www.spargalkes.lt

Tundros augalija ir gyvūnija

Geologiniais mastais visai neseniai Šiaurės Ameriką ir Euraziją dengę ledynai pasitraukė į pačią šiaurę ir aukštus kalnus.Tų ledynų pakraščių teritorijos Šiaurės Amerikoje vadinamos nederlingomis žemėmis, Senajame pasaulyje tundra (suomiškai tunturi - bemiškė aukštuma). Nors pavadinimai skirtingi, 75% augalijos ir gyvūnijos rūšių yra tos pačios abiejose teritorijose.Tundra yra maždaug tarp 60 - 70 Šiaurės platumos, t.y. ji prasideda ten, kur šilčiausio mėnesio vidutinė oro temperatūra tesiekia 10 C. O pakankama temperatūra ir yra viena būtinų sąlygų medžiams augti.

Augalija ir gyvūnija priklauso nuo dviejų svarbiausių veiksnių - šviesos ir šilumos. Prie poliaračio per žiemos saulėgrįžą Saulė nepakyla virš horizonto, toliau į šiaurę poliarinė naktis trunka dar ilgiau. Didumoje tundros poliarinė naktis trunka net keletą mėnesių per metus. Iš dalies tai kompensuoja ilga poliarinė diena. Dieną skuba vystytis ir augalai, ir gyvūnai.

Reikia pažymėti ir geologinio palikimo - įšalo reikšmę. Podirvy čia sukaustęs daugiametis įšalas. Grenlandijoje jis apima net 600 m. sluoksnį, tačiau gali būti ir dar storesnis. Vasarą paties viršutinio žemės sluoksnio, vadinamu aktyviuoju sluoksniu, ledas atitirpsta. Šis sluoksnis gali būti nuo 7 cm. iki 3 m. storio ir tik jis leidžia gyvuoti tundros augalijai ir gyvūnijai. Žemė vasarą būna įmirkusi, nes daugiametis įšalas neleidžia vandeniui susigerti gilyn. Žemei nuolatos atšylant ir vėl įšalant, dirva kilnojasi, joje atsiranda tuštumų, kuriose kaupiasi akmenys. Ilgainiui iš jų susidaro akmenų daugiakampiai ar žiedai. Kritulių per metus čia būna iki 50 cm (perskaičiavus į vandenį); daugiausia tai sniegas.

Tundroje yra ir aukštų kalnų, tačiau diduma jos paviršiaus - tai lygumos, nusėtos ežerų, balų, skersai ir išilgai išraižytos vingiuojančių upeliūkščių. "Žemutinėje" tundroje, tai yra toliau į pietus, augalijos danga ištisinė; šiauriau, "aukštumoje" tundroje, stiprūs vėjai nupučia ploną dirvožemio sluoksnį, ir augalai įsitvirtina tik plyšiuose ar kitur užuovėjoje. Geriausiai čia auga kerpės.

Didžiausi tundros augalai - pažeme nusidriekę beržų ir gluosnių krūmai, kurie suaugę gali būti vos kelių centimetrų aukščio. Beveik visi tundros augalai glaudžiasi prie žemės. Žemaūgiai beržai keružiai, gluosniai retai kada užauga iki 1 m. aukščio. Dažniausiai jie būna gerokai mažesni, nors ir subrendę. Gausiai paplitę viržinių šeimos augalai. Beveik visi jie užmezga uogas, o jomis ir minta dauguma tundros gyvūnų. Nuo spanguolių rudenį tunka net baltieji lokiai.

Neretai tundros medelius praauga žolės, todėl joms žydint, tundra vasarą trumpai sužaižaruoja įvairiomis spalvomis ir greit išblėsta artėjant žiemai.

Nors tundra ir nesvetinga, čia gyvena labai daug gyvūnų. Didžiausieji - avijautis ir šiaurinis elnias(Šiaurės Amerikoje - karibu), kuris čia ganosi vasarą. Smulkesnieji plėšrūnai - vilkai, poliarinės lapės ir elniai. Jie minta arktiniais starais, pelėnais ir lemingais. Šius žinduolius nuo šalčio saugo storas šiltas kailis ir storas riebalų sluoksnis po juo. Nušalimų išvengti padeda aptaki kūno forma, trumpas snukis, ausys ir uodega.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (82e3ac5ca42d3787a37b7f3a4f268f60.zip)Tundros augalija ir gyvūnija4 Kb0
Neteisinga

 
Biologija Tundros augalija ir gyvūnija
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt