www.spargalkes.lt

Visi organizmai iš ląstelių

Žemės gyvybė labai įvairi: vieni organizmai vienaląsčiai, kiti daugialąsčiai.

Vienaląsčiai irgi nevienodi. Vienų ląstelės labai paprastos sandaros, tokie vienaląsčiai vadinami prokariotais. Kitų - sudėtingesnes, jie vadinami eukariotais.

Visi daugialąsčiai - augalai, gyvūnai, grybai - yra eukariotai. Itin retai daugialąsčio organizmą sudaro vienodos ląstelės. Daugumos daugialąsčių organizmą sudaro daugelio atmainų ląstelės. Pavyzdžiui, histologai  suaugusio žmogaus organizme priskaičiuoja apie 210 tipų ląstelių. Jos skiriasi dydžiu, forma, sandara, atliekamomis funkcijomis, jautrumu aplinkos poveikiams. Šios ląstelės sudaro audinius, audiniai - organus.

Tad norint gerai suvokti, kaip veikia gyvi organizmai, kuo paremta gyvybė, reikia suprasti ląstelių sandarą ir funkcijas. O yra ir neląstelinė gyvybės forma - virusai. Kas jie tokie, irgi nesuprasi nesuprasdamas ląstelės.

Tik nedidelė dalis ląstelių savo funkcijas atlieka jau būdamos negyvos, pasyviai. Tai medienos ir karnienos plaušai (jie - tvirti storasieniai vamzdeliai, atsparūs tempimui ir spaudimui), tai kamštinės ląstelės (jos tiesiog sudaro negyvas pertvaras), vandens indai (tiesiog vamzdžiai, kuriais teka vanduo ir ištirpusios mineralinės medžiagos).

Apie gyvybės atsiradimą kalbėsime vėliau. O dabar palyginkime organizmus su  tokiais dirbtiniais daiktais kaip statiniai.

Senovėje pastatus neretai statydavo iš daugelio rūšių plytų. Pavyzdžiui, Vilniuje šv. 0nos bažnyčia pastatyta iš 38 rūšių plytų. Dauguma daugialąsčių organizmų irgi sudaryti iš daugelio rūšių ląstelių. Tačiau plytos - negyvi, pasyvūs kūnai. Jos - labai paprastos mechaninės konstrukcijos. Plytų funkcijos - laikyti aukščiau esančias plytas bei perdengimus, atitverti pastato vidų nuo išorės, nepraleisti dulkių, vandens, vėjo, šilumos. Laikui einant plytos yra, suirus dideliai daliai plytų suyra ir statinys. O ląstelės - organizmo “plytos”  - gyvos. Didžioji dalis jų aktyviai atlieka savo funkcijas. Ir tos funkcijos labai įvairios - jos atitveria vienas organizmo dalis vieną nuo kitos ir nuo išorės, sudaro tvirtus darinius, susitraukdamos judina visą kūną, skaido ir gamina įvairiausias medžiagas, gabena jas, priima signalus ir apdoroja informaciją...

Kodėl nebūna ląstelių mažesnių už mikroorganizmą Mycoplasma? Nes ląstelę sudarančios molekulės negali būti mažesnės. O ląstelės gali būti gyva tik turėdama tam tikrą biomolekulių skaičių. Mažesnių ląstelių būtų tik tada, jei būtų mažesnių atomų.

O kodėl nebūna labai didelių ląstelių? Todėl, kad ląstelių gyvybinė veikla priklauso nuo medžiagų, kurias ląstelė gauna iš aplinkos pro paviršių. O kuo ląstelė didesnė, tuo mažiau paviršiaus tenka vienam tūrio vienetui, kuris vartoja pro paviršių patenkančias maisto medžiagas ir deguonį. Ir tuo prasčiau ląstelėje pasiskirsto medžiagos. Juk daugelis molekulių ląstelėje keliauja tik difuzijos būdu.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (383db48ba5d1b1b364c6494f3b3cb79e.zip)Visi organizmai iš ląstelių15 Kb2
Neteisinga

 
Biologija Visi organizmai iš ląstelių
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt