www.spargalkes.lt

Evoliucija

Žemėje gyvena milijonai įvairiausių augalų ir gyvūnų. Iš kur jie visi atirado? Žmogus bandė atsakyti į šį klausimą ne vieną šimtmetį.

Daugelis mokslininkų mano, kad patys pirmieji gyvi organizmai atsirado iš negyvų cheminių medziagų. Prieš daugiau kaip milijoną metų susidarė junginiai, kurie gebėjo save kopijuoti. Tai davė pradžia tam tikrai evoliucijai, kuri galiausiai atvedė prie pirmykštės tikrosios gyvybės.

Šiandien gyvybė Žemėje pasižymi stulbinančia įvairove.Kiekvienas augalas ir gyvūnas turi savo natūralią buveinę ir guvensenos būda. Pavyzdžiui, vieni augalai tarpsta dykumose, kitiems labiau patinka šaltos ir drėgnos vietos. Kiekvienas gyvas organizmas puikiai derinasi prie savo aplinkos.

1859 m. anglų gamtininkas Čarlzas Darvingas sukūrė evoliucijos teoriją. Jis iškėlė mintį, kad per milijonus metų augalų ir gyvūnų rūšys laipsniškai kito (evoliucionavo), prisitaikydamos prie aplinkos.

Evoliucija patvirtina tai, kad nėra visiškai vienodų dviejų gyvų organizmų. Taigi kai kurie augalai arba gyvūnai gali egzistuoti tik turėdami tokius požymius, kurie padeda jiems lengviau išlikti. Antai gyvūnas gali turėti ilgas kojas, kurios padėtu jam sprukti nuo plėšrūnų. Augalas gali tuėti didelius lapus, kurie padėtų jam geriau augti pavėsyje. Turėdami tokių vertingų požymių, gyvūnai ir augalai turi daugiau galymybių išlikti gyvi ir susilaukti palikuonių, kurie paveldėtų šiuos požymius. Neturintys naudingų požymių tokių galimybių turi mažiau. Tai vadinama gamtine atranka.

Pamažu, iš kartos į kartą, geriau prisitaikę gyvūnai ir augalai išgyvena ir suklesti, o kiti išmiršta arba suranda naują buveinę. Taip Darvino įsitikinimu, pamažu išsirutuliojo milijonai įvairiausiu augalų ir gyvūnų rūšių.

Tačiau fosilijos rodo, kad evoliucija nėra toks lėtas ir tolydinis procesas, kaip manė Darvingas. Dabar kai kurie mokslininkai mano, kad pokyčiai vyksta staigiais šuoliais, o tarp jų būna ilgi laikotarpiai , kai pokyčiai vos pastebimi. Tai vadinama pertraukta pusiausvyra. Anot kitų, staigių pokyčių šuoliai įsiterpia tarp ilgų tolydinių pokyčių laikotarpių. Tai vadinama pertraukų laipsniškumu.

Visoje Žemės istorijoje per palyginti trumpą laikotarpį išnyko daugybė rūšių. Didžiausias masinis išnykimas buvo permo ir triaso periodo krizė, įvykusi maždaug prieš 245 milijonus metų. Maždaug prieš 65 milijonus metų  per kreidos periodo išnykimą išmirė dinozaurai. Niekas nežino, kas sukėlė šiuos įvykius. Kai kurių mokslininkų nuomone, kreidos periodo išnykimas įvyko po klimato pokyčio, kurį sukėlė nukritęs meteoritas.

Fosilijos yra gyvų organizmų liekanos, kurios virto uoliena, arba mineralizavosi. Jos paprastai susideda iš kietų organizmo dalių, pavyzdžiui, kriauklių, kaulų, dantų, medienos. Fosilijos teikia fosilinių duomenų, kurie duoda evoliucinių įrodymų.Visi kartu šie sluoksniai atskleidžia gyvybės istoriją.

Fosilijos yra nelyginant evoliucijos istorijos knyga. Kartais pagal iškastą svarbią fosiliją nustatoma, kaip nauja gyvų organizmų grupė išsivystė iš jau egzistavusios rūšies. Tokia fosilija suteikia evoliucijos proceso  tyrimui “trūkstamą grandį”. Puikus pavyzdys yra archeopteriksas. Tai iškastinis dinozauras, siejantis roplius su paukščiais.

Fosilijos rodo, kad maždaug prieš 500 milijonų metų įvyko gyvybės įvairovės sprogimas. Nors patys pirmieji gyvi organizmai pasirodė daug anksčiau, bet jie buvo minkštakūniai ir paliko mažai savo gyvavimo įrodymų.

Pirmosios gyvybės formos buvo mažytėa prokariotinės ląstelės. Nors jos visai neturėjo kietų dalių, uolienose išliko jų pėdsakų. Uolienose rasta mikroskopinių fosilijų, kurių amžius daugiau kaip 3 milijardai metų.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (6033ebd653ddba8b47dcec1795f1cc5f.zip)Evoliucija324 Kb1
Neteisinga

 
Biologija Evoliucija
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt