www.spargalkes.lt

Periferinės nervų sistemos ligos

Sergantieji periferinės nervų sistemos ligomis sudaro 48 – 52 procentus visų nervų ligomis sergančių ligonių. Šios ligos dažnai  sukelia laikiną nedarbingumą, invalidumą. Klinikinėje praktikoje periferinės nervų sistemos ligos skirstomos į neuralgijas ir neuropatijas.

Stresas – tai dvasiniai pergyvenimai bei įtampa . Spartus gyvenimo tempas , gausi informacija didina nervinę , psichinę ir emocinę įtampą. Tai atsiliepia ir žmonių tarpusavio santykiams – jie tampa vis sudėtingesni ir painesni . Įrodyta , kad kiekvienas didesnis susijaudinimas , susinervinimas , susierzinimas sukelia žalingų organizmo pakitimų . Psichologai teigia , kad dvasinei pusiausvyrai atgauti reikia ne mažiau kaip 3 dienų . Manoma , kad didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą , ypač nervų sistemą , sukelia neurozę . Dėl emocinės įtampos gresia kraujotakos liga : nuo širdies ar kraujagyslių veiklos sutrikimų dažnai miršta net jauni žmonės , ypač vyrai . Amerikiečių mokslininkai pabandė nustatyti kokiems žmonėms dažniausiai gresia širdies priepuoliai .  Jie pastebėjo, kad 90 procentų patekusių į kliniką dėl ūminio širdies nepakankamumo , buvo būdingas A tipo elgesys. Tokie žmonės nuolat skuba  ir kankinasi dėl nespėtų atlikti darbų, visur nori pirmauti , jie yra garbėtroškos. Tai nekantrūs, visada įsitempę, nesuvaldantys pykčio, linkę į konfliktus žmonės.  Biologijos ir medicinos laimėjimai rodo, kad aktyvumas padeda įveikti stresą.

Neurozė – gana dažna vaikų liga. Neretai manoma, kad tai paprasčiausias  tingėjimas, nedrausmingumas ar kitokie charakterio trūkumai. Ji labai skiriasi nuo suaugusių neurozės, be to vaikas nemoka papasakoti savo negalavimų. O dėl jų sunku auklėti ir mokyti. Vaiko nervo sistema yra labai jautri išoriniams dirgikliams, įvairiems auklėjimo trūkumams. Nesklandumai šeimoje, barniai, girtavimas labai žaloja vaiką , gadina nervus. Psichiatrai teigią, kad vaikai nervingumo nepaveldi, o įgyja auklėjami nervingų tėvų ar giminaičių. Neurozę dažnai skatina tėvo ar motinos meilės stoka, tėvų išsiskyrimas. Sveikatai svarbus ir vaiko dienos rėžimas, pakankamas poilsis ir miegas. Susirgęs neuroze vaikas tampa labai jautrus, bailus, greitai pavargsta, prasčiau miega, kartais naktį vaikščioja, nelaiko šlapimo, per miegus šūkauja arba verkia. Taip pat neurozė gali pasireikšti veido raumenų trūkčiojimu, mikčiojimu . Vaiką kamuoja įkyrios mintys, atsiranda blogi įpročiai. Gali prasidėti prakaitavimas ar viduriavimas.

Meningitas – tai galvos ir nugaros smegenų dangos uždegimas. Meningitai būna infekciniai, infekciniai - alerginiai, toksiniai. Liga gali turėti pirminį ir antrinį pobūdį. Pirminiu atveju smegenų dangalai pažeidžiami tiesiogiai. Antriniai – formuojasi kaip kitos ligos komplikacija. Pirminiams dažniausiai priskiriami virusiniai meningitai : epideminis cerebrospinalinis, virusų sukelti meningitai. Antriniams – tuberkuliozinis, sifilinis, gripinis, pūlinis. Pagal ligos eigą meningitai būna ūminiai, poūmiai ir lėtiniai. Simptomai :  galvos skausmai, karščiavimas, vėmimas, sąmonės netekimas, pakaušio raumenų įsitempimas.

Gydomas meningitas įvairiais preparatais, vitaminais. Ligoniai susirgę meningitu turi būti gydomi ligoninėje. Jiems būtina rami aplinka, užtemdyti langai, nes sergant paaštrėja regos ir klausos pojūčiai. Bakterijų sukeltas susirgimas gydomas antibiotikais. Dažniausiai ligonis pasveiksta pilnai.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (61938ca22211cec2c971a519eb4a1ebf.zip)Periferinės nervų sistemos ligos6 Kb2
Neteisinga

 
Biologija Periferinės nervų sistemos ligos
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt