www.spargalkes.lt

Mineralinių trašų įtaka dirvožemiui ir augalams

Mineralines trąšos nemažiau svarbios negu organinės. Dideliuose ūkiuose, kuriuose yra nuo fermų labai nutolusių laukų, iki šiol užtekdavo vien mineralinių trąšų. Organinių trąšų nuošalūs laukai negaudavo ištisus dešimtmečius.

Mineralinės trąšos svarbios įvairiais požiūriais. Tais metais, kai neįterpiamos organinės trąšos, mineralinės yra svarbiausias maisto šaltinis. Kai laukai gauna organinių trąšų, mineralines papildo ir sustiprina jų veiksmą, padeda subalansuoti visas augalams būtinas maisto medžiagas.

Mineralinės trąšos pagal veikliąją medžiagą, esančią jose, skirstomos į azoto, fosforo, kalio, mikroelementines ir sudėtines bei kompleksines.  Naudojamos dar ir kitokia mineralinės trąšos. Dėl didelės įvairovės ir sandėlių stokos, šias trąšas laikyti sunku ir dažnai nuostolinga.

Tręšiant azoto trąšomis, nitratai lieka dirvožemio vandens tirpale ir greit paimami augalų, o amonio jonus prisijungia dirvožemis. Jie darosi mažiau judrūs, kol mokroorganizmai paverčia nitratais. Nitratai lengvai tirpsta ir išsiplauna iš dirvožemio, ypač iš lengvų. Kad amonio azotas nevirstu nitratiniu ir neišsiplautų, pradėta specialiais junginiais (inhibitoriais) slopinti nitrifikuojančių mikroorganizmų veiklą. Nitratinės trąšos šarmina, o amonio – rūgština dirvožemio reakciją. Birias azoto trąšas reikėtų išbeti pavasarį, o amnoniakinį vandenį galima įterpti ir rudenį apie 10 cm gyliu.

Karbamidą geriau įterpti prieš sėją arba akėjimą. Dirvoje azotas labai judrus, jo kiekis nepastovus, todėl tręšimą azoto trąšomis sunku normuoti.Tręšiant atsižvelgiama į priešsėlį ir jo tręšimą. Drėgnais metai azoto trąšos daug veiksmingesnės negu sausais. Dėl neigiamo poveikio aplinkai, sunkesnio įterpimo ir transportavimo amoniakinis vanduo palaipsniui pakeistas biriomis trąšomis.

Fosforo derliaus vienetui augalai sunaudoja apie du kartus mažiau negu kalio, tačiau dėl jo trūkumo dažniausiai ir nukenčia. Ypač jam jautrios jaunų augalų šaknys,kurios neišauga, nepaima kitų maisto medžiagų, todėl prastai auga ir antžeminė augalo dalis. Beveik visą fosforą augalai pasisavina intensyviai augdami, vėlaiujo ima labai mažai, o bręsdami ir visai neima. Tuomet į sėklas, grūdus, šakniavaisius ir kitas maistui ar pašarui naudojamas augalų dalis fosdoras pereinaiš lapų, stiebų, kitų vegetatyvinių dalių.

Atsidūręs naudojamose augalo dalyse fosforas nebegrįžta su kraiku ar panašiu būdu į dirvą ir todėl tręšti fosforo trąšomis labai svarbu.

Fosforo trąšos veikia daug lėčiau negu azoto, todėl jos išberiamos prieš sėją, o neretai su kalio trąšomis – rudenį. Tuo laiku jomis tręšiami ne tik žiemkenčiai, bet ir linams, žirniams, vikiams, cukriniams runkeliams skirit plotai. Pavasarį, kad pakaktų fosforo dygstantiems ir besivystantiems augalams, kartu su sėkla į eilutes įterpiama apie 50 kg/ha granuliuoto superfosfato. Anksti pavasarį ir ant sniego fosforo trąšų barstyti negalima, kad vanduo nenuplautų. Sunkesnėse ir puveningesnėse dirvose jų beriama daugiau. Geriau patręšti fosforo trąšomis augalai ankščiau subręsta.

Dirvožemyje kalio daugiau negu azoto ir fosforo, tačiau augalai ne visą jį gali naudoti. Judrusis kalis nesunkiai išsiplauna iš dirvožemio. Augalai iš dirvos paima didelius kalio kiekius. Ypač daug jo reikia pašariniams ir cukriniams runkeliams, bulvėms, daržovėms, linams, daugiametėm žolėms. Kaip ir fosforas, kalis daugiausia paimamas intensyvaus augimo metu. Šios trąšos padidina augalų atsparumą šalčiams, sausroms, ligoms, išgulimui. Kalio trūkumas labiau jaučiamas gausiai tręšiant amonio trąšomis jautrius kaliui jau minėtus augalus.

Daugelis kalio trąšų turi nemažai chlorido, kuriam jautrūs lianai ir bulvės. Šiems augalams geriau tiktų mažiau chloro turintis kalio chloridas. Jei turima tik kalio druskos, ją geriau išberti rudenį, kad dalis chloro išsiplautų.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (676e84fcae7ad7cb0b11584ffca7b1ac.zip)Mineralinių trašų įtaka dirvožemiui ir augalams20 Kb1
Neteisinga

 
Biologija Mineralinių trašų įtaka dirvožemiui ir augalams
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt