www.spargalkes.lt

Chemija

Rūgščių cheminės formulės (lentelė)

Skaityti daugiau...
 

Druskos rūgšties savybių tyrimas (špera)

Skaityti daugiau...
 

Dujos taip pat gali tirpti

,,Chemija - tai menas, kuris moko, kaip tirpdyti gamtinius kūnus”. Toks apibrėžimas mums atskleidžia praeitų šimtmečių chemijos ypatybes. Iš šio apibrėžimo matyti, kiek daug svarbos cheminių procesų kitimuose buvo teikiama tirpimui ir koks didelis vaidmuo ilgaamžėje cheminės gamybos istorijoje teko tirpalams.

Viljamas Henris (1775 -1836) - anglų chemikas. Tyrinėjo dujų tirpumą vandenyje, esant įvairioms temperatūroms ir skirtingam slėgiui. Jis nustatė dujų tirpumo dėsnį, vadinamą Henrio dėsniu. Daugelį savo darbų V.Henris paskyrė kasyklų ir šviečiamųjų dujų - chloro vandenilio, amoniako ir kitų -  analizei.

Skaityti daugiau...
 

Referatas pesticidai

Visiškai suprantamos buvo žmogaus pastangos cheminėmis medžiagomis naikinti piktžoles, kenkėjus, ligas sukeliančius grybelius, bet ši lazda turi du galus. Pernelyg susižavėję šiomis priemonėmis, žmonės pakenkė ir sau, užteršė aplinką, maistą. Prisiminkime DDT naudojimą. Jis išgelbėjo vos ne trečdalį žmonijos nuo maliarijos ir šimtams milijonų žmonių davė duonos. Kol neišryškėjo liūdnos pasekmės.

Daugelis pesticidų yra greitai yrantys, bet jų suskilusios medžiagos bei priemaišos nuodingos. Veikdamos naikinimo objektą, tos medžiagos būna pakankamai kenksmingos ir aplinkai, ir žmogui.

Lietuvoje herbicidai pradėti naudoti 1957 metais kaip pagalbinė priemonė. Pamažu ji virto pagrindine, ištaisanti visas žemės dirbimo klaidas. Purškimas herbicidais ėmė keisti ražienų skutimą, akėjimą, tarpueilių purenimą. Sunaikinus herbicidais piktžoles, grūdinių kultūrų derlius padidėja vos 2-3 centneriais iš hektaro, o nuo pesticidų žūva 20-70 procentų naudingų vabzdžių, nes kenkėjai yra atsparesni cheminėms medžiagoms.

Skaityti daugiau...
 

Plastmasės (lentelė)

Skaityti daugiau...
 

Silicis ir jo junginiai

Silicis gamtoje

Silicis yra vienas iš labiausiai paplitusių elementų žemės plutoje (po deguonies) ir sudaro apie 28 % jos masės. Jis taip pat įeina į visų kosminių kūnų sudėtį, randamas ir tarpžvaigždinėje erdvėje. Gamtoje silicis laisvoje formoje nerandamas. Saulės sistemoje pagal paplitimą silicis yra 7-tas elementas.Yra žinoma daugiau kaip 800 silicį turinčių gamtinių mineralų. Iš jų labiausiai paplitę - junginiai su deguonimi ir silikatai.

Svarbiausioje litosferos dalyje – žemės plutoje silicio mineralų yra 85…87 %. Hidrosferoje silicis yra ištirpusios silicio rūgšties pavidale. Žemės vandenyse SiO2 koncentracija - apie 5.10-3 kg/m3. Atmosferoje yra nedidelis kiekis silicio dulkių, sudarytų iš kalnų uolienų. Silicis randamas praktiškai visuose gyvūnų audiniuose bei organuose ir dalyvauja visuose gyvybę palaikančiuose procesuose. Įvairių elementų, tame tarpe ir silicio, susidarymo Visatoje šaltinis yra branduolinės reakcijos, vykstančios žvaigždžių viduje.

Skaityti daugiau...
 

Referatas natris

ISTORIJA

Pagal paplitimą mūsų planetoje natris užima šeštąją vietą tarp visų elementų. Todėl nė kiek nenuostabu, kad su natrio junginiais mūsų protėviai susipažino labai seniai. Pitekantropui natrio chloridas buvo būtinas lygiai tiek pat, kaip ir šiuolaikiniam žmogui.

Naujajame Testamente minima medžiaga neter, kuri buvo naudojama skalbimui. Ta pati medžiaga, kuri buvo žinoma dar senajame Egipte, minima graikų (Aristotelis, Dioskoridas) nitron pavadinimu, o senovės romėnų (Plinijus) buvo vadinama nitrum . Visais šiais atvejais, matyt, kalbama apie sodą, t.y. natrio karbonatą ir, iš dalies, apie potašą, kurio tuo metu nesugebėta atskirti nuo sodos. Arabų alchemikai vietoje termino nitrum vartojo natron . Alchemiko Geberio (14-15 a.) rankraščiuose greta pirmą kartą pavartoto termino soda sutinkamas pavadinimas alkali. Alchemikams priimtiniausi buvo pavadinimai, atspindintys atitinkamų medžiagų kilmę. Pvz., potašas gautas iš vyno akmens, buvo vadinamas sal tartari, o gautas iš augalų pelenų – sal vegetable. Nuo 1600 m. šarminių metalų druskos vadinamos sal lixiviosium, iš kurio kilo vokiškas žodis “Laugensalz”. Skirtumus tarp natrio (valgomosios druskos) ir kalio, kuris tuo metu karbonatų pavidalu buvo gaunamas iš augalų pelenų, pirmasis pažymėjo Štalis (Stahl, 1660-1734 m.) 1702 metais.

Skaityti daugiau...
 

Referatas geležis

IŠ GELEŽIES ISTORIJOS

Daugelyje senųjų kalbų žodis “geležis” reiškia ,,metalas iš dangaus”. Matyt, todėl, kad pirmoji geležis darbo įrankiams ir ginklams gaminti buvo meteoritinė – iš meteorų, nukritusių ant žemės. Geležies amžius, žmonijos istorijos laikotarpis, prasidėjęs II tūkst. pr.m.e. pabaigoje, atradus geležį ir ėmus iš jos gaminti darbo įrankius ir ginklus.

Anksčiausiai žmonės pradėjo vartoti meteoritinę geležį. Iš jos gamintų papuošalų aptikta IV tūkst. pr. m. e. pradžios egiptiečių kapuose. XVIII –XIX a. geležinių daiktų turėjo babiloniečiai. Ilgą laiką geležis buvo retas ir brangus metalas; iš jos buvo gaminami prabangos daiktai. XII – IX a. M. Azijoje, Egipte, Indijoje ir kitur padėta gaminti geležinius darbo įrankius ir ginklus. Šis laikotarpis ir laikomas geležies amžiaus pradžia. Į Europą geležies dirbiniai pateko iš M. Azijos ir Egipto. Pirmieji europiečiai, išmokę iš rūdos pasigaminti geležį, buvo graikai ir kiti Egėjo pakrančių ir salų gyventojai.

Lietuvoje geležies amžius skirstomas į 4 laikotarpius: ankstyvąjį, senąjį, vidurinįjį, vėlyvąjį. Manoma, kad Lietuvoje geležies dirbiniai buvo vartojami nuo VI – V a. pr. m. e., tačiau iki mūsų eros pr. jų turėta nedaug. Geležiniai  buvo peiliai, pjautuvėliai, kai kurie ginklai.

Skaityti daugiau...
 

Chemijos špera 2

Skaityti daugiau...
 

Organinė chemija grafiškai

Skaityti daugiau...
 

11 klasės chemijos kursas

ALKANAI - tai C ir H junginiai, turintys bendrą formulę CnH2n+2 , o tarp C ir H atomų yra viengubi sigma ryšiai. Alkanuose C atomai yra sužadintoje būsenoje. Vyksta sp3 hibridizacija. Hibridinės orbitalės išsidėsto į tetraedro viršūnes 1090 kampais. Alkanai žymimi galūne "-anas".

Gavimas : 1.Veikiant kietą Na acetatą kietu Na šarmu; 2. Viurco sintezė. Fizikinės savybės : C5-C15 -  skysčiai, toliau visi angliav. -kietos medžiagos. Cheminės savybės: 1. Pavadavimo r. su halogenais (gali vykti keliais etapais); 2. Visi alkanai dega; 3. Alkanai kaitinami skyla. Naudojimas : metanas naudojamas kaip kuras; C7-C17 kaip tirpikliai.

Skaityti daugiau...
 

Referatas vanduo

Įvadas

Giliai į atmintį man įstrigo 1997 m. knygoje “Ekologija tavo namuose” parašyti Alio Balbieriaus žodžiai: “Jaučiu ir suvokiu ją (gamtą) kaip viso, kas yra, substanciją, kaip visų jos dalių (atomų, žiedadulkių, planetų, galaktikų) pasikartojimą, ryšius, jungtis. Nes gamta visur- kiekvienoje kūno ląstelėje, žmogaus sukurtuose “antriniuose” daiktuose. O ypač ją jauti akis į akį susidūręs su jos pirmapradėmis apraiškomis, natūralios gamtos salelėmis, išsibarsčiusiomis civilizuotame pasaulyje. Tų salelių vis mažėja, nes mes, patys to nenorėdami, lyg ir “atsiskyrėme” nuo gamtos, užsidengėm miestais, technika, popierių šūsnimis, pasinėrėm į savo problemų sūkurį, kažko kažkur nepamatėme, atrodėme protingesni negu iš tiesų esame, kovojom su gamta, bandėm ją įveikti – tiek praktiškai, tiek “teoriškai”…O dabar bandome “prisivyti” gamtą, ją gelbėti, saugoti. Pradedame suvokti, kas mus ištiks, jeigu negrįžtamai pažeisime biosferos ekologinius ryšius, apie kuriuos žinome tiek nedaug. Kalbame, mąstome apie gamtos ir žmogaus harmoniją, o lekiame vis greitėjančiu civilizacijos ekspresu į priekį, į nežinią, pakeliui teršdami upes ir ežerus, miškus, orą, dirvožemį…”

Skaityti daugiau...
 

Normalios struktūros alkanų išskyrimas iš naftos

NORMALIOS STRUKTŪROS ALKANŲ IŠSKYRIMAS IŠ NAFTOS FRAKCIJŲ EKSTRAKTYVINĖS KRISTALIZACIJOS SU KARBAMIDU METODU

Teorija. Nustatyta, kad n-struktūros alkanai su karbamidu sudaro kristalinius prisijungimo produktus, kurie vadinami aduktais ar kompleksais. Izoalkanai, cikloalkanai, arenai tokių ryšių nesudaro.

Funkcinių grupių buvimas n-alkano grandinėje nekliudo komplekso susidarymui, todėl atitinkami karbamidiniai kompleksai gali būti su n-struktūros karboninėmis rūgštimis, esteriais, halogenidais, ketonais, alkoholiais, ir kt. n-alkanų dariniais.

Skaityti daugiau...
 

Deguonies pogrupis (lentelė)

Skaityti daugiau...
 

Masių ir tirpumo lentelė

Skaityti daugiau...
 

Rūgščių lentelė

Skaityti daugiau...
 

Chemijos klausimai ir uzdaviniai

1. 1 m3 anglies oksidų mišinio, kurio santykinis tankis pagal vandenilį 16, praleista pro 56 kg 1% kalio šarmo tirpalą. Kokia druska ir koks jos kiekis susidarė?

2. 6 l  azoto ir vandenilio mišinio, kuriame vandenilio du kart mažiau negu azoto, praleista pro katalizatorių, kurio temperatūra 450 °C. Slėgis reaktoriuje 30 390 Pa. Gautas amoniakas buvo neutralizuojamas sieros rūgštimi. Sunaudota 400 ml 3 mol/l koncentracijos sieros rūgšties tirpalo. Apskaičiuokite praktinę reakcijos išeigą.

3. Nustatykite karnalito formulę x×KCl×yMgCl2×zH2O, žinant, jog kaitinant 5,55 g karnalito, jo masė sumažėjo 0,36 g.

4. Kietą medžiagą A veikiant druskos rūgštimi, susidaro specifinio kvapo dujos B. Ore dujos B sudega, sudarydamos bespalves, turinčias charakteringą kvapą dujas C. Pro dujų tirpalą praleidus dujas B, iškrinta vieninės medžiagos D geltonos nuosėdos. Kaitinant medžiagą D su metalo milteliais, susidaro pradinė medžiaga A. Kokia medžiaga A? Kokios medžiagos B, C, D? Parašykite atitinkamų reakcijų lygtis.

Skaityti daugiau...
 

Kaučiukas

Kaučiukas

Kaučiuko (kuris yra pagrindinė gumos sudedamoji dalis) reikšmė liaudies ūkyje labai didelė. Labai didelių ir vis didėjančiu kaučiuko kiekių reikia automobilių, aviacinei ir traktorių pramonei. Didelis jo kiekis sunaudojamas pavariniams diržams ir transporterių juostoms, guminėms žarnoms, elektroizoliaciniams dirbiniams, gumuotiems audiniams, plataus vartojimo reikmenims (avalynė, sporto prekės, žaislai), sanitarijos bei higienos ir daugeliui kitu dirbinių gaminti. Guminių techninių dirbinių asortimentas turi daugiau kaip 40 tūkst. pavadinimų. Pakanka pateikti duomenis apie kasmetinę pasaulinę natūralaus ir sintetinio kaučiuko gamybą - daugiau kaip 3 mln. t, norint suprasti kaučiuko reikšmę žmogaus gyvenime. Apie kaučiuką sužinota Europoje dar XV amž. pabaigoje; jis buvo gaunamas iš tropinio augalo-brazilinio kaučiukmedžio-sulčių, panašių į pieną. Pramoninis kaučiuko pritaikymas prasidėjo tik XIX amž., kai vulkanizacijos (kaučiuko kaitinimas su siera) pagalba buvo išmokta gaminti gumą. Gumos pramonė pradėjo sparčiai vystytis, ryšium su intensyviu automobilių pramonės augimu. Daugeliui šalių pasidarė problema žaliava (gamtinis kaučiukas), kurios jos neturėjo ir kurios dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo galima nusipirkti.

Skaityti daugiau...
 

Chemijos pramonės įtaka gamtai

Bendrieji gamtosaugos aspektai

Ilgą laiką buvo įtikinėjama, kad žmogus yra žemės šeimininkas, kad jam turi paklusti visa gamta. Kad mes negalime laukti malonių iš gamtos, o turime jas pasiimti patys. Ir buvo imama be atodairos ir nesusimąstant, kad mažai kas kompensuojama. Padaryta daug klaidų, kurių nemaža dalis jau nepataisomos.

Pesticido DDT sukūrimas buvo prilygintas stebuklui. Jo autoriui buvo įteikta Nobelio premija. Preparatą barstė ant kopūstų ir svogūnų, į dirvą ir vandenį, pagaliau… į lovas nereikalingiems vabalėliams naikinti. Per 30 metų pasaulyje jo pagaminta ir išbarstyta 1,5 milijono tonų. Po to daugumoje šalių jis uždraustas vartoti, nes nustatyta, kad DDT suyra tik per 70 metų, o visą tą laiką kaupiasi ir veikia panašiai kaip radioaktyvioji medžiaga. Dvi trečiosios pagaminto pesticido kiekio dar veikia gyvąjį pasaulį, nors pas mus jis uždraustas jau prieš du dešimtmečius. Per atmosferą ir sausumos vandenis pasaulio vandenyne jo susikaupė apie 40 procentų pagaminto kiekio - beveik 600 tūkstančių tonų. Pakankamai daug jo aptikta Grenlandijos ir Antarktidos leduose, pingvinų ir šiaurės elnių mėsoje. Vien Antarktidoje DDT susikaupė apie 2,5 tūkstančių tonų.

Skaityti daugiau...
 

Sidabras

Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Būna aukso, stibio, gyvsidabrio, bismuto, vario priemaišų. Kristalai ( taisiklingi pasitaiko retai ) kubinės singonijos, kubo, oktaedro, dodekaedro formos. Dažniau randamas išlenktų, susuktų kristalų, netaisiklingos formos grudelių, plokštelių, dendritų ir kitos formos agregatų pavidalo. Plokštės pavidalo sidabro grynuolis, rastas Š. Čilėje, svėrė 1420 kg. Ag kaupiasi vid. t-ros hidroterminiuose telkiniuose, kvarco gyslose, sulfidinių švino ir cinko telkinių oksidacijos zonose, rečiau sąnašinuose.

Skaityti daugiau...
 

Vandenilis

Vandenilis kaip Litis, Natris, Kalis, Rubidis, Cezis ir Francis yra 1A grupės elementas. Visi 1A grupės elementai yra metalai išskyrus vandenilį. Vandenilis yra nemetalas. Geriausiai žinomas ir labiausiai paplitęs junginys yra vanduo H O. Vandenilis - pačios lengviausios, bet gana sunkiai suskystinamos dujos.

VANDENILIO GAVIMAS

Gryno vandenilio gamtoje yra nedaug. Jį galima gauti vandens elektrolizės, anglies monoksido konversijos, metano konversijos būdu ir išskirti iš koksavimo dujų. Parenkant metodą, pirmiausia žiūrima proceso ekonomiškumo, nes azoto ir vandenilio mišinio paruošimas - pati brangiausia amoniako gamybos stadija.

VANDENS ELEKTROLIZĖ. Leidžiant nuolatinę elektros srovę panardintais į vandenį elektrodais, vanduo skyla į vandenilį ir deguonį: vandenilis skiriasi ant katodo
( neigiamo elektrodo ), Šiuo būdu gaunami labai gryni produktai, bet sunaudojama daug elektros energijos. Taip vandenilisgaunamas ten, kur pigi elektros energija. Vandenilis amoniako sintezei šiuo būdu retai kada gaunamas.

Skaityti daugiau...
 

Metalai (špera)

GELEŽIS. RADIMAS : rūdose ( magnet, hemat, sider, limon). SAVYBĖS : neatsparus aplinkos poveikiui (rūdija), įsimagnetina, grynas minkštas, blizgantis, elek. ir šilumai laidus. LYDINIAI : aukštakrosnėse gaunamas ketus ( >2% anglies, kietesnis, trapesnis). Plienas ( <2% anglies, tvirtesnis), gaunamas iš ketaus. NAUDOJIMAS : staklių ir mašinų, papuošalų, įrankių ir virtuvės reikmenų, stat. konstrukc. gamyba. ŠIAIP : kraujyje, hemoglobine yra Fe. Dėl jo trūkumo - mažakraujystė. Pradėta naudoti meteor.Fe 4 tūks. pradž. Iš rūdos 2 t. Liet. 5-6 a.

Skaityti daugiau...
 

Alkoholis, jo žala

Alkoholiai ( arab. al kuhl -  stibio milteliai ): 1.– angliavandenilių dariniai,     organiniai junginiai, turintys molekulėje vieną arba kelis hidroksilus ( OH ), prijungtus prie sočiųjų anglies atomų; 2. šnek. spiritas, etilo alkoholis C2H5OH. Pagal hidroksilų skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius ( glikolius ), trihidroksilius ( pvz.: glicerinas) ir polihidroksilius ( poliolius, pvz.: sorbitas ). Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų dažniausiai vartojamas ( kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis įv. skystosioms vaistų formoms ir odą dirdinantiems linimentams gaminti ) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami tik tech. tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais apsinuodijama. Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai naudojami tik tech. tikslams medicinoje.

Monohidroksiliai alkoholiai nepasižymi nei bazinėmis, nei rūgštinėmis  stipriomis savybėmis. Alkoholių vandeniniai tirpalai spalvos nekeičia.

Skaityti daugiau...
 

Neorganinių junginių santykinės molekulinės masės (lentelė)

Skaityti daugiau...
 

Fenolio ir formaldehido polikondensacija

Darbo eiga. Atsvertas fenolio kiekis kolboje užpilamas formaldehido tirpalu ir tirpinamas purtant. Po to į reakcijos indą pridedamas katalizotrius. Kolba sujungiama su grįžtamuoju šaldytuvu ir šildoma vandens vonioje 90 0C temperatūroje apie 1.5 val. , kol susidaro du sluoksniai – vandeninis ir dervos. Pašildžius dar 30 min. reakcijos mišinys traukos spintoje perpilamas į porcelianinę lėkštelę. Derva plaunama šiltu vandeniu sumaišant ir nupilant viršutinį sluoksnį 2 – 3 kartus. Plaunama iki neutralios plovimo vandens reakcijos (indikatorius).

Polikondensacijos  rūgščioje terpėje produktas po plovimo džiovinamas šildant lėkštelę dujų degiklio liepsnoje prie 150 – 170 0C. išdžiovinto produkto dalis sukietinama pridėjus  1% nuo jo masės heksametilentetreaamino ir šldant mėgintuvėlyje 160 0C temperatūroje.
Nustatomi valytų plaunant ir sukietintų dervų tirpumai acetone, etanolyje, toluole.

Skaityti daugiau...
 

Organinė chemija

Alkanus galima laboratorijoje tik sudeginti. Alkenai, alkinai, alkadieniai dalyvauja prisijungimo reakcijose, visi išblukina bromo vandenį ir kalio permanganatą be katalizatorių. Benzenas reaguoja su bromu tik su katalizatoriumi ir išblukina bromo vandenį. Toluenas išblukina kalio parmanganatą. Jis reaguoja su azoto rūgštimi. Gliceroliui sureagavus su vario baze susidaro tamsiai mėlynos spalvos skystis. Fenoliui sureagavus su bromo vandeniu, iškrenta baltos nuosėdos, o su geležies trichloridu - susidaro violetinė spalva.

Skaityti daugiau...
 

Rubidis

Rubidis - Mendelejevo periodinės cheminių elementų sistemos I grupės elementas. Jo eilės numeris - 37, atominis svoris 85,47. Gamtoje rubidis susideda iš dviejų izotopų, kurių svorių skaičius - 85 (72,15%) ir 87 (27,85%); pastarasis pasižymi b radioaktyvumu (skilimo periodas T ½  = 5×1010 metų). Dirbtiniu būdu gauti izotopai (virš 10) yra nepatvarūs. Rubidžio išorinių elektronų konfiguracija P. 5s1.

Rubidį 1861 m. atrado R. Bunzenas ir B. Krichovas Vokietijoje spektrinës analizės metodu tyrinėdami Diurheimo mineralinio vandens šaltinius. Metalinį rubidį pirmą kartą išskyrė Bunzenas 1863 m. anglimi redukuodamas rubidžio hidrotartatą RbHC4H4O6.

Skaityti daugiau...
 

Spirito gavyba ir pramonė

Spiritas – bespalvis lakus savito kvapo ir deginančio skonio skystis, susidedantis daugiausia iš etilo alkoholio. Todėl dar vadinamas tiesiog etilo alkoholiu. Gaunamas, perdirbant krakmolingą žaliavą. Vartojamas maisto, chemijos, farmacijos, kosmetikos pramonėje ir technikoje.

Lietuvoje spiritą daryti pradėta XVa. pabaigoje kunigaikščių, kitų pasaulietinių ir dvasinių feodalų bei miestiečių spirito varyklose. Iki bažnytinių žemių perėjimo į valstybės rankas(sekuliarizacijos XVIIIa. pab. – XIXa. vid.) ypač daug spirito ir degtinės varyklų bei smuklių priklausė katalikų bažnyčiai. Nuo XIXa. vid. spirito varymas daugiausia tapo pasauliečių davrininkų privilegija, miestuose varyklos beveik išnyko.

Skaityti daugiau...
 

Rūgščių formulės, špera

H3BO3 - boro; H2CO3 - anglies; H2SiO3 - silicio; HNO3 - azoto; HNO2 - nitritinė; H3PO4 - fosforo; H2SO4 - sieros; H2SO3 - sulfitinė; H2S - vandelinio sulfidinė.

Skaityti daugiau...
 

Apie chemines formules

Formulės, kurios rodo tik molinį santykį tarp junginį sudarančių elementų, vadinamos empirinėmis formulėmis. Nemolekulinės sandaros medžagoms galima parašyti tik empirines formules. Molekulinėms medžiagoms galime parašyti ir empirines ir molekulines formules. Molekulinė formulė rodo realiai egzistuojančių molekulių kokybinę ir kiekybinę sudėtį. Molekulinė  f. gali sutapti su empirine arba gali skirtis nuo jos kelis kartus. Formuliniu vienetu galime vadinti sąlyginę arba realią struktūrinę  dalelę, kurios sudėtis atspindi viso junginio kiekybinę sudėtį.

Skaityti daugiau...
 

Gyvsidabrio rūda, chloridai

Gyvsidabrio rūda

Gyvsidabrio rūda - mineralų, kuriuose yra gyvsidabrio junginių, sankaupa. Svarbiausias mineralas - cinoberis HgS. Žinomi dar 26 reti mineralai; svarbesnieji - timanitas HgSe, koloradoitas HgHTe, montroiditas HgO, kalomelis HgCl, livingstonitas Hg Sb S, korderoidas Hg S Cl. Rūda, turinti - 1% gyvsidabrio, laikoma sodria 0.2 - 0.3% - paprasta, 0.06 - 0.12% neturtinga, 0.02 - 0.06 - skurdžia. Rūdoje buna sidabro, vario, švino, cinko, volframo, aukso, stibio priemaišų; arsenas - žąlinga priemaiša.

Skaityti daugiau...
 

Deguonis

Tai labiausiai paplitęs žemės paviršiuje, sudaro 23 atmosferos %, 46% litosferos, 86% hidrosferos. Sutinkamas grunas ir daugybėje junginių.
Pramonėje gaunamas suskystinto oro frakcine distiliacija -183oC, o laboratorijoje dažniausiai elektrolizinant KOH vandeninį tirpalą.

Savybės. Deguonis turi tris patvarius izotopus: 168O - 99,76 atom. %, 178O - 0,037 %, 188O - 02 %. Alotropinė modifikacija yra triatomė molekulė ozonas. Tai nepatvarios melsvos aštraus kvapo dujos. Termodinamiškai molekulė nepatvari, nes jos susidarymo reakcija endoterminė.

Skaityti daugiau...
 

Laboratorinis darbas absorbcija

Teorinė dalis. Absorbcija – masės kaitos procesas, kai absorbtyvą (dujas ar garus) sugeria absorbentas (skystis). Tai grįžtamasis procesas, kuriame dalyvauja dvi fazės – dujinė ir skysta. Absorbcija plačiai taikoma naftos perdirbimo įmonėse, amoniakinio vandens gamyboje, dujų nuo kenksmingų priemaišų valyme ir kt.

Absorbcijos procese pusiausvyra nusistovi, esant ilgalaikiam fazių sąlyčiui. Ji proklauso. Ji proklauso nuo temperatūros, slėgio absorbtyvo bei absorbento prigimties, proceso hidrodinaminių sąlygų.

Skaityti daugiau...
 

Laboratorinis darbas rektifikacija

REKTIFIKACIJA

Teorinė dalis. Chemijos pramonėje dažnai reikia kelių skysčių tirpalą perskirti į atskirus komponentus arba komponentų grupes. Kai tirpalą sudarančių komponentų virimo temperatūros yra skirtingos, tai jų perskyrimui tinka naudoti rektifikacijos procesą.

Darbo tikslas. 1. Rektifikuojant perskirti etilo alkoholio – vandens tirpa;ą. Nustatyti ir grafiškai atvaizduoti garų ir skysčio sudėties kitimą visose rektifikacijos lėkštėse.
2. Grafiškai nustatyti teorinį lėkščių skaičių nuolatinio veikimo rektifikacijos kolonoje. 3. Apskaičiuoti kolonos naudingumo koeficientą.

Skaityti daugiau...
 

Azotas

1.  Azotas yra leidžiamas į krūtinės ląstą.

2.  Kartais pumpuojamas į automobilio padangas. Apsaugo nuo gumos susidėvėjimo.

3.  Naudojamas bendzino saugyklose.

4.  Naudojamas paveikslų saugyklose dėl oro poveikio.

5.  Daugiausia naudojama amoniako gamyboje.

Skaityti daugiau...
 

Chemijos žinynas

Skaityti daugiau...
 

Rūkymo žala chemiko akimis

RŪKYMO ŽALA CHEMIKO AKIMIS:

1. Į TABAKO SUDĖTĮ ĮEINANČIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS AUGALAMS TYRIMAS.

2. TYRIMAS: TABAKO DEGIMO PRODUKTŲ APŽVALGA.

Skaityti daugiau...
 

Cheminiai junginiai

[Stambiamolekuliniai junginiai]: Vykstant polimerizacijos reakcijoms, susidaro tambiamolekuliniai junginiai, vadinami polimerais. Medžiagos, iš kurių gaunami polimerai, vadinamos monomerais, o polimerų molekulės - makromolekulėmis. Raidė n rodo, kiek monomero molekulių susijungė vykstant polimerizacijai; ji vadinama polimerizacijos laipsniu, o daug kartų besikartojančios makromolekulėje atomų grupės - struktūrinėmis grandimis. Polimerizacijos laipsnis yra nepastovus dydis. Polimerizuojant nesočiuosius junginius, turinčius pakaitų, gautame polimere pastarieji gali būti išsidėstę chaotiškai. Susidarys stereonereguliarios struktūros polimeras. Polimerš kokybė labai pagerėja, jei susidaręs polimeras turi stereoreguliarią struktūrą. Etilenas polimerizuojamas kambario temperatūroje ir esnat atmosferos slėgiui, naudojant katalizatorių - trietilaliuminį ir titano tetrachloridą.

Skaityti daugiau...
 

Laboratorinis darbas natrio sulfito oksidacija oro deguonimi

Vykdant daugelį cheminių technologinių procesų, reaguojančios medžiagos yra skirtingų fazių. Tokie procesai vadinami heterogeniniais. Kiekvienam heterogeniniam procesui būdingos kelio stadijos – greta viena kitos ar kelių cheminių reakcijų – cheminių stadijų – yra fizikinės stadijos, pvz., difuzija. Stadija, kurios greitis žymiai mažesnis už kitų stadijų greitį, vadinama limituojančia. Žinant limituojančią stadiją, labiausiai efektyvūs tokie pakeitimai, kurie pagreitina šią proceso stadiją. Jeigu cheminės reakcijos greitis mažesnis už difuzijos greitį, tuomet bendrą proceso greitį lemia reakcijos greitis – procesas vyksta kinetinėje srityje. Procesui pagretinimui reikia greitinti cheminės reakcijos stadiją.

Skaityti daugiau...
 

Nafta

Nuo žaliavos iki prekinių naftos produktų

Naftos perdirbimas prasideda tada, kai pašildyta nafta patenka į pirminį naftos rektifikacijos įrengimą. Nafta – įvairiausių angliavandenilių, turinčių skirtingas virimo temperatūras, mišinys. Remiantis šia savybe, įrenginyje nafta išskirstoma į lengvus ir sunkius komponentus. Distiliacijos produktai yra perdirbami toliau arba maišomi su kitais komponentais.

Po pirminio naftos perdirbimo likęs sunkus produktas - mazutas toliau nukreipiamas perdirbimui į mazuto perdirbimo kompleksą. Čia iš mazuto gaunamas papildomas lengvų frakcijų: dujų, benzino, dyzelinio kuro, -kiekis. Sunkūs mazuto perdirbimo likučiai naudojami kaip katilų kuro komponentai.Pirminio naftos perdirbimo įrenginys.Proceso metu, rektifikacinėje kolonoje nafta yra išskirstoma į turinčias skirtingas savybes, lengvas ir sunkias frakcijas.Dujų frakcionavimo įrenginys.Pirminio naftos perdirbimo ir riformingo metu gautas dujų mišinys čia valomas ir suskirstomas į atskirus komponentus: propaną, n-butaną, izobutaną. Benzino katalizinio riformingo įrenginys.Proceso metu padidinamas benzino frakcijų oktaninis skaičius.

Skaityti daugiau...
 

Laboratorinis darbas žaliavų sodrinimas

Žaliavų sodrinimas

Chemijos pramonėje stengiamasi vartoti koncentruotas žaliavas, nes tada galima suintensyvinti procesus, gauti geresnės kokybės prodyktus ir sumažinti gamybos išlaidas. Dažnai gamtinėse žaliavose būna per mažai naudingo komponento, kad jos galėtų būti ekonomiškai naudojamos, todėl žaliavos sodrinamos. Žaliavų sodrinimas – tai pagrindinio jų komponento koncentracijos didinimas. Sodrinant žaliavas gavybos vietose, sumažėja transportavimo išlaidos. Šių išlaidų sumažėjimas proporcingas naudingojo komponento koncentracijos padidėjimui. sKirtingos agregatinės būklės žaliavoms tinka skirtingi sodrinmo būdai.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 2 iš 4
Chemija
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt