www.spargalkes.lt

Organizmų klasės

Varlės gyvena visur kur yra drėgna: pelkėse, prie ežerų, upių, tvenkinių ir pan. Varlių elgsena labai priklauso nuo drėgmės. Kai karšta ir sausa, kai kurios rūšys slepiasi nuo saulės. Varlės minta vabzdžiais: uodais,vabalais, besparniais ir t.t. Medžioja varlė savo liežuviu. Pamačius kokį nors vabalą ji iškiša savo kiežuvį ir vabalas prie jo prilimpa. Varlės aktyvios tik šiltuoju žiemos laiku, žiemą jos miega. Varlės kūnas suplotas,didžiulė galva nežymiai pereina į liemenį.

Nors varlė neturi kaklo vistiek gali judinti galvą. Galvoje yra dvi didelės akys, pridengtos vokais. Vokai drėkina varlės akis. Varlė gali kvepuoti ir atmosferos oru, ir po vandeniu. Varlės turi šlaunis, blauzdas ir letenas ir pan. Griau,iai sudaryti iš tų pašių dalių, kaip ir ešerio, bet varlė turi ir kojas. Nuo žuvų skiriasi tuo, kad turi kaklo lankstelį varlės šonkauliai neišsivystę. Raumenys: Varlės raumenys labai išsivystę nei žuvies. Juk varlė ne tik plaukiojač bet ir šokinėja!

Virškinimo sistema: beveik kaip ir žuvų, tiktai varlė turi kloaką o žuvys ne. Varlė kvepuoja atmosferos oru. Jos kvepavimo organai: oda ir plaučiai. Varlės plaučiai silpnai išsivystę, todėl varlės kvepavimui nemažiau svarbi ir oda ir plaučiai.

Kraujotakos sistema:  grynas arterinis kraujas varlėje teka tik į smegenis, o visur kitur susimaišęs. Varlė turi du kraujotakos ratus: didijį kraujotakos ratą ir mažajį.

Varliagyvių medžiagų apykaita:  Varlės kūno temperatūra keičiasi nuo aplinkos temperatūros. Varlė -šaltakraujis gyvūnas.

Nervų sistema ir jutimo organai: Varlės smegenys labiau išsivysčiusios negu žuvų. Varliagyvių kūnas priplotas prie žemės ir jiems nereikia laikyti pusiausvyros. Varlė turi dar ir vidurinę ausį, kad galėtų girdėti ir sausumoje. Varliagyviai visi skirtalyčiai. Pavasarį, atbudus varlėms jos susiporuoja. Lytinės ląstelės patenka į kloaką o iš ten išmetamos laukan. Patinėliai ant jų išleidžia skystį kuriame yra spermatozoudų.

Vystymasis:  po kurio laiko iš ikrelio tampa buožgalvis. Jis panašus į mažą kiaušinio formos žuvytę. Buožgalvis greitai vystosi. Atsiranda burna, plaučiai, kojos ir galiausia jis tampa varle.

Labai daug kur gyvena driežai. Vienas iš jų vikrusi driežas. Tai nedidelis, bet vikrus gyvunėlis. Driežai gyvena sausose saulės šildomose vietose. Driežai minta vabzdžiais. Jų klausa labai stipri. Jis girdi net ir menkiausia šlamesį sukeltą ropojančio vabalo. Vidinė sandara labai panaši į varlės. Driežas turi daugiau kaklo lanksteliu, todėl geriau gali judinti kaklą. Ir driežai kvepuoja tik plaučiais. Dauginimas taippat panašus į varlės. Tik apvaisinimas vyksta sausumoje ir ikriukai auga patelės viduje o na vandenyje. Ropliams priklauso ir gyvatės. Kai kurios iš jų yra nuodingos. Tai tiesiog reikalinda jų pradyvenimui. Jos savo nuodais gali apsiginti ar sumedžioti. Gyvatės neturi kojų, todėl jos šliaužia žeme. Jos šliaužia vingiuodamos savo kūną. Dauguma gyvačių deda kiaušinius. Visos gyvatės ryja grobį nekramčiusios. Ropliams priklauso ir vėžliai ir krokodilai. Šie gyvūnai gyvena vandenyje. Sausumoje jie nėra labai judrūs, nors kiaušinius ir deda sausumoje.

Išorinei paukščių sandarai ištirti mums padės karvelis. Jie gyvena miestuose ir kaimuose. Minta grūdais ir įvairiomis žmonių maisto atliekomis.  Paukščiai turi lankstų kaklą, dvi kojas ant kiekvienos po penkis pirštus. Jais paukščiai ir vaikščioja. Paukščiai turi snapą pri kurio yra ir šnervės. Galvoje paukščiai turi akį po kuria yra ir klausos anga. Plunksnos - svarbiausias išorinis požimis skiriantis paukščius nuo kitų gyvųnų. Plunksnos uždengia visą kūną.

Paukščiai kartais keičia savo plunksnas, šeriasi. Senos apdevėtos plunksnos keičiamos kitomis. Paukščiai savo plunksnas sutepa spesialiu riebalu kurį išspaudžia iš odos liaukų. Taip plunksnos tampa elastingesnės. Paukščių snapai yra įvairaus dydžio be dantų. Maistą ryja nesukramtytą. Kaikurie paukščiai stemplę prikimša iki pat viršaus nepatirdami dėl to jokio nepatogumo, nes stemplė gali išsiplėsti. Skrandis turi du skyrius, liaukinį ir raumenonį. Maistas virškinamas labai greitai, nes skridimui reikia daug energijos. Todėl paukščiai lesa dažnai ir daug laiko praleidžia ieškodami maisto. Žarnynas baigiasi kloaka.

Be plaučių paukštis turi dar ir daug oro maišelių esančių tarpuose tarp organų. Jos sujungtos su plaučiais. Arterinis ir veninis kraujas visiškai atskirtas ir į visus organus, išskyrus plaučius patenka grynas arterinis kraujas. Širdis labai stipri pvz. karveliui tupint širdis susitraukia 165x per min., o skrentant 550x. Paukščių regėjimas labai gerai išsivystęs. Jų akys 100x stipresnės už žmogaus. Bet paukščių uoslė yra silpna. Veisimosi pradžia yra pavasaris. Jaunikliai iš kiaušinių išsirita tada kai jiems pakanka reikalingo maisto. Paukščiai yra sėslieji, klajokliai ir keliauninkai. Sėslieji paukščiai visusu metus gyvena toje pačioje vietoje. Klajokliai paukščiai susibūrę nedideliais pulkais traukia į pietus. Klajoklia paukščiai nuolatinių žiemojimo vietų neturi. Žiemoja ten kur yra daugiau maisto. Keliauninkai paukščiai susibūrę į dideliu pulkus išskrenda į šiltuosius kraštus kur ir žiemoja. Paukščiai skrenda nuolatiniais keliais - kasmet traukia į žiemos buveines, o pavasarį grįžta į tėvynę perėti jauniklių. Miške gyvena daug įvairių paukščių: geniai, kurtinai, gervės, lakštingala ir t.t. Pavasarį visi paukščia pagyvėja ir pradeda čiulbėti. Yra ir plėšriųjų paukščių, naktinių paukščių: pelėdos, apuokai. Dieną pelėdas retai galima pamatyti, nes jos naktį medžioja o dieną slepiasi. Kai kurie paukščiai moka plaukti, nes ten susiranda maisto. Keli tokie paukščiai yra gulbės ar žąsys. Jie moka gerai plaukti, todėl tarp kojų pirštų yra plaukiojamoji plėvė.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (073fa75b2cdd1498beb015ab2963f406.zip)Organizmų klasės11 Kb2
Neteisinga

 
Biologija Organizmų klasės
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt