www.spargalkes.lt

Religijos filosofija

Kas yra religijos filosofija? Religija kaip ją vadina F. Heileris, yra “bendravimas su giliausia bei galutine tikrove”.

Kas ši tikrovė yra savyje, galima suvokti labai įvairiai. Religija yra neperžengiama. Užtat ir jos filosofija, vaizdingu E. Brunnerio posakiu, sudaro “visos filosofijos iškilią viršūnę”. Vakarų mąstymui visados yra buvęs dievybė: “Didieji mąstytojai mielai tapatino savus aukščiausius pradmenis su dievybe” kaip galutiniu filosofavimo laimikiu. Pagal W. Weischedelį: “Filosofinė teologija yra metafizika savo esme, ir metafizika yra filosofinė teologija savo siekiu”. Kitaip sakant, religijos filosofija slypi metafizikoje ir išsiskleidžia kaip jos viršūnė.

Formali filosofijos apibrėžtis yra ne kas kita, tik filosofinis religijos svarstymas. Religijos filosofija yra nuosekli filosofavimo pasėka ir teisėtas sudedamasis filosofijos pradas: ji laikosi bendrojo filosofinio kelio ir turi savitą objektą.

Religijos filosofija, kaip sakyta, yra filosofinis religijos svarstymas. Tačiau kas gi yra religija? Ir ką reiškia religiją svarstyti filosofiškai? Tai reiškia padaryti ją filosofijos objektu. Bet štai, P. Tillichas kreipia mūsų dėmesį į tai, kad religija kaip tik nesiduodanti “būti filosofijos objektu”. Tuo būdu religijos filosofija patenkanti į labai keblią padėtį: arba ji sunaikinanti savą objektą, kurį norėtų apmąstyti, arba pati esanti šio objekto sunaikinama. Religijos filosofijai tenka sunkus uždavinys: įgalinti save pačią, įgalinti tuo ir filosofiją apskritai. Jeigu mums pasisektų pripažinti besąlyginę bei visuotinę apreiškimo reikšmę ir sykiu sukurti religijos filosofiją kaip neabejotinai tikrą filosofijos šaką, tuomet ji savaime išsilaisvintu iš minėtos aklavietės ir tuo pačiu iš teologijos grėsmės.    Jei neturėtume religijos nuovokos, iš kur žinotume, kad, sakysime, aukojimas yra religinis, o ne estetinis veiksmas, juoba, kad jis beveik visur ir visados esti apvelkamas meninio pobūdžio lytimis: giesmėmis, muzika, šokiais, eitynėmis? Religija kaip istorinė akivaizdybė savaime atsiremia į mūsų sąmonėje esančią religijos nuovoką, be kurios nebūtų galimas joks religijos pažinimas ar tyrimas, nes nebūtų galimas joks religijos pažinimas ar tyrimas, nes nebūtų suvokiama, kas gi čia pažįstama  ar tiriama. Reikia nuvokti kas yra pati religija. Nuovoka dar nėra sąvoka.

Nuovoka yra tikra, tačiau logiškai dar neišskleista ir nepagrįsta pažintis. Mes klausiame, kad galėtume žinoti; bet mes žinome, kad galėtume klausti. Kadangi religija be jokios abejonės priklauso pačių pradinių žmogaus būklės reiškinių sričiai, tai visi pagrįstai galime tikėtis, kad jos vardas atskleis mums jos nuovokos prigimtį, tapdamas nuoroda ir į jos esmę.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (fe6ab0e321975186917814f934e4185a.zip)Religijos filosofija16 Kb5
Neteisinga

 
Filosofija Religijos filosofija
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt