www.spargalkes.lt

Embrioninis žmogaus vystymasis

Apvaisintas žmogaus kiaušinėlis dalijasi lyg paprasčiausia didelė ląstelė. Kiaušinėlis turi pakankamai dalijimui ir kitai gyvybinei veiklai būtinų medžiagų, tad embrioninio vystymosi pradžioje ląstelėms augti nereikia, pakanka sudvigubinti DNR ir mitoziškai pasidalinti, sudvigubinti ir pasidalinti. Toks mitozinis ląstelės dalijimasis, kai interfazėje ląstelės neauga, vadinama skilimu. Skylant susidarančios blastomerai vis smulkėja.

Žmogaus zigota skyla gana lėtai - pirmą kartą skyla praėjus 36 val. po apvaisinimo. Po to ląstelės dalinasi maždaug dukart per parą . Pradedant 8 ląstelėmis jų telkinys primena pilnavidurį apvalų avietės sudėtinį vaisių, kasdieninėje kalboje vadinamą avietės uoga. Dar labiau jis primena šilkmedžio vaisių, o šilkmedis lotyniškai vadinasi morus. Tad blastomerų telkinys vadinamas morule.Pirmi 6 - 8 skilimo dalijimaisi vyksta dar po apvaisinimo membrana (buvusia skaidriąja zona). Apie trečią dieną po apvaisinimo morulė jau baigia slinkti kiaušintakiu ir pasiekia įėjimą į gimdą.

Ketvirtą - penktą dienomis morulė (turinti 32 - 64 blastomeras) keičia formą -  jos viduryje atsiranda skysčiu užpildyta ertmė, vadinama blastocele  - ir virsta blastocista. Blastocistos viduje, viename pakraštyje, yra ląstelių sankaupa, vadinama embrioblastu. Blastocistos sienelė vadinama trofoblastu.

Blastocista vieną - dvi dienas laisvai plaukioja gimdos erdvėje. Tuo metu ji maitinasi medžiagomis, kurias išskiria gimdos gleivinės liaukos. Trofoblasto ląstelės ima gaminti pirmą naujojo organizmo gyvenime hormoną , kuris palaiko geltonkūnį, kad šis neišnyktų. Geltonkūnis - tai trūkusiame folikule susidaręs ypatingas laikinas organas, kuris gamina hormonus, neleidžiančius prasidėti menstruacijai ir paruošiančius gimdos gleivinę nėštumui.

Apie septintą parą po apvaisinimo skaidrioji zona išnyksta, ir trofoblastas  prikimba prie gimdos sienelės. Blastocista pasisuka taip, kad embrioblastas būtų prie gimdos sienelės epitelio.

Trofoblasto ląstelės  išskiria proteolizinius fermentus, kurie praardo gimdos gleivinę, ir trofoblastas nyra į gleivinę. Irstančios gleivinės medžiagas fagocituoja ir siurbia trofoblastas, jomis maitinasi gemalas. Trofoblastas sudaro gaurelius, didinančius įsiurbimo paviršių. Augdamas trofoblastas vis plačiau skverbiasi į gimdos sienelę ir sudaro gaurelinį dangalą, vadinamą chorionu.

Iki implantacijos visos susidarančios ląstelės būna beveik vienodos. Implantacijos metu ląstelės nesidalija. Pasibaigus implantacijai ląstelės vėl ima dalintis, ir naujai susidarančios ląstelės įgyja tam tikrą būdingą sandarą, prisitaiko atlikti tam tikras funkcijas - jos ima specializuotis. Šitas reiškinys vadinamas ląstelių diferenciacija.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (64cba6d97bf9aaf0c11a26319d63507f.zip)Embrioninis žmogaus vystymasis23 Kb1
Neteisinga

 
Biologija Embrioninis žmogaus vystymasis
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt