www.spargalkes.lt

Augalų skyriai

Vienalasčiai žalieji dumbliai: vandens gyventojai. Jų yra ir gėlo vandens telkiniuose, ir sūriuose jūrų bei vandenynų vandenyse. Iš viršaus juos dengia skaidri sienelė, po kuria yra citoplazma ir branduolys. Jis turi mažytę raudoną akutę - raudoną, šviesai jautrų kūnelį, stambią vakuolę, pripildytą ląstelinių sulčių. Jie naikina kenksmingas priemaišas. Dauginasi dalydamiesi. Prieš dalijimasi jie liaujasi judėję ir numeta žiuželius. Nuo motininės ląstelės atsiskiria 2 - 4, o kartais ir 8 ląstelės. Jos vėl dalijasi (taip dauginasi nelytiniu būdu). Susidarius nepalankioms gyvenimo sąlygoms atsiranda gametų. Gametos pasklinda į vandenį ir susijungia poromis. Susidaro zigota, kuri apsitraukia stora sienele ir taip žiemoja. Pavasarį zigota dalijasi. Susidaro keturios ląstelės - jauni valkčiadumbliai.

Daugialąsčiai siūliniai žalieji dumbliai: gyvena tekančiame vandenyje. Ulotriko siūlą sudaro daug trumpučių ląstelių. Jų citoplazmoje yra branduolys ir panašus į atvirą žiedą chromatoforas. Ląstelės dalijasi ir siūlas ilgėja. Dumblių visos ląstelės, išskyrus tą, kuria siūlas prisitvirtina, gali dalytis į 2 arba 4 judrias ląsteles su žiuželiais - zoosporas. Jos patenka į vandenį, plaukioja, paskui prisitvirtina prie kokio nors povandeninio daikto ir dalijasi. Taip susidaro nauji dumblių ižsiūlai. Nepalankiomis gyvenimo sąlygomis kai kuriose dumblio ląstelėse susidaro daugybė mulių judrių gametų su žiuželiais. Gametos patenka į vandenį ir susijungia poromis. Taip vyksta apvaisinimas. Susidaro zigota. Zigota dalijasi į 4 ląstleles - sporas. Žalieji dumbliai sugeria iš vandens anglies dioksidą, išskiria deguonį. Jie yra žuvų ir kitų gyvūnų maistas.

Rudadumbliai ir raudondumbliai: gyvena jūrose ir vandenynuose. (pvz.: radadumblis - laminarija). Atrodo kaip gniužulas, prisitvirtina prie akmenų arba povandeninių uolų panašiomis į šaknis išaugomis - rizoidais. Nuo rizoidų į viršų eina neplati cilindriška iki 50 cm ilgio dalis - stiebelis. Ant stiebelio auga susiskaidžiusio arba ištisinio lapo formos lakštas, kurio ilgis iki 5.5 m. gyvena tik palyginti negiliose vietose, kur yra pakankamai saulės šviesos. Raudondumbliai auga giliuose vandenyse. Dumbliai neturi šaknų, stiebų, lapų, žiedų, vaisių ir sėklų. Daugumas rudadumblių ir raudondumblių dauginasi sporomis. Jūros dumbliai vartojami chemijos pramonėje. Jais šeriami gyvuliai, vartojami kaip traša.

Žalioji samana gegužlinis: auga miške, kur susikaupia ir užsistovi vanduo. Tai daugiametis augalas. Rudai žali stiebai su tankiais siaurais lapais. Šaknų neturi. Apatinėse stiebų dalyse yra siūliškos išvaizdos išaugos - rizoidai. Iš žemės rizoidai siurbia vandenį ir mineralines medžiagas. Dauginasi sporomis. Iš sudygusios sporos išauga plonas žalias siūlas. Tas siūlas šakojasi, ant jo atsiranda pumpurų, iš kurių išauga stiebai ir lapai. Vyriškos gametos - spermatozoidai susidaro ant vienų augalų, o moteriškosios - kiaušialąstės - ant kitų. Apvaisinti jos gali tik vandenyje, kuriame plaukioja judrūs spermatozoidai. Susijungus gametoms, susidaro zigota. Iš zigotos ant moteriškojo augalo susiformuoja dėžutė su koteliu. Dėžutėje subręsta sporos. Sporos išsisėja, ir išdygsta žali siūlai.

Durpinės samanos: kiminai neturi rizoidų. Stiebas ir šakelės tankiai apaugusios smulkiais šviesiai žaliais lapeliais. Kiekvieną lapelį sudaro dvejopų ląstelių sluoksnis (gyvos ir negyvos). Negyvos ląstelės gali siurbti ir ilgai išlaikyti vandenį, po truputį jį atiduodamos gyvoms ląstelėms. Kiminai gali augti miško priedangoje tarp gegužlinių. Dauginasi sporomis. jos susidaro mažose dėžutėse, viršutinių šakelių viršūnėse. Kiminai išskiria medžiagas, kurios neleidžia vystytis bakterijoms.

Sporiniai induočiai (paparčiai, asiūkliai, patasai): paparciai - daugiamečia žoliniai augalai. Jie auga drėgnose, ūksmingose vietose, daugiausiai miško priedangoje ir drėgnuose griovuose. Paparčiai turi stiebus, lapus, šaknis, šakniastiebį. Iš šakniastiebio auga pridėtinės šaknys ir lapai si ilgais lapkočiais. Apatinėje lapo pusėje galima pamatyti smulkių rudų kauburėlių. Juose bresta sporos. Subrendusios sporos išbyra. Iš sudygusios paparčio sporos išsivysto maža žalia plokštlelė (polaiškis). Apatinėje polaiškio dalyje susidaro vyriškos gametos - spermatozoidai ir moteriškos gametos - kiaušialąstės. Polaiškis sulaiko rasos arba lietaus vandens lašelius. Spermatozoidai vendeniu priplaukia prie kiaušialasčių ir jas apvaisina. Iš zigotos išsivysto gemalas. Taip pat dauginasi aiūkliai ir pataisai. Asiūkliai - daugiamečiai žoliniai augalai. Turi ilgus šakotus šakniastiebius, žiemojančius dirvožemyje. Auga laukuose, miškuose arba prie vandens, paprastai ten, kur dirvožemis drėgnas ir rūgštus. Pataisai auga pušynuose. Šie augalai turi ilgą šliaužiantį stiebą su daugybe šakelių, apaugusių smulkiais lapais.

Plikasėklių augalų įvairovė: atstovai - spygliuočiai: eglė, pušis, maumedis. Pušys auga smėlynuose, kalkingame kalnų dirvožemyje, ant plikų uolų. Turi pagrindines, gerai išsivysto šoninės šaknys. Išauga iki 30 - 40 m aukščio, gyvena 350 - 400 metų. Spygliai ant šakos išbūna 2 - 3 metus. Turi siaurus, ilgus spyglius, iš viršaus juos dengia standi odelė. Pušis taupiai garina drėgmę ir lengvai pakelia sausrą. Eglė - ūksminis augalas. Ji gerai auga tik derlingoje, drėgnoje dirvoje. Pagrindinės šaknys išsivysčiusios prastai. Šoninės šaknys išsikerojusios paviršiniame dirvožemio sluoksnyje. Gyvena 250 metų, užauga 40 metrų. Trumpi ir smailūs spygliai auga po vieną ir išbūna ant šakų 5 - 7 metus. Kiti spygliuočiai: kėnis, maumedis, kedras, kadagys, kukmedis.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (96a14ba02a8a2e7c1142f96d6d285d1f.zip)Augalų skyriai5 Kb0

 
Biologija Augalų skyriai
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt