www.spargalkes.lt

Filosofijos apžvalga

Kalbėdami apie mokslo objektą, turime išsiaiškinti filosofijos ir istorijos mokslų apimtis. Bandymai apibrėžti filosofiją vienu universaliu apibrėžimu veda į priešpastatymą su pačia filosofijos esme. Pats žodis sako, kad kalbama apie išminties, žinojimo, pažinimo paieškas. Šių paieškų pabaiga yra "mokslas". Filosofiją negalime skirti kaip mokslą turintį vieningą tyrimo objektą, tačiau negalime rasti ir žmonijos gyvenimo srities, kurios vienaip ar kitaip neliestų filosofija. Realiai, kai praktiniai empyriniais teiginiais pagrįsti mokslai atsiduria ties neišsprendžiamos problemos slenksčiu, jie visuomet atsakymo ieško filosofijoje. O kartu ir pati filosofija, kaip metodas skatinantis abejoti suformuotomis paradigmomis, veda į mokslinę pažangą. Taigi, filosofija pradžioje buvusi praktinių mokslų motina, dabar ir vėl grąžina prie savęs nuo vidinų prieštarų paklydusius mokslus.

Istorija stengiasi aprėpti bet kokio proceso vystymąsi laiko atžvilgiu. Kalbėdami apie filosofijos istoriją, turime skirti objektyviąją ir subjektyviąją filosofijos istoriją. Ojektyvioji filosofijos istorija - tai užfiksuoti filosofiniai teiginiai, kurie yra orginalūs ir nekeičiami. Subjektyvioji filosofijos istorija - tai įvairių autorių, tyrinėtojų pastabos interpretacijos orginalių darbų pagrindu. Būtina ir naudinga studijuoti abi šias filosofijos puses, nes ji visuomet buvo ir bus idėjų kova, mokslas apie idėjas ir santykinę tiesą. Filosofijos istorija stengiasi supažindinti su filosofinių idėjų raida, jų periodizacija. Praktinė šio modulio nauda būtų - bandymas praplėsti studentų akiratį, kiek įmanoma įtakoti jų normatyvinių nuostatų formavimąsi, parodyti prielaidas, kurių pagrindu ir susiformavo dabartinė civilizacija.

Šis konspektas sudarytas siekiant padėti įsisavinti studentams filosofijos istorijos modulį.

Pabrėžiame, kad tai nėra idealus tekstas, kurį išmokus atmintinai, egzamine būtų galima tikėtis puikių rezultatų. Konspektas skirtas studijų procesui aktyvinti, t.y. jis naudojamas prieš paskaitas. Tai paverčia paskaitą tik papildomu žinių šaltiniu, o ne ištisiniu diktantu, kuris nėra pati racionaliausia studijų forma. Linkime sėkmės studijose.

Filosofija neatsiranda, kaip revoliucija, staigus žmogiškosios minties šuolis. Ji nuoseklios žmogaus civilizacijos vystymosi padarinys, kuris tiesiogiai įtakojo ir mūsų kultūrą.

Kiekvienam žmogui yra tekę filosofuoti. Dar vaikystėje mums kilo klausimai: Kodėl kažkas yra?, Kas aš esu?, Kas yra po mirties?, Kas yra teisingumas ir tiesa?, Kas yra laisvė?, ir daugelis kitų. Žmogus būdamas gamtos dalis gali keisti aplinką, kurioje gyvena, stebėti savo veikimo padarinius, tačiau dažnai jis negali paaiškinti: Kas?, Kaip?, Iš kur viskas atsiranda ir yra?. Tokie ir panašūs klausimai žmogui kilo jau neolite. Tuo laikotarpiu pradeda formuotis sąvokos (bandoma atskirti žodį nuo nuo konkretaus daikto), bunda pažinimas, asociacijos vaizduotė. Pažinimui stumentis į priekį pradedama atsisakyti pirmykščio konkretizmo, o tai dar labiau iškelia problemą: Kodėl viskas vyksta ir viskas taip atsiranda. Nesuvokiami dalykai veda į aplinkos sudvasinimą, padeda pagrindus religijai. Atsiradęs skaičiaus, kaip apstrakčios sąvokos suvokimas (analogijos tarp pvz. trijų medžių ir trijų žmonių atradimas), sugebėjimas ja operuoti padeda žmogui susiorentuoti laike ir erdvėje. Visa tai pastūmėja į mitinį pasaulio tvarkos aiškinimo atsiradimą, o tai jau pereinamasis koridorius į filosofiją.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (f45cc39c7573bcb45cb1ecefec6ec901.zip)Filosofijos apžvalga24 Kb2
Neteisinga

 
Filosofija Filosofijos apžvalga
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt