www.spargalkes.lt

Gyvybinių procesų reguliavimas ir koordinavimas

Nervinė reguliacija - nervų sistemos veikla koordinuojanti organizmo fiziologinius procesus. Nervinė ir humoralinė reguliacija sudaro vientisą neurohumoralinę reguliaciją. Informacija apie organizmo vidaus ir išorės pokyčius nervų sistema  gauna iš receptorių taip tiesiogiai reaguodama į vidaus  terpės pakitimus. Ši informacija nervinėmis skaidulomis ir smegenų laidais patenka  į smegenų centrus. Centrinė nervų sistema iš jutimų organų gautą informaciją analizuoja ir integruoja.

Priklausomai nuo organizmo būsenos reikmių ir aplinkos veiksnių  (stimulinės situacijos) formuojamos ir išcentriniais  nervais siunčiamos  komandos efektoriniams (vykdomiesiems) organams - raumenims vidaus ir išorės sekrecijos liaukoms kai kurių gyvūnų švytėjimo aparatams. Atskirą fiziologinę ar psichinę funkciją reguliuoja ne vienas smegenų centras, o visa jų sistema.  Pvz.: raumenų veiklą reguliuoja  nugaros smegenų, galvos  smegenų kamieno ir didžiųjų pusrutulių žievės neuronai, sudarantys judesių funkcinę (nearomatinę) sistemą. Aukštesniosios smegenų dalies dalys išcentriniais nervais reguliuoja taip pat žemesniųjų centrų aktyvumą ir receptorių jautrumą. Susidaro uždari nervinais žiedai. Tokių žiedų yra ir pačiose smegenyse (pvz.: tinklinio darinio ir didžiųjų  smegenų pusrutulių žievės sąveiką lemia bendrą smegenų tonusą). Nervinė reguliacija padeda palaikyti organizmo vidaus terpės  pastovumą, atstatyti organizmo pusiausvyrą po nukrypimų, kuriuos sukelia aplinkos veiksniai (pvz.: infekcija kiti kenksmingi faktoriai), kompensuoti pažeisto organo arba audinio funkcijas (pvz. regą, klausą). Per medžiagų apykaitos nervinę reguliaciją reiškiasi nervų sistemos trofinė funkcija. Skiriama endogeninė nervinė reguliacija ( ją lemia paveldimumas; pvz.: vegetacinių funkcijų reguliacija) ir egzogeninė nervų reguliacija (ji susidaro, nervų sistemai sąveikaujant  su aplinka, pvz.: sąlyginiai refleksai). Dauguma nervų reguliavimo rūšių yra mišrios, susidedančios iš endogeninių elementų (pvz.: termoreguliacija, budėjimo ir miego kaita).

Humoralinė reguliacija [lot. humor-skystis], organizmo fiziologinis ir cheminis procesų koordinavimas per kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį. Reguliuoja hormonai, hormonoidai, mediatoriai, biogeniniai aminai (histaminas, serotoninas), kitos biologiškai aktyvios medžiagos (bradikininas), jonai ir medžiagų apykaitos substratai bei jų metabolitai. Šios medžiagos veikia tiek vykdančius organus, tiek chemoreceptorius ir nervinius centrus, humorališkai arba refleksiškai sukeldamos  įvairias reakcijas. Humoralinė reguliacija padeda palaikyti organizmo homeostazę. Pvz.: dirbant fizinį darbą, kraujyje kaupiasi anglis dioksidas, kuris jaudina kvėpavimo centrą; dėl to kvėpavimas stiprėja ir anglies dioksido perteklius iš organizmo šalinimas. Humoralinė Reguliacija yra evoliuciškai seniausia ir paprasčiausia reguliacijos forma. Aukštos org-jos gyvūnų ir žmogaus organizme ji priklauso  nuo nervinės reguliacijos ir su ja sudaro vientisą neurohumoralinės reguliacijos sistemą.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (636aff10bd55d2a41001277d1e6ee0f8.zip)Gyvybinių procesų reguliavimas ir koordinavimas51 Kb1
Neteisinga

 
Biologija Gyvybinių procesų reguliavimas ir koordinavimas
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt