www.spargalkes.lt

Referatas apie azotą

Vandens augalai didžiąją azoto dalį įsisavia amonio (NH4+) ir nitratų (NO3-) jonų pavidalu. Gyvūnai azoto gauna iš organinių jo junginių.

Amonio jonai (NH4+) į vandenį patenka skaidantis žuvusiems augalams ir gyvūnams. Gamtiniuose vandenyse jo koncentracija mažesnė pavasarį, vasarą – padidėja. Nitritai – nepastovūs komponentai, kurie toliau oksiduojasi iki nitratų (NO3-). Nitritai į upes gali pakliūti ir su nutekamaisiais vandenimis. Nesaikingai tręšiant dirvą, nitratų koncentracijos padidėjimą vandenyje gali sąlygoti ir išplautos azotinės trąšos.

Mineralines trąšos

Tręšiant mineralinemis trąšomis daržovės aprūpinamos pagrindinemis maisto medžiagomis: azotu, fosforu, kaliu, magniu. Trąšų pramonė gamina gana daug įvairių mineralinių trąšų. Jos grupuojamos į paprastas ir kompleksines. Paprastosios mineralines trąšos tai tokios, kuriose yra tik vienas iš pagrindinių maisto elementų. Į kompleksinių trąšų sudėtį įeina nemaziau kaip du pagrindiniai maisto elementai.

Azoto trąšos

Azotas yra vienas svarbiausių augalo mitybos elementų. Jis įeina į baltimų, nukleino rūgščių, chlorofilo, alkaloido, fermentų ir kitų augalui svarbių organinių medžiagų sudėtį. Todėl azoto kiekis labai svarbus augančiam augalui.  Kai trūksta azoto, daržovės menkai auga, jų lapai būna šviesiai žali, rausvai violetinio atspalvio. Apatiniai labai anksti apmiršta ir nukrinta. Amonio salietra yra dažniausiai vartojama azoto trąša. Azoto joje yra 34,5 %, kurio pusė yra nitratų pavidalu, kita dalis – amoniako. Amoniakinis azotas dirvos yra absorbuojamas ir lėčiau išplaunamas, o nitratinis azotas – judrus, jį greit paima augalų šaknys. Nuolat vartojant šią trąšą, kiek parūgštėja dirva.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (cfd38b722711ecd57459eee892ce5338.zip)Referatas apie azotą4 Kb3
Neteisinga

 
Chemija Referatas apie azotą
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt