www.spargalkes.lt

Didieji filosofai

Platonas ( 428/427 - 348/347  pr. Kr. ) Atėnų filosofas ir matematikas, vienas iš giliausių ir įtakingiausių vakarų pasaulio mintytojų. Gimė iš kilmingos šeimos ( tėvas Aristonas kildinosi per karalių Kodrą iš Poseidono, motina Periktionė - iš Solono ); kuri plačiai reiškėsi Atėnų politiniame gyvenime.

Platonas jaunystėje rašė lyrika bei dramas ir galvojo, pagal šeimos tradiciją, mestis į politiką, tačiau įsiliepsnojusios partijų kovos ir ypač Sokrato teismas netruko atidengti politinės veiklos neskrupulingumą.

Giliai sukrėsto Plantono mintys nukrypo link teorinių samprotavimų apie tokią politinę santvarką, kuri interesų pusiausvyra sujungtų su individo gerove, ir čia pamažėle subrendo įsitikinimas, kad, žmonija tik tada išsivaduos iš vargų, kai tkri išminčiai ras kelią į politinį autoritetą arba galingi politikai pamils išmintį.

Persimetimui iš karjeros planų į teorines vizijas ankstyvą impulsą suteikė pats Sokratas, kurio aštri kritika atvėrė politikų teorinį nepasiruošimą ir pirmą kartą iškėlė reikalą visuomeninę veiklą pagrįsti tikru, t.y. mokslišku pažinimu. Bet ir kitos Sokrato mintys liko išeities taškas Platono filosofavimui.

Periklis ( gr. Perikles tuoj po 500 - 429 pr. Kr. ) Atėnų politikas, iš motinos pusės kilęs iš senos Alkmeodinų giminės. Kilme ir būdu aristokratas, būdamas Kimono priešas, tapo radikaliu demokratu.

Drauge su Efialtu 462 per liaudies susirinkimą pravedė nutarimus, susiaurinusius aristokratų galią. Periklis tapo vieninteliu demokratų vadu. Užsienio politikoje Periklis siekė įkurti Atėnų imperiją. Vykdant šią politiką jam teko kariauti su konkuruojančia Sparta ir persais. 457 jis nugalėjo Spartos sąjungininkus, atėmė iš Eginos laivyną ir privertė mokėti duoklę; iš Korinto atėmė kontroliuojantį įplaukimą į Korinto įlanką Naupakto uostą.

Sokratas ( apie 470 - 399 pr. Kr. ) graikų filosofas atėnietis, Platono mokytojas. Nors jau senovėje apie Sokratą rašyta daug, patikimų žinių yra maža. Neskaitant Sokrato karikatūros Aristofono komedijoj Debesyse, vaizdą tenka susidaryti iš jo bendralaikių Ksenofonto ir Platono. Sokrato tėvas Sofroniskas buvo skulptorius, o motina Fenaretė akušerė. Jaunystėje jis pats vertės tėvo amatu ( sakoma, kad prie įėjimo į Akropolį stovėjusi grupė jo skulptūrų ). Žmoną Ksantipę tur būt vedė vėlai, nes teismo metu jo vaikai buvo dar maži. Išskyrus tris karines išvykas, Sokratas visą amžių praleido Atėnuose. Negražios išvaizdos ( plokščianosis ) ir nesirūpinąs drabužiu bei turtu, Sokratas nepaprastai skubėjo sukrėsti tariamą žinojimą ir tuo sužadinti tolimesnio aiškinimosi norą, naujas tiesas dažniausiai iškeldamas taikliu klausinėjimu. Pirmuoju atveju Platonas jį lygina elektrinei žuviai, kuri įgeldama paralyžuoja savo auką, o antruoju – dvasinei akušerei. Sokratas aštriai kritikavo demokratus, todėl po trisdešimties tironų valdymo metų 403 pr. Kr. atgaivinta silpnutė Atėnų demokratija jame įmatė pavojingą priešą ir norėjo juo nusikratyti. Paskatinti Sokratą ironiškos laikysenos, teisėjai jį pasmerkė mirti 281 prie 220. Mirė jis draugų tarpe, pats ramiai išgerdamas skirtą nuodų taurę.

Herodotas ( gr. Herodotos ) Halikarnasietis (apie 485-425) Cicerono teisingai pramintas “istorijos tėvu”. Jis pirmas parašė pasaulinę, t.y. jo metų žinomų kulturingų tautų istoriją. Herodoto šaltiniai buvo iš dalies jo paties apkeliautųjų kraštų patyrimas, iš dalies senesnieji rašytojai, kaip Hektatajus, Dionisijus Miletietis, Ksantas ir kiti, kuriuos jis palyginti kritiškai vertino. Herodotas plačiai ir įžvalgiai vaizduoja tuomet žinomo pasaulio šalis ir tautas, - tiek aukštos Rytų kultūros, kaip Egipto, Babilono, tiek pirmykščias, kaip skitus, afrikiečius, gausiai duodamas geografinių ir etnografinių žinių. Pagrindinis veikalo siekimas buvo atvaizduoti Europos su Azija, graikų su barbarais kovas, pasiekusiais jo metu aukščiausią įtampos laipsnį ir nulemtas graikų-persų karų. Tuos karus jis aprašė iki mūšio ties Mikale 479. Persų karams Herodotas tebėra pagrindinis šaltinis.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (d93941922923136a9a1ffbcd04bd44a1.zip)Didieji filosofai10 Kb2
Neteisinga

 
Filosofija Didieji filosofai
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt