www.spargalkes.lt

Latimerijos

Ir nežinai kokių stebuklų mums gamta parodys? Vieną pamatėme 1938-aisiais. Latimerija, riešiapelekė žuvis, lyg prisikėlė iš numirusiųjų, o juk visi galvojo, kad jos nebėra. Bet apie viską iš pradžių…

Latimerija yra plėšri žuvis, turinti aštrius dantis. Ašinio skeleto chorda gerai išsivysčiusi, o slankstelių yra tik užuomazgos. Kitaip negu senovinių riešapelekių, latimerijos vidinė kaukole beveik visa kremzlinė, kuri viduryje prasisklendžia, tam, kad padėtų žuviai lengviau žiobčioti valgant. Smegenys labai mažos. Kūno ertmėje degenruotas plautis pilnas riebalinio jungiamojo audinio. Choanos išnykusios. Galvos šonuose yra po nedidelį švirkštą. Kūną dengia stori ir dideli žvynai, o poriniai pelekai turi mėsingas rankenas. Latimerijos gyvena kelių šimtų metrų gylyje, prie Komorų salų, netoli Madagaskaro.

Jų beliko nepilnas šimtas. Tačiau mes nežinome, ar Komorų salos yra vienintelė vieta, kur gyvena latimerijos. 1938 pagauta Pietų Afrikoje, 1991 Maputu, Mozambike, taip pat pagauta Madagaskare. Ar tai atskiros populiacijos ar tai tik žuvys paklydėlės, mes galim tik spėlioti. Subrendusių žuvų ilgis 125-180 cm, masė apie 80 kg. Suaugę patinai mažesni už pateles. Latimerija yra tamsiai mėlyna, su baltom dėmėm, kas padeda tyrinėtojams skaičiuoti atskirus individus. Stuburas yra vamzdelis, pripildytas kremzlinio skysčio, kuris yra reikalingas susidaryti raumenims. Akys yra gerai išsivysčiusios, turi ląsteles, vadinamas tapitomis, kurios padidina matomumą naktį. Latimerijos širdis yra mūsų širdies prototipas. Snukyje yra ypatingas įdubimas, drebučiais pripildytas snapinis organas, kuris turi panašias funkcijas kaip elektro-receptorius (nustatyti aukos vietą). Jautri šoninė linija jaučia šalia esančius gyvūnus.

Tai aišku padeda povandeniniuose urvuose, kur latimerijos praleidžia dienų dienas. Dubens ir papilvės pelekų vietoje Eustenopteron būrio žuvų, kurioms buvo pradėjusios vystytis kojos ir jos sugebėjo išlipti ant kranto, vietose išsivystė kojos ir rankos. Yra nuomonių, kad Latimerija yra Eustenopteron pusseserė. Nugurkaulio pelekai tuščiaviduriai, iš to ir kilo Coelacanthini žodis – tai reiškia “tuščias nugarkaulis”.  Tačiau labiausiai mus žavi triskiauterė uodega, į kurią įsikišęs vienas pelekas. Kadangi latimerija yra vienintelė riešiapelekių žuvų būrio žuvis, manau, reikia parašyti ir apie bendrus šio būrio žuvų bruožus.

Būdingas riešiapelekių žuvų bruožas – sukaulėjusi smegeninė kaukole, sudaryta iš dviejų judamai sunertų dalių – priekinės (ethmosphenoidale) ir užpakalinės (oticooccipitale). Užpakalinės dalies pamate išlikusi chorda. Tokia kaukolė – primityvumo požymis, įrodo, kad kaukolės pamatinė dalis išsivystė labai anksti. Dar neseniai apie riešiapelekes žuvis buvo žinoma tik iš iškasenų. Devono periode (prie 400 – 350 mln. metų) tai buvo labiausiai paplitusios kaulinės žuvys gyvenusios gėluose vandenyse. Jų uodega buvo triskiauterė, kūną dengė stambūs žvynai. Riešiapelekės žuvys turėjo choanas (papildomai kvėpavo plaučiais). Devone šios žuvys išsiskyrė į dvi evoliucines šakas. Vienos iš jų – Rhipidistia – nepakito ir liko gyventi gėlame vandenyje. Iš tų žuvų kilo sausumos stuburiniai. Paleozojaus pabaigoje ta grupė išmirė. Antra evoliucinė šaka – celekantai (Coelacanthini) – nuo mezozojaus pradžios galutinai persikėlė gyventi į jūrą. Jos turėjo silpnesnį žandų aparatą, dificerkinę uodegą. Vieninteliu kvėpavimo organu ir vėl tapo žiaunos, todėl choanos išnyko.

Vėliausiai gyvenusio iškastinio celekanto liekanos rastos kreidos sluoksniuose, todėl vyravo nuomonė, kad ir ši riešiapelekių grupė išmirė net nesulaukusi kainozojaus. Ir atėjo 1938-ieji…

1938 metais, trisdešimt dviejų metų Marjorie Courtni Latimer buvo smulkaus muziejaus Pietų Afrikos Respublikoje saugotoja. Ji susidraugavo su vietiniu žveju, kapitonu Hendriku Gusenu iš žvejų laivo “Nerine”, kuris gaudė žuvis netoli nuo kranto, Indijos vandenyne. Vieną kartą ji buvo pakviesta apžiūrėt kaip laive pagaunamos žuvys. Ji galėjo pasiimti bet kokį eksponatą savo muziejui.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (36a2b7371c4fdb40cd3244e0640de56e.zip)Latimerijos283 Kb1
Neteisinga

 
Biologija Latimerijos
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt