www.spargalkes.lt

Nervinis impulsas

Visos gyvos ląstelės yra jaudrios - jų plazminės membranos elektriškai reaguoja į dirginimus. Šią savybę ląstelių membranoms suteikia membranose esantys transportiniai baltymai - siurbliai ir kanalai. Ši savybė ryškiausiai išreikšta nervinėse ir raumeninėse ląstelėse. Šioms ląstelėms jaudrumas leidžia atlikti jų funkcijas. Elektriški reiškiniai neuronų membranose būtini informacijai apdoroti ir perduoti, o raumeninėms atneša signalą, kada susitraukti.

Ląstelių membranos turi siurblius, kurie, naudodami ATP energiją, permeta jonus į vieną ar kitą membranos pusę. Vienas tokių svarbių siurblių yra Na+, K+ - siurblys. Šio membraninio baltymo molekulės prisijungia kelis Na ir K jonus, po to keičia savo sąrangą ir permeta jonus į priešingas membranos puses.  Todėl ląstelės viduje K+ jonų koncentracija būna didesnė, negu išorėje. O Na+ jonų koncentracija didesnė ląstelės išorėje  negu viduje.

Kadangi jonų koncentracijos skiriasi, jie turėtų tol difuziškai veržtis pro membraną, kol koncentracijos abipus membranos išsilygintų. Tačiau jonams nelaidi membrana to neleidžia.

Na+ jonų koncentracija membranos išorėje gerokai viršija K+ jonų koncentraciją viduje. Kadangi tai gausiausi teigiami jonai, todėl plazminės membranos išorinėje pusėje susidaro teigiamų jonų perteklius. Daugiausiai tai Na+ jonai, kurie veržtųsi vidun, jei membrana praleistų. Tačiau membrana nepraleidžia, ir Na jonai sudaro teigiamai įkrautą sluoksnelį palei membraną.

O vidinėje membranos pusėje traukiami išorinių teigiamų jonų susitelkia neigiami jonai (daugiausia Cl-) ir sudaro neigiamą sluoksnelį. Todėl ląstelės membrana yra savotiškas elektrinis kondensatorius - išorinė pusė pakrauta teigiamai, vidinė - neigiamai. Šis elektrinių potencialų skirtumas yra vadinamas ramybės potencialu.

Nesudirgintų neuronų ramybės potencialas yra apie - 70 mV. Minusas rodo, kad ląstelės viduje - neigiamas krūvis. Tokia membrana vadinama poliarizuota.

Organizme daug kur driekiasi pluoštai aksonų. Kadangi jie būna netoli vienas kito, vienu jų nubėgus nerviniam impulsui, jis sužadintų nervinius impulsus visuose pluošte esančiuose neuronuose. Bet to nėra, kadangi aksonai būna apsukti ypatingų ląstelių, sudarančių izoliacinį apvalkalėlį, vadinamą mielininiu dangalu. Šio ląstelės yra gera izoliacija, kadangi jos daug kartų būna apvyniotos apie aksoną, o plazminė membrana yra geras elektrinis izoliatorius. Tarpus tarp izoliuotų aksonų užpildo jungiamojo audinio apvalkalai. Todėl nervas iš esmės primena telefono kabelį.

Sergant šia liga neuronų aksonų izoliacija mielinu  vis prastėja ir prastėja. Blogėjant izoliacijai aksonais vis prasčiau ir prasčiau perduodami nerviniai impulsai, dėl ko prastėja jutimai, suvokimas ir judesiai.  Visų neuronų bent kiek ilgesnės ataugos turi mielininius apvalkalėlius. Ši sklerozė gali pažeisti bet kurią smegenų vietą, ir nuo pažeistos vietos priklauso sutrikimai. Baltojoje medžiagoje pažeisti aksonai dažnai žūsta, o toje vietoje susidaro rendinis audinys iš glijos.

Išsėtinė sklerozė labai sunki liga, bet ji progresuoja lėtai. Tipiški požymiai yra regos sutrikimai, raumenų silpnumas ir spazmai, staigūs nuotaikos pokyčiai.  Ligos priežastis kol kas nežinoma. Įtariamos dvi priežastys: imuninės sistemos sutrikimas (tuomet tai autoimuninė liga - imuninė sistema naikina savo neuronų mielininius dangalus), labai lėta virusinė infekcija.

Dabar daugiau įrodymų, kad ligą sukelia nežinomas virusas.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (2612b497d305cd7147687f4ae8e7ec20.zip)Nervinis impulsas22 Kb2
Neteisinga

 
Biologija Nervinis impulsas
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt