www.spargalkes.lt

Zoologija

Priklauso: stuburiniai (vertibrata); tunikatai (tunicata) – primityvūs jūrų gyvūnai; bekaukuoliai (acrania).

Kūno sandara. Pailgas iešmučio kūnas suplotas iš šonų, susmailėjusiai galais. Išilgai nugaros tęsiasi žema pelekinė raukšlė. Jos pagalba vyksta judėjimas. Liemenyje išilgai kiekvieno pilvinės pusės šono yra po vieną pelekinę raukšlę – metapleurą.  Kūną dengia vienasluoksnis epidermis su jutiminėmis ir liaukinėmis ląstelėmis. Po epidermiu yra plonas jungiamojo audinio sluoksnis – tikroji oda – KORIUMAS (mezoderminės kilmės). T.O. gausu pigmentinių ląstelių, kapiliarų, nervinių ląstelių.

Šoniniai raumenys sudaryti iš metameriškai išsidėsčiusių raumeninių segmentų – miomerų. Ašinio skeleto pagrindinė sudėtinė dalis – stangri chorda. Tęsiasi nuo kūno priekinės dalies iki pat uodegos galo.  Ji sudaryta  iš plokščių skaidulinių diskų, tarp kurių įsiterpusios pilnos skysčio vakuolės. Chordą dengia raumeninis audinys.

Priekinė nervų vamzdelio dalyje ląstelės diferencijuotos. Pusiausvyros organų nėra. Uoslės duobutė išklota virpamuoju epiteliu. Išilgai nervinio vamzdelio kanalo išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės. Periferinę nervų sistemą sudaro nugaros smegenų nervai. Kiekviename segmente atsišakoja metameriškai. Nugarinis nervas eina į odą ir susijungia su pilviniu.

Virškinimo ir kvėpavimo organai. Burnos angą supa ūseliai. Burnos ertmė siaurėja piltuviškai ir pereina į išplatėjusia beveik iki pusės kūno ryklę. Tarp burnos piltuvo ir ryklės yra raumeninga gleivinės raukšlė su nukreiptom į ryklės pusę šerelių formos išaugėlėmis. Jos sulaiko stambias maisto daleles. Endostylis – ryklės dugnu besitęsianti ir gleives išskirianti požiauninė vagelė. Gleivės kartu su prilipusiu maistu stumiamos endostylio blakstienėlėmis priešinga vandens srovei kryptimi ir toliau nueina žarnynu. Ryklės šonuose yra žiaunų plyšiai, juose gausu blakstienėlių. Žiaunų plyšiai atsiveria į aplinkryklinę ertmę – atriumą, o šis į išorę gyvūno pilvinėje pusėje – atrioporu.  Žarnynas kartu yra ir kvėpavimo organas.

Kraujotakos sistema beveik uždara. Širdies nėra. Pilvine aorta kraujas paskirstomas į gausias porines žiaunų kraujagysles, kuriomis kraujas toliau teka išilgai žiaunų lankų. Po to kraujas susirenka į 2 aortos šaknis, o už ryklės į – nugarinę aortą, iš kurios kraujas pasiskirsto po visą kūną. Tad žiauninės arterijos atlieka širdies vaidmenį.

Šalinimo organus sudaro iki 90 porų metameriškai išsidėsčiusių inkstinių kanalėlių ( nefridijų). Kiekvienas kanalėlis prasideda celomo sienelėje keliais piltuvėliais, o kitu galu atsiveria į atriumą.

Skirtalyčiai, dauginasi tik lytiškai. Apie 25 poros gonadų išsidėsčiusių atriumo išorinėje sienelėse. Subrendę lytiniai produktai (kiaušidės ar sėklidės, išsidėstę metameriškai) praplėšia gonados dangalą, patenka į atriumą  ir su vandens srove pasišalina. Iešmučiai neršia tik saulei nusileidus.

Kiaušinio segmentacija pilnutinė, beveik tolygi. Susiformuoja tipiška kamuolio formos blastulė, sudarytas iš vienasluoksnės blastodermos, po kuria yra blastulės ertmė – blastocelis. Tai pirminė gemalo ertmė. Vienas blastodermos polius pradeda įlinkti ir susidaro gastrulė (išorėj – ektoderma, viduj – entoderma). Gastrulės ertmė – gastrocelis – atsiveria į išorę angele – blastoporu. Gemale pradeda formuotis nauji organai: nervinė plokštelė (centrinės nervų sistemos užuomazga), chorda ir vidurinis gemalinis lapelis – mezoderma (žarnos, raumenys, nervų vamzdelis, tikroji oda, gonados).

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (082c1d8f463cc85021f75a50476e15fe.zip)Zoologija37 Kb1
Neteisinga

 
Biologija Zoologija
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt