. Rudens vakarais driekiasi per visą dangų iš šiaurės rytų pietvakarių link (maždaug sutampa su migruojančių paukščių  skridimo kryptimi). Tai milžiniškos disko pavidalo žvaigždžių sistemos  Galaktikos  projekcija. Dangaus sferoje Galaktiką sudaro šimtai milijardų žv., jų spiečių, tarpžvaigždinių dujų ir dulkių debesų, ūkų. Saulė su savo planetomis skrieja aplink Galaktikos centrą. Galaktikos žv. tankiausiai susispietusios disko formos erdvės dalyje (disko skersmuo ~ 100000 šm). Žv. tankis Galaktikoje nevienodas, o tarpžvaigždinėje erdvėje yra šviesą sugeriančių dulkelių debesų, todėl PT atrodo kaip šviesi juosta. PT siauriausias ir silpniausiai spindi žiemą ir pavasarį, o ryškiausias vasarą ir rudenį. PT dangaus sferą dalija į dvi maždaug lygias dalis.

Galaktiką sudaro diskas ir jį supantis mažesnio tankio  sferoidas.  Šis truputi suplotas. Sferoido spindulys apie 80000 šm. Disko ir sferoido centrai sutampa. Disko žvaigždžių tankis didėja artėjant prie Galaktikos centro. Centro link storėja ir diskas.Taip apie Galaktikos centrą susidaro centrinis žvaigždžių telkinys. Spindulys apie 8000 šm. Jame žvaigždės susispietusios kelis kartus tankiau negu palei Saulę.

Iš viso Galaktikoje yra apie 250 milijardų žv. Daugiausiai žv. yra diske. Galaktikos diską sudarančios  žvaigždės ir ūkai skrieja aplink Galaktikos centrą apskritomis orbitomis.Saulės nuotoliu nuo Galaktikos centro greitis yra 220 mln. km/s, ji vieną kartą apskrieja aplink centrą per 230 mln. metų. Mūsų Galaktika yra spiralinė sistema. Jos diske didelės masės karštos  žvaigždės, supermilžinės ir dujų  bei dulkių debesys išsidėstę spiralės formos vijomis. Galaktikos centro pusėje artimiausia yra Šaulio vija, o  anticentro pusėje – Persėjo vija. Galaktikos sferoidą iš visų pusių gaubia Galaktikos vainikas, kurio spindulys 700 000 šm.

Spiečiai - vienodos kilmės erdvinės žvaigždžių grupės, susietos gravitacijos lauku. Pagal erdvinį tankį jie skirstomi: padrikieji ir kamuoliniai. Padrikuosius sudaro 10 ir 100, o kamuolinius – 1000 ir 100 tūkst. žvaigždžių. Padrikųjų skersmuo yra 10-50 šm., o kamuolinių 3 - 4 kartus didesnis. Padr. daugiausiai yra Galaktikos diske, o kamuol. - sferoide ir centriniame telkinyje. Padr. spiečių ir disko pavienių žvaigždžių judėjimo trajektorijos beveik apskritos. Kamuol. spiečiai skrieja aplink Galaktikos centrą ištęstomis elipsinėmis orbitomis.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (88b5471159e6c238527fca1ea9a98a0c.zip)Galaktikos10 Kb0
Neteisinga

 
Astronomija Galaktikos
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt