www.spargalkes.lt

Membranos

Pagrindinė ląstelės membranos dalis yra sluoksnelis ypatingų lipidų , vadinamų membraniniais fosfolipidais.

Fosfolipido molekulė susideda iš dviejų dalių - elektros krūvį turinčios galvos ir dviejų uodegų, kurios yra elektriškai neutralios.  Uodegą sudaro dvi  glicerino molekule sujungtos riebiosios rūgštys, o galvutę - prie glicerino prijungta fosforo rūgšties liekana su tam tikro alkoholio molekule. Beveik visa riebiosios rūgšties molekulė - tai ilga elektriškai neutrali angliavandenilinė grandinėlė, kuri negali sąveikauti su poliškomis vandens molekulėmis. Nuo fosforo rūgšties atskyla, o nuo alkoholio liekanos   arba atskyla, arba prisijungia prie jos, todėl galvutė yra poliška - elektringa. Dėl tokios sandaros membraninius lipidus dažnai vadina dar ir poliniais lipidais.

Vandenyje fosfolipidų molekulės pasisuka, kad uodegos būtų kuo toliau nuo vandens molekulių, o galvutės - kuo arčiau. Kadangi dvigubos jų uodegos pernelyg griozdiškos, fosfolipidų molekulės taip susirikiuoja, kad paprastai sudaro burbuliukus. Burbuliukų sienelės būna sudarytos iš dvigubo lipidų sluoksnio. Tokios dvisluoksnės membranos vadinamos bilipidinėmis membranomis.

Didžiosios dalies lipidų pagrindas - riebiosios rūgštys. Tai ilgagrandinės organinės rūgštys, turinčios nuo 4 iki 24 C atomų. Jos turi vieną karboksilinę grupę ir ilgesnę ar trumpesnę nepolinę uodegą, dėl kurios dauguma lipidų ir netirpsta vandenyje. Organizmuose praktiškai visos riebiosios rūgštys sujungtos į lipidus. Dauguma natūralių riebiųjų rūgščių turi 16 arba 18 C atomų. Uodega gali būti visiškai soti (turėti tik viengubas jungtis) arba nesoti (turėti vieną ar kelias dvigubas jungtis). Nesočiųjų rūgščių ląstelėse yra dukart mažiau negu sočiųjų. Sočiųjų riebiųjų rūgščių grandinės labai judrios, nes nesunkiai sukasi apie viengubas jungtis. O kuo daugiau dvigubų jungčių, tuo sunkiau lankstosi grandinė.  Kambario temperatūroje sočiosios riebiosios rūgštys (nuo C 12 iki C 24) yra kietos, vaško pavidalo, nes judrios grandinės labai glaudžiai susipakuoja. Tuo tarpu nesočiosios riebiosios rūgštys yra skysčiai.

Praskiestuose natrio ar kalio šarmų tirpaluose riebiosios rūgštys sudaro muilus. Muilų molekulės irgi turi polinę "galvą" (natrio ar kalio jonas) ir hidrofobinę "uodegą". Todėl jų savybės panašios į fosfolipidų molekulių savybes. Muilų molekulės irgi sudaro membranas, kurias Jūs visi žinote. tai muilo burbulai. Jie, kaip ir fosfolipidinės membranos visuomet stengiasi užsidaryti.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (230fe4b600cc3a7811e5798b326757c2.zip)Membranos13 Kb2
Neteisinga

 
Biologija Membranos
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt