www.spargalkes.lt

Apie ypatingą apvaizdą ir būsimąjį gyvenimą

Kas tai suma žinių, žmonijos įgytų nuo pat jos atsiradimo? Arba tai dvasinis, mus gaubiantis elementas, kuriuo kvėpuojame kaip deguonimi? Arba tai vaizdingas posakis, metafora teigiati mintį, jog žmogus evoliucionuoja vis didesnį dvasingumą? Pripažinsiu, kad tai nėra aišku.

Klasikiniai atkirčiai, kad Dievo nėra mus visus veikia skirtingai. Tobula būtybė negali sukurti netobulo pasaulio. Tobulai gera Būtybė negali sukurti būtybių, kurių daugelis, kaip jinai iš anksto žino, bus skirtos nuodėmei, kančioms ir blogiui. Dieviškasis numatymas suderinamas su žmogiškąja laisve. Jei Dievas iš anksto mane numato, tai aš nesu laisva, vadinasi aš neteistina jokio teismo, nors tai būtų ir dieviškasis. Jei aš esu laisva ir nuodėminga, tai suteikia Dievui amžiną skausmą atsisakydama jo meilės; o Dievas, kenčiąs stoka, negali būti Dievas, kadangi absoliuti pilnatvė yra vienas dievybės atributų. Vadinasi Dievui vis tiek, kad mes nelaimingi čia, žemėje, ir gal pasmerkti aname pasaulyje.

Bet tam iškyla prieštaravimas, jis vis dėl to atsiuntė savo sūnų mums išganyti, tai reiškia, kad ne vis tiek.

Argumentai,įrodinėjantys Dievo buvimą yra labai stiprūs. Galima atsekti nuo žmogaus iki amebos, nuo amebos iki cheminių kitimų vandenyno gelmėse: galima žemę kildinti iš ūko. O iš kur imasi tas ūkas? Ir kas pirmoji Priežastis, jei ne amžina ir kurianti Būtybė?

Ar mus trikdo dieviškasis numatymas? Juo piktinasi tik mūsasis pasaulio supratimas, susietas  su laiko tęsiamumu; bet Dievui nėra laiko tęsiamumo, nėra nei vakar, nei rytoj, viskas- amžina Dabartis. “Aš esu, kurs esu.” Dievas nusprendžia iš anksto, kas mes būsime, ką darysime. Mūsų laisvė liekanepaliesta.

Dievas, amžina Dabartis… Bet tada, bet tada gal ir ūkas neturi pradžios? Gal jis nedalijamoji Dievo Vienybė? O jeigu jis Dievas? Antikos religija buvo tokia: visa, kas yra, kyla iš Dievo. Dievas yra visur: išminčių galvoj ir kelio akmenėly. Visas keblumas- tai susidarytoji suasmeninto Dievo, Dievo, kaip būtybės, sąvoka, bet vos tik atmetu tą antropomorfinį dievybės paveikslą, niekas nebekliudo vadinti Dievą amžinąja Energija, kurioje po mirties ištirpsime nelyginant lašas jūroje. Jeigu taip, tai sąmoningo būsimojo gyvenimo nėra. Tenka susitaikyti su tuo, kad nebebūsiu, kad išnyksiu.

Negi žmogus yra bevaisi aistra? Būtis savyje ir Būtis sau absoliučiai sutapti tikriausiai negali. Būtis savyje negali išvengti atsitiktinumo.

Tikėjimas - tai ne skelbiamų tiesų visuma. Iš pradžių tai veržimąsį tą paslaptingą Dievą, apie kur mes nieko nežinom. Mūsų tikėjimo Dievas yra Dievas Žmogui. Transendentinis, bet neatskiriamas nuo pasaulio. Tikras tikėjimas susieja su artimo meile. Krikščionybė turi tarnauti žmogui- pilnai. Ji turi būti socialinio progreso avangarde.

O galbūt tikrųjų dvasinių tiesų ieškojimas yra klaidingas? Dievo neišvesi iš samprotavimo, tikėjimas nėra mokslinio anketavimo išvada; ir Dievo buvimo ar Dievo nebuvimo įrodymai nieko neįrodo.Norint tikėti, reikia persiimti moralinėmis tikinčiojo nuostabomis, stengtis gyventi taip lyg jau tikėtum.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (c5d874a9ba4cbe0635227e83f5e1ca2c.zip)Apie ypatingą apvaizdą ir būsimąjį gyvenimą12 Kb1
Neteisinga

 
Filosofija Apie ypatingą apvaizdą ir būsimąjį gyvenimą
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt