www.spargalkes.lt

Moralė ir etika

Kasdienėje kalboje sąvokos “etiška” ir “moralu” (“neetiška”, “amoralu”) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etikos kodeksus, tačiau tik retkarčiais užsimename apie moralės kodeksus. Kai kas sąvokas moralu, nemoralu taiko tik seksualumo sričiai (pavyzdžiui: pornografija, obsceniškumo standartai: pornografija demoralizuoja visuomenę), o etiška, neetiška taiko aptarinėdami verslo ir profesinių bendruomenių elgesį savo narių bei savo klientūrų atžvilgiu (pavyzdžiui: verslo projektų vagystės). Taigi, pirma išsiaiškinkime, ką šios sąvokos reiškia ir koks yra judviejų ryšys.

“Etika” yra kilęs iš graikiško žodžio ethos, reiškiančio asmens įprotį, papratimą, charakterį, būdą. “Moralė” yra kilęs iš loyniško moralis, reiškiančio papročius ar manieras. Taigi, etimologiniu požiūriu, etika galioja individualaus asmens ar atskirų asmenų charakterio sričiai, o moralė – žmonių tarpusavio santykių sričiai. Tačiau filosofijoje etikos sąvoka vartojama specifinei tyrimo sričiai reikšti – tai yra moralės sričiai, kuri nagrinėja žmogaus elgesį ir žmogiškąsias vertybes.  Kaip mes turėtume elgtis ir kaip neturėtume elgtis? Kas yra gėris ir kas yra blogis? Filosofai šiuos ir panašius klausimus vadina vertybiniais (aksiologiniais) arba moralės klausimais, kuriuos skiria nuo klausimų apie tikrovę ir pažinimo klausimų. Moralė yra principų ar elgesio taisyklių, kuriomis mes vadovaujamės ir kurios priklauso visuomenės kovencijų sričiai, visuma. Moralės sričiai priklauso įsitikinimai bei nuomonės apie gerą ir blogą elgesį. Šie įsitikinimai yra išreiškiami vartojant tokias sąvokas kaip “gera”, “bloga”, “dorybinga”, “pagirtina”, “teisinga”, “ydinga”, “peiktina”, “smerktina”, ir pan. Be abejo, moralė negali būti apribota filosofiniais kontekstais. Viena vertus, moralės dalykai vaidina tam tikrą vaidmenį ir turi tam tikrą pagrindimą ir kitose su pasaulėžiūros formavimu susijusiose visuomenės gyvenimo srityse – religijoje, teisėje, ekonomikoje, politikoje ir net etiketo srityje. Antra vertus, moralė yra “socialinis reiškinys”, o etika ar moralės filosofija nagrinėja moralės prigimtį bei funkcijas. Moralės taisyklės nėra sau pakankamos ir reikalauja pagrindimo, kuris tik ir suteikia joms rekšmingumą. Ir būtent šis pagrindimas ir yra filosofinės etikos uždavinys. Kodėl mes turėtume elgtis vienaip arba kitaip? Kaip turėtume gyventi? Ko turėtume norėti? Kuo turėtume labiausiai džiaugtis? Dėl ko verta stengtis? Ir pan. Atsakymas į šiuos klausimus mums turi nušviesti priežastis, dėl kurių turėtume laikytis moralės principų ar taisyklių. Atsakyti į juos galime ir nestudijavę filosofijos, tačiau daugelis mūsų moralinių įsitikinimų nėra nei nuoseklūs, nei pakankamai aiškūs, nei gerai išplėtoti. (Programiniu požiūriu) moralės filosofija kaip tik ir siekia išplėtoti šiuos principus bei pateikti tokią žmogaus gyvenimo tikslų viziją, kuri leistų jam gyventi su tokiu aiškumu bei pasitikėjimu, su kokiu savo ilgą gyvenimą nugyveno Sokratas, ar bent jau suteikti mums tvirtesnių argumentų savo moralinius įsitikinimus pagrįsti. Tačiau iš tiesų viskas yra ne taip paprasta. Dauguma gyvenimiškų situacijų, reikalaujančių mūsų etinio apsisprendimo ar įvertinimo, yra labai nevienareikšmės. Viena vertus, tam tikromis aplinkybėmis gali kirstis keletas moralės principų (čia mes susiduriame su preferencijos problema), o, antra vertus, jie gali būti įvairiai taikomi, įvairiai traktuojami, jiems gali būti suteikiamas skirtingas pagrindimas. Taigi, kurie moralės principai yra svarbiausi ir kada jų taikymas yra pateisinamas, yra sudėtingi etikos klausimai.

Visi kada nors tyrinėję moralės kilmę (prigimtį) mąstytojai aiškino konstravo savo pažiūrų sistemą remdamiesi tam tikra formule, iš kurios išvesdavo turinį. Pavyzdžiui, vieni apibrėžė moralę kaip socialinės grupės elgesio kodą. Tokios moralės sampratos turinį jie išvesdavo tyrinėdami įvairių grupių elgesio kodus. Kiti apibrėžia moralę kaip dispoziciją ir elgesio kodą, kurio turėtų laikytis visi racionalūs asmenys. Norint išvesti šios moralės “formulės” turinį, reikia nustatyti kokia turėtų būti visų racionalių asmenų moralinė dispozicija ir elgesio kodas, ir pan.

Atsižvelgdamas į formalų moralės aspektą, filosofas B. Gertas moralę vadina “viešąja sistema” (t.y. institucija), kuri nuo kitų viešųjų sistemų skiriasi tuo, kad ji liečia visus racionalius asmenis. Moralės buvimas viešąja sistema reiškia, jog ji liečia tuos žmonių elgesio aspektus, kurie turi poveikį kitiems žmonėms. Vadinasi, moralės sistema turi formuluoti tam tikrus gėrio standartus. Vis dėlto, norint sukonstruoti išsamų moralės apibrėžimą, formalių moralės bruožų nepakanka. Moralė, be to, turi turėti ir tam tikrą turinį.  Taigi, reikia išplėsti jos apibrėžimą. Moralė yra visus racionalius asmenis liečianti (saistanti) viešoji sistema, vadovaujanti tiems jų elgesio aspektams, kurie turi kokį nors poveikį kitiems žmonėms ir kurios tikslas yra blogio minimizavimas (gėrio standartai) ir kurios branduolį sudaro moralės taisyklės. Jei, kaip aiškina autorius, visus racionalius asmenis saistanti viešoji sistema nedisponuoja šiuo turiniu, tuomet net jei ji yra pagrįsta, jos pagrindimas negalės būti laikomas moralės pagrindimu. Tik viešosios sistemos, kurios branduolį sudaro moralės taisyklės, pagrindimas gali būti laikomas moralės pagrindimu. Nors visuotinio konsenso ką reikėtų laikyti moralės taisyklėmis, nėra, tačiau, matyt, niekas nepaneigtų, kad tokie reikalavimai kaip “nežudyk”, “nevok”, “nemeluok” yra moralės taisyklės. Svarbiausias moralės filosofijos uždavinys yra moralės taisyklių analizė, siekiant įsitikinti ar jos sudaro visus racionalius asmenis saistančios viešosios sistemos branduolį, ir tuomet nustatyti, ar ta viešoji sistema yra tokia, kad visi nešališki racionalūs asmenys reikalautų jos laikytis. Jei taip nėra, tuomet nagrinėjama (visuotinė) moralės samprata negali būti pagrįsta, o tai būtų pagrindas laikytis etinio reliatyvizmo, nihilizmo ar skepticizmo filosofinės pozicijos. Jei ignoruotume šią esminę moralės tyrimo dalį (moralės taisyklių analizę), tai kaip galėtume atskirti moralę nuo kitų elgesio kodų (etiketo, teisės)? Juk tik žinodami moralės taisyklių turinį galime nuspręsti, kokį elgesio kodą galima priskirti moralės sričiai, ir kokie sprendiniai yra moralės sprendiniai.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (745414adcbdbb9b9330721e49ced496e.zip)Moralė ir etika29 Kb9
Neteisinga

 
Etika Moralė ir etika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt