www.spargalkes.lt

Imuninė sistema

Žinduolius supančioje aplinkoje labai daug įvairiausių mikroorganizmų, kurie, patekę į jo organizmą, randa palankias gyvenimo sąlygas. Viduje šilta, pakanka drėgmės ir daug įvairiausių maistmedžiagių. Todėl žinduolio (o ir bet kurio kito daugialąsčio) organizmą mikroorganizmai turėtų sparčiai suardyti. Tačiau to nėra, kadangi daugialąsčiai organizmai turi apsaugą nuo tokio įsiveržimo.

Imunitetas - organizmo gebėjimas apsaugoti savo vientisumą ir gyvybingumą nuo parazituojančių organizmų ir nuo biologinės kilmės nuodų.

Bestuburių imunitetą užtikrina daugiausia fagocituojančios ląstelės. Tuo tarpu stuburiniuose jos sudaro tik dalį imuniteto. Kita svarbi imuniteto dalis - specifinis imunitetas.

Specifinio imuniteto esmė yra tokia: Organizmas atpažįsta svetimas molekules ir ima gaminti baltymus, kurie atpažįsta tas svetimas molekules (tai vadinama imuniniu atsaku) ir nukreipia į jas "naikinimo sistemą".  Todėl labai svarbią imuninės sistemos dalį sudaro gebėjimas atpažinti svetimas molekules ir įsiminti jas.

Molekulės, kurias imuninė sistema atpažįsta kaip svetimas, vadinamos antigenais.  Ši atpažinimo sistema labai jautri - dažnai geba atskirti baltymus, besiskiriančius viena aminorūgštimi ar veidrodinius molekulių variantus.

Imuniniai atsakai yra dvejopi - antikūniniai ir ląsteliniai.

Antikūninis imuninis atsakas. Pagal atpažintą svetimą molekulę ima gaminti antikūnus - specialius baltymus imunoglobulinus. Antikūnai cirkuliuoja kraujyje, limfoje, audinių skysčiuose. Sutikę savus antigenus (prieš kuriuos jie skirti) jie prisitvirtina prie jų ir inaktyvuoja. Fagocituojantys leukocitai, sutikę ląsteles su prikibusiais antikūnais, jas fagocituoja. Taip pat antikūnais apkibusias ląsteles žudo ypatingi kraujo baltymai, vadinami komplementu.

Ląstelinis imuninis atsakas. Gaminamos specialios ląstelės, kurios atpažįsta svetimas ląsteles pagal antigenus jų membranų paviršiuje ir jas žudo. Taip pat žudomos virusais užkrėstos ląstelės, kurias atpažįsta pagal membranoje pasirodžiusius virusinius baltymus. Virusas nužudytoje ląstelėje nebegali pasidauginti ir dar labiau pakenkti organizmui.

Žmogaus kraujyje, limfoje ir limfoidiniuose organuose (čiobrialiaukėje, limfmazgiuose, blužnyje ir kirmėlinėje ataugoje) yra aibės leukocitų limfocitų. Žmogaus limfoidiniai organai. Limfocitai susidaro čiobrialiaukėje ir raudonosiuose čiulpuose (geltoni), todėl jie vadinami pirminiais limfoidiniais organais. Po to limfocitai migruoja į antrinius limfoidinius organus (mėlyni), kur jie reaguoja su antigenais.

Limfocitų reikšmė imunitetui buvo nustatyta šeštojo dešimtmečio antroje pusėje.

Limfocitai yra dvejopi. Čiobrialiaukėje gaminami T limfocitai  užtikrina ląstelinį imuninį atsaką. Suaugusio žmogaus raudonuosiuose čiulpuose, o vaisių kepenyse B limfocitai  gamina antikūnus.

Naujagimio žmogaus čiobrialiaukė sveria apie 12 - 15 g. Vaikystėje ir paauglystėje ji didžiausia, o suaugusio žmogaus sunyksta. Iki suaugant čiobrialiaukė gamina hormonus, kurie dalyvauja valdant imuninės sistemos formavimąsi.

Suaugusiam žinduoliui  išoperavus čiobrialiaukę nieko ypatingo imuninei sistemai neatsitinka, nes T limfocitų gamyba jau būna prasidėjusi antriniuose limfoidiniuose organuose. Būtent todėl ligai nepavyko išsiaiškinti, kam ta čiobrialiaukė reikalinga.

O jei čiobrialiaukę išpjauti jaunikliui, nebeveikia ląstelinis imuninis atsakas, o neretai sutrinka ir B limfocitų veikla - antikūnų gamyba.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (8734615249adce31f8ab5b24eec6579d.zip)Imuninė sistema23 Kb3
Neteisinga

 
Biologija Imuninė sistema
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt