www.spargalkes.lt

Lyties formavimasis

Žmogaus lytį lemia homologinių chromosomų pora vadinama lytinėmis chromosomomis. Individai, turį X ir Y lytines chromosomas, tampa vyrais, o turį X ir X - moterimis.

Belytiškumo stadija. Pradžioje besivystantis žmogaus organizmas neturi lyties. Lytis užrašyta genotipe chromosomų rinkiniu XY, tačiau besivystantis embrionas lyties neturi. Ir lytinės liaukos pradžioje būna “bendros” - nei moteriškos, nei vyriškos. Į jas imigruoja pirmykštės lytinės ląstelės, tačiau iš jų gali susidaryti tiek kiaušinėliai, tiek spermatozoidai.

Taigi, gemalai pagal lytines chromosomas pradžioje yra dvejopi - XX ir XY, - tačiau jų sandara visiškai vienoda. 25 - 50 d. amžiaus gemalai turi laikinus organus - Volfo ir Miulerio latakus. Volfo latakai - tai primityvių šalinimo organų, būdingų stuburinių protėviams ir besivystančiam embrionui, surenkamieji latakai. Miulerio latakai - tai pirmykštis kiaušintakis, kurio funkcija surinkti iš kiaušidės į kūno ertmę iškrintančius kiaušinėlius ir išgabenti juos laukan. Lytiniai ir šlapimo takai atsiveria bendru šalinimo ir lytinių latakų ančiu. Ši sandara būdinga tiek gemalams XY (būsimiesiems berniukams), tiek gemalams XX (būsimosioms mergaitėms).

Lyties formavimasis. Vėliau gemalai ima įgyti lytį.  Moteriško genotipo gemaluose Volfo latakas nyksta, o iš Miulerio latako susidaro kiaušintakiai, gimda ir makštis. Šalinimo-lytinis antis virsta moteriškaisiais išoriniais lyties organais. Šis gemalo vystymosi variantas yra pagrindinis vystymosi kelias. Jam nereikia XX lytinių chromosomų ir kiaušidžių, taip vystosi ir gemalai XY, jei išoperuojamos jų besiformuojančios sėklidės.
Pirmykštėms gonadoms virtus sėklidėmis gemalo vystymasis pasuka kitu keliu. Sėklidės netrukus ima gaminti vyrišką lytinį hormoną testosteroną, ir šis lemia vyriškąjį vystymosi variantą.

Manoma, kad pirminių gonadų virtimą sėklidėmis skatina ypatingas genas. Jis yra tik Y chromosomoje ir koduoja ypatingą membraninį baltymą. Šis baltymas kol kas nežinomu būdu priverčia gonadas vystytis kaip sėklides. O jei gonadų ląstelės neturi šio geno ir pagal jį gaminamo baltymo, tuomet iš gonadų išsivysto kiaušidės (apie 105 d. po apvaisinimo).

Gonadoms ėmus vystytis vyrišku keliu, jose susidaro sėkliniai vamzdeliai (apie 43-50 d. po apvaisinimo), kuriuose formuosis spermatozoidai, ir endokrininės Leidigo ląstelės (apie 65 d. po apvaisinimo). Leidigo ląstelės specializuojasi gaminti testosteroną , lemiantį pirminių vyriškų lytinių požymių vystymąsi. Iš Volfo latako sparčiai susidaro sėkliniai kanalėliai, sėklos išmetimo latakas, sėklinės pūslelės, o iš šalinimo-lytinio ančio - išoriniai vyriški lytiniai organai. Sėklidėse susidaro specializuotos (Sertolio) ląstelės, kurios ima gaminti peptidą , priverčiantį Miulerio lataką sunykti.

Aukščiau pateiktas lyties vystymosi planas bendras žmogui ir kitiems žinduoliams. Jį valdo genotipas, tačiau kaip kol kas dar tiriama.  Sutrikus lyties formavimuisi individas gali tapti pseudohermafroditu. Pseudohermafroditas - tai individas, turintis arba kiaušides, arba sėklides, kurių jų išoriniai lytiniai organai išsivystę ne visiškai arba išsivystę priešingos lyties.

Sėklidinė feminizacija. Žinduolių ląstelės turi baltymą testosterono receptorių. Šio baltymo genas  Tfm yra X chromosomoje, o Y chromosomoje jo nėra. Todėl genas Tfm paveldimas sukibusiai su lytimi. Alelis Tfm + yra recesyvus.

Eksperimentuose buvo tirta šio geno įtaka pelių vystymuisi. Heterozigotinės patelės Tfm+Tfm būna fenotipiškai normalios, tačiau pusė jų vyriško genotipo palikuonių gauna recesyvinį alelį - jų genotipas būna Tfm+0.

Individo Tfm + 0 gemalo audiniai nepastebi vyriškųjų hormonų (androgenų), kadangi ląstelės neturi veikiančio testosterono receptoriaus. Todėl sėklidžių gaminamas testosteronas neperjungia organizmo vystymosi į vyrišką kelią. Nesusidaro sėklatakiai ir kiti papildomi vidiniai vyriški lytiniai organai, kadangi Volfo latakų ląstelės "nepastebėjo" testosterono, ir Volfo latakai sunyko.

Organizmas vystosi moteriškai, susiformuoja moteriški išoriniai lytiniai organai. Tačiau sėklidės gamina medžiagą, priverčiančią sunykti Miulerio latakus. Todėl nesusidaro kiaušintakiai ir gimda, makštis būna aklina.  individas tampa nevaisinga patele. Bet tai patelė pagal fenotipą, o genotipiškai tai patinas.

Žmonės su genotipu Tfm+0 vystosi lygiai taip pat. Gimdami tokie individai atrodo kaip normalios mergaitės. Genetinę vyrišką lytį galima pažinti tik iš vyriško kariotipo ir vyriškų gonadų. Vaikystėje tokie asmenys atrodo kaip mergaitės, bet pilvo ertmėje turi sėklides ir neturi papildomų lyties organų. Prasidėjus lytinei brandai pastebima amenorėja, neretai atkreipiamas dėmesys, kad pažastyse, gaktos srityje (ir kitur ant kūno) visai ar beveik nėra plaukų.

Suaugusių ūgis ir proporcijos grynai moteriškos, nors kojos kiek ilgesnės. Krūtys gerai suformuotos. Tokių individų proporcijos labiau atitinka šiuolaikinį grožio supratimą, negu vidutinės moters. Sergantys šia liga ne sykį aptikti tarp manekenių. Kraujyje aptinkama normali vyriška androgenų koncentracija.

Patelėms testosterono receptorius nebūtinas. Eksperimente į krūvą suaugindavo Tfm + 0 ir Tfm 0 blastocistas ir gaudavo chimerinius gemalus. Keletas taip gautų chimerinių patinų buvo vaisingi. Kryžminant šiuos patinus su heterozigotinėmis patelėmis Tfm + Tfm palikuonių tarpe buvo homozigotinių patelių Tfm + Tfm +. Šios patelės buvo visiškai normalios ir vaisingos.

Dėl sėklidinės  feminizacijos išsivysto vyrai pseudohermafroditai. Būna ir moterų pseudohermafrodičių.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (a1a79e5aaf26b897ff7c9a757013c693.zip)Lyties formavimasis10 Kb9
Neteisinga

 
Biologija Lyties formavimasis
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt