www.spargalkes.lt

Nyčė Fridrichas ,,Zaratustro prakalba"

Kai trisdešimties metų Zaratustra sulaukė, paliko tėviškę jis savo ir ežerą gimtinės ir pasitraukė sau į kalnus. Čionai patyrė jis palaimą dvasios ir vienatvės ir dešimt metų jam tai nepabodo. Bet štai galop Zaratustra pajuto, kaip jo pasikeitė širdis,- ir vieną rytą jis pakilo auštant, prieš saulę atsistojo ir taip į ją prabilo:

"Tu šviesuly didysis! Kokia gi būtų tavo laimė, jei neturėtum tų, kuriems siunti tu šviesą savo!

Tu dešimt metų kildavai į aukštį ties landyne manąja: tau būt įgrisę šviest ir kelią šį keliauti, jei čia manęs nebutu buvę, erelio ir gyvates mano.

Bet mes čia laukdavom tavęs kiekvieną rytą, priimdavome tavo šviesą gausią ir siusdavom už tai palaiminimo ženklą.

Ir štai! Man išmintis manoji įkyrėjo, kaip bitei ta kuri medaus per daug pririnko,- man rankų reikia tų, kurios į žmones tiesias.

Dalyt ir dovanot norėčiau, pakol visiems išminčiams kvailystės jų patiems pasidarys juokingos, o vargšų širdis vėlei pradės pačių jų turtas džiugint.

Todėl turiu žemyn aš leistis, kaip tu kas vakarą darai, kai nueini už jūrų vandenų ir dar į požemio pasaulį šviesos savos nugabeni - tu šviesuly dosnusis!

Ir aš turiu, kaip žmonės sako, n u ž e n g t pas tuos, kurių taip trokštu.

Palaimink tad mane, akie ramybės, kuri ir laimę didžią gali regėti be pavydo!

Palaiminki tu taurę, kuri jau liejas per kraštus, kad auksu vandenys iš jos teketu ir atspindi tavos aistros po platuji pasauli išnešiotu!

Žiūrėki štai Taurė šitoji jau ištuštėti pasirengus, o pats Zaratustra pasidaryt žmogum vėl žada." -
Ir šitaip prasidėjo nusileidimas Zaratustros.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (ffb8f12a82e2ad086f66eedf6e5b63fc.zip)Nyčė Fridrichas ,,Zaratustro prakalba"256 Kb3
Neteisinga

 
Filosofija Nyčė Fridrichas ,,Zaratustro prakalba"
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt