www.spargalkes.lt

Finansai

Paskolų suteikimo tvarka

Skaityti daugiau...
 

Buhalterinė apskaita

Skaityti daugiau...
   

Finansai ir mokesčiai

Skaityti daugiau...
 

Vertybiniai popieriai

Pirmaisiais vertybiniais popieriais galima laikyti Babilono molines lenteles, kai, sumokėjęs įnašą, žmogus gaudavo lentelę su užrašu, kuriuo būdavo patvirtinama, kad lentelės turėtojas sumokėjo įnašą prekybinio laivo savininkui ir yra atitinkamos laivo dalies savininkas. Dalininkas prisiimdavo visą riziką ir atsakomybę (laivo sudužimo ar paėmimo į nelaisvę atveju jis neturėdavo teisės reikalauti  įdėtų pinigų grąžinimo), tačiau jis besąlygiškai gaudavo jam priklausančią pelno dalį, laivui sėkmingai sugrįžus. Tai galima laikyti paprastųjų akcijų užuomazga, nes šiomis lentelėmis galima buvo prekiauti iki laivas sugrįš arba bus gauta žinia apie jo žuvimą. Ten pat susiformavo ir indėlių sistemos bei vekselių užuomazga – buvo galima įdėti pinigus į prekybos namus (ne į konkretų laivą ar ekspediciją), kurie įsipareigodavo mokėti palūkanas bei grąžinti indėlį pagal pareikalavimą savo atstovybėse įvairiuose miestuose. Tokią lentelę galima būdavo parduoti ir kitiems prekybos namams už jų pasiūlytą kainą (taigi su diskontu).

Pirmaisiais vyriausybės vertybiniais popieriais galima laikyti Egipto faraonų papirusus, išduodamus grūdų pirkliams nederliaus metais, kuriais būdavo pasižadama, kad faraono iždas apmokės auksu nurodytą skolą, jeigu po metų valstybė nepajėgs grąžinti atitinkamo kiekio grūdų (dažniausiai būdavo naudojami “paprasti” skaičiavimai – reikėjo grąžinti du arba tris grūdus už vieną). Tai buvo tik vertybinių popierių užuomazga, tačiau jau tada tapo aišku, kad valstybės lėšų poreikis padidėdavo prasidėjus nederliaus metams ar karams.

Tolesniam vertybinių popierių rinkos vystymuisi tiesioginės įtakos turėjo viduramžių didieji geografiniai atradimai. Kaip žinia, tuo laikotarpiu atsivėrė plačios erdvės tarptautinei prekybai, ir verslininkams prireikė nelyginant daugiau kapitalo, norint pasinaudoti šiomis palankiomis sąlygomis; užjūrio rinkų įsisavinimas ir prekių pardavimas tapo neįmanomas pavieniams asmenims. Dėl to atsirado akcinės bendrovės – anglų ir olandų kompanijos, prekiaujančios su Ost – Indija, kurios ir tapo pirmaisiais vertybinių popierių eminentais. XVI – XVII amžiuje Anglijoje steigėsi akcinės bendrovės, finansuojančios anglies gavybą, drenažą ir kitas kapitalui imlias šakas.

Skaityti daugiau...
 

Įmonių finansai

Skaityti daugiau...
 

Tarptautiniai finansiniai atsiskaitymai

Pirmaisiais vertybiniais popieriais galima laikyti Babilono molines lenteles, kai, sumokėjęs įnašą, žmogus gaudavo lentelę su užrašu, kuriuo būdavo patvirtinama, kad lentelės turėtojas sumokėjo įnašą prekybinio laivo savininkui ir yra atitinkamos laivo dalies savininkas. Dalininkas prisiimdavo visą riziką ir atsakomybę (laivo sudužimo ar paėmimo į nelaisvę atveju jis neturėdavo teisės reikalauti  įdėtų pinigų grąžinimo), tačiau jis besąlygiškai gaudavo jam priklausančią pelno dalį, laivui sėkmingai sugrįžus. Tai galima laikyti paprastųjų akcijų užuomazga, nes šiomis lentelėmis galima buvo prekiauti iki laivas sugrįš arba bus gauta žinia apie jo žuvimą. Ten pat susiformavo ir indėlių sistemos bei vekselių užuomazga – buvo galima įdėti pinigus į prekybos namus (ne į konkretų laivą ar ekspediciją), kurie įsipareigodavo mokėti palūkanas bei grąžinti indėlį pagal pareikalavimą savo atstovybėse įvairiuose miestuose. Tokią lentelę galima būdavo parduoti ir kitiems prekybos namams už jų pasiūlytą kainą (taigi su diskontu).

Pirmaisiais vyriausybės vertybiniais popieriais galima laikyti Egipto faraonų papirusus, išduodamus grūdų pirkliams nederliaus metais, kuriais būdavo pasižadama, kad faraono iždas apmokės auksu nurodytą skolą, jeigu po metų valstybė nepajėgs grąžinti atitinkamo kiekio grūdų (dažniausiai būdavo naudojami “paprasti” skaičiavimai – reikėjo grąžinti du arba tris grūdus už vieną). Tai buvo tik vertybinių popierių užuomazga, tačiau jau tada tapo aišku, kad valstybės lėšų poreikis padidėdavo prasidėjus nederliaus metams ar karams.

Tolesniam vertybinių popierių rinkos vystymuisi tiesioginės įtakos turėjo viduramžių didieji geografiniai atradimai. Kaip žinia, tuo laikotarpiu atsivėrė plačios erdvės tarptautinei prekybai, ir verslininkams prireikė nelyginant daugiau kapitalo, norint pasinaudoti šiomis palankiomis sąlygomis; užjūrio rinkų įsisavinimas ir prekių pardavimas tapo neįmanomas pavieniams asmenims. Dėl to atsirado akcinės bendrovės – anglų ir olandų kompanijos, prekiaujančios su Ost – Indija, kurios ir tapo pirmaisiais vertybinių popierių eminentais. XVI – XVII amžiuje Anglijoje steigėsi akcinės bendrovės, finansuojančios anglies gavybą, drenažą ir kitas kapitalui imlias šakas.

Skaityti daugiau...
 

Vertybinių popierių birža

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Lietuva pradėjo orientuotis į Vakarus. Žengiant sparčiu žingsniu į rinką, Lietuvoje pradėjo kurtis vakarietiško tipo įmonės bei organizacijos. 1993 m. įsikūrė Lietuvos Nacionalinę Vertybinių Popierių Birža (toliau NVPB). Pradėjus iš lėto veikti dabar ji pamažu įsisiūbavo ir pradeda priminti vakarietiškas vertybinių popierių biržas.NVPB leidžia privatiems asmenims ar organizacijoms investuoti laisvas savo pinigines lėšas, ir jeigu pasiseka dar uždirbti šiek tiek pinigų. Iš kitos pusės, organizacijoms, parduodančioms savo vertybinius popierius (toliau VP), yra galimybė sukaupti papildomų lėšų savo veiklos plėtimui ar kitokiems reikalams.Šiame darbe pabandysime trumpai nužvelgti NVPB, jos struktūrą, valdymą, prekybos, lisingo, akcijų kainos skaičiavimo tvarką, NVPB vystimasi bei vertybinių popierių rinkos raidą. Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923 - 940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei Vyriausybės VP. Vilniuje VP birža veikė 1926 - 1936 m. Pokario metais Lietuvos VP rinka nebuvo plėtojama.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., pradėjus vykdyti ekonomikos reformą, paremtą masine privatizacija, labai svarbu buvo paruošti bazę efektyviai struktūrai, kuri suteiktų akcininkams galimybes sudaryti sandorius savo akcijomis. Taigi VP rinkos atkūrimą Lietuvoje lėmė ekonominės reformos, ypač masinė privatizacija. 1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstatymą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Šio proceso metu buvo išleistas didelis kiekis VP - daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.

Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centralizuotą VP rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų VP rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Atsižvelgdama į egzistuojančią VP rinką, kurioje nebuvo popierinių VP ir sertifikatų, o vieninteliam akcininko nuosavybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko pažymėjimai, Lietuvos Vyriausybė  nusprendė įdiegti nematerialios VP rinkos modelį.

Skaityti daugiau...
 

Vertybinių popierių emisijos Lietuvoje

Akcinių bendrovių vertybinių popierių emisijos, besiplečiančios vertybinių popierių rinkos kontekste, tampa viena svarbiausių verslo finansavimo priemonių Lietuvoje. Emisinė bendrovių veikla, turinti gilias tradicijas išsivysčiusiose užsienio šalyse, užtikrina optimalų kapitalo srautų pasiskirstymą šalies ekonomikoje.

Nors Lietuvoje jau yra sukurta teisinė vertybinių popierių rinkos bazė, veikia reguliuojančios bei tarpininkaujančios institucijos, tačiau ne visada Lietuvos emitentų vykdomos vertybinių popierių emisijos organizuojamos efektyviai. Vertybinių popierių emisijos poveikis bendrovės finansų būklei, valdymui priklauso nuo pasirinktų emisijos parametrų, platinimo metodų, prisiimamos neišplatinimo rizikos bei nuo emitento nepriklausančių sąlygų kapitalo rinkoje. Todėl ruošiantis vertybinių popierių emisijai svarbu ne tik parinkti emisijos parametrus, bet ir siekti jų atitikimo esamai kapitalo rinkos būklei.

Emisinio proceso bei jį įtakojančių veiksnių svarba tiek vienos įmonės, tiek visos šalies mastu, bei faktas, jog ekonominėje literatūroje lietuvių kalba ši tema beveik nenagrinėjama, ir paskatino pasirinkti tokią magistro darbo temą.

Magistro darbo tikslas – atskleisti vertybinių popierių emisijos organizavimo praktinius aspektus, apibendrinti vertybinių popierių platinimo metodus, išryškinti emisinio proceso metu kylančias problemas bei pateikti atitinkamus pasiūlymus.
Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties nuosavybės vertybinių popierių emisijomis, dėl galimos pernelyg didelės darbo apimties, apie skolos vertybinių popierių emisijas užsimenama tik fragmentiškai.

Apibendrinama užsienio šalių emitentų patirtis, kuri lyginama su situacija Lietuvos kapitalo rinkoje.

Nagrinėjama pirminė Lietuvos vertybinių popierių rinka, antrinei skiriant tiek dėmesio, kiek tai būtina atskleisti jos poveikį vertybinių popierių emisijos procesui. Magistro darbe nagrinėjami Lietuvos ir JAV duomenys.

Skaityti daugiau...
 

Elektroninių apskaitos aparatų panaudojimas

Skaityti daugiau...
 

Špera ,,Bendrieji apskaitos principai"

Nepriklausomai nuo įmonės tipo jos apskaita iš esmės vedama vienodai, atsižvelgiant į BAP. Šie principai Lietuvoje jau suformuluoti buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme įmonės principas. Įmonė yra atskiras apskaitos vienetas atskirtas nuo įmonių savininkų ir kitų įmonių. Įmonės turtas nesiejamas su savininko asmeniniu turtu. Net ir personalinėse įmonėse, kurių turtas ir skolos būna teisiškai susijusios su sav turtu skolomis, osav asmeninis turtas gali būti panaudotas įm įsiskolinimams apmokėti, kaip ir įm turtas gali būti parduotas savininkui, jo skoloms padegti. Įm veiklos apskaita yra atkirta nuo jos sav veiklos apskaitos.

Įm princ. nusako, kad įmonės valdymo personalas yra tiesiogiai atsakingas už įm veiklą jo savininkui.

Tęsiamos veiklos principas. Daroma prielaida, kad kieviena įm. gali egzistoti nepriklausomai ilgai. Šis princ . teigia, kad įm. kaip apsk. objektas artimiausiu metu nebus likviduojama ir jos egzistavimo laikotarpis nėra kokiu nors būdu apribotas.

Periodiškumo p. jis nusako, kad nepaisyti įmonės būklės jos ūkinė veikla gali būti dirbtinai suskirstyta į tam tikrus laikotarpius. Mokęsčių įstat. nuliamia jog dažniausiai taikomas lakotarpis kalendoriniai metai.

Skaityti daugiau...
 

Vartotojiška paskola

Skaityti daugiau...
 

Špera ,,Finansų matematika"

Skaityti daugiau...
 

Apskaita biudžetinėse įstaigose

Skaityti daugiau...
 

Kredito sistema Lietuvoje

Kreditas apima piniginius sąntykius, kuriems esant laisvi įmonių, įstaigų, organizacijų finansiniai ištekliai, laisvi valstybinio biudžeto ištekliai, draudimo organų ištekliai, gyventojų santaupos dažniausiai kaupiamos kreditinėse įstaigose ir teikiamos juridinėms bei fiziniams asmenims savalaikio grąžintumo sąlygomis ir taikant palūkanų procentus.

Kadangi kreditas grąžinamas su procentiniais pinigais ir terminuotai, tai galima kredituoti tik laikinus poreikius. Laikinas laisvų lėšų kaupimas, jų paskirstymas, bei perskirstymas sudaro galimybes laksčiau ir ekonomiškai tikslingiau naudoti piniginius išteklius.

Pereinamajame į rinką laikotarpyję Lietuvos respublikoje vyko daug pakitimų, vykdant kreditines operacijas. Pažymėtina, kad lyginant su rinkos ekonomikos šalimis, Lietuvoje kreditas dar neturi efektyvios įtakos ūkio subjektų finansinei veiklai ir bendriems krašto ekonominiams procesams.

Remiantis Lietuvos respublikos kreditavimo sąlygomis ir užsienio praktika, kreditas gali būti skirstomas į šiais rūšis: trumpalaikis ir ilgalaikis. Lietuvoje paplitusi trumpalaikio ir ilgalaikio kredito atmaina – lengvatinis kreditas.

Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams jų einamajai veiklai finansuoti pagal sustambintus kreditavimo objektus. Trumpalaikis kreditas leidžia racionaliau ir efektyviau bei operatyviai perskirstyti ir naudoti piniginias lėšas Lietuvos ūkyje, užtikrinant produkcijos gamybos ar paslaugų teikimo bei jų realizavimo nepertraukiamumą, ūkio subjektų finansinės padėties pastovumą, skatina apyvartinio kapitalo apyvartumą, taip pat svarbus jų formavimo šaltinis. Be to, teikiant kreditą bankams, kontroliuojama įmonės finansinė veikla bei jos rezultatai.

Skaityti daugiau...
 

Forfeitingas

Forfeitingas yra komercinių debitorinių įsiskolinimų pirkimas (paprastai tai yra akceptuoti vekseliai arba skolos lapeliai), kuriuos bankas laiko, kol ateina apmokėjimo terminas arba parduoda kitam bankui. Forfeitingas gali būti panaudotas kaip trumpalaikis kreditas prekėms. Jo pagrindą sudaro finansiniai įsipareigojimai ir yra būtinos tik banko garantijos.

Forfeitingo technika buvo sukurta 1960 metais, kai ji buvo panaudota tarp Vakarų eksportuotojų - ypač Vakarų Vokietijos, Italijos, Šveicarijos- ir šalių Rytinėje Europoje. Forfeitingo reikšmė kilusi iš prancūziško žodžio a forfait , kuris reiškia atsisakyti nuo teisės . Labiausiai forfeitingas išsivystė šalyse, kur yra sąlyginai silpnai išvystytas valstybinis eksporto kreditavimas. Iš pradžių forfeitingą vykdė komerciniai bankai, bet didėjant operacijų apimtims “a-forfe”, pradėjo kurtis taip pat ir specializuotos institucijos.

Šiuo metu vienu iš pagrindinių forfeitingo centrų yra Londonas. Didelė dalis forfeitingo verslo taip pat sukoncentruota Vokietijoje.

Pagrindiniai forfeitingo vertybiniai popieriai yra paprastieji arba pervedamieji vekseliai. Operacijos su jais vykdomos greitai ir paprastai, be nelauktų sunkumų.

Skaityti daugiau...
 

Apskaita ir analizė

Skaityti daugiau...
 

Apskaitos konspektas

Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo salygų - deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metų praktiškai neįmanoma suvokti.

Laimei šito ne nereikia, jei valdymo aparato darbuotojai racionaliai paskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reikėtų susipažinti su platesnio spektro duomenimis, tačiau jie jau butu pakankamai apibendrinti, taigi ir jų kiekis taip pat neturėtų būti labai didelis.

Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualiią informacija, ir dažnai net nesamoningai atmeta nereikšmingus jam duomenis. Kibernetikai tokius beverčius duomenis vadina informaciniu triukšmu.

Žmonėms, kuriantiems ir perduodantiems atitinkamas žinias visuomet butina žinoti, kad informacijos kaip ir visų kitų vertybių (netgi pinigų) gali būti per daug. Popierinių pinigų perteklius valstybėje gali sukelti infliacija. Savotiški “infliaciniai” procesai galimi ir valdymo sistemose, kuriose kaip teigia kibernetikai, nieko, išskyrus duomenų apdorojimą bei ju judejimą, ir nėra.

Beverčiai duomenys ne tik nenaudingi menedžeriams, bet ir žalingi, nes užgožia vertingas žinias.

Skaityti daugiau...
 

Finansai ir apskaita

Skaityti daugiau...
 

Draudimas

Kas yra Jūsų namų turtas?

Tai yra viskas, ką Jūs turite namuose: namų įrangos, apstatymo, apyvokos ir vartojimo reikmenys.

Tai gali būti, pvz., baldai, buitiniai prietaisai, rūbai, o taip pat grynieji pinigai ir papuošalai. Tai taip pat radijo ir televizijos antenos, jeigu jos nėra bendro naudojimo. Jeigu draudėjas yra būsto nuomininkas, tai draudimas galioja ir jo lėšomis įrengtiems daiktams, pvz. sanitarinei įrangai, medinėms grindims ar įmontuotiems sieniniams baldams.

Valstybinis gyventojų turto draudimas organizuojamas visuomenės interesais. Siekiama atlyginti gyventojams gaisrų, avarijų, stichinių ir kitokių nelaimių padarytus nuostolius. Iš draudėjų įmokų, sumokėtų apdraudžiant turtą, sudaromi Valstybinio draudimo fondai, iš kurių mokamas draudimo atlyginimas.

Mūsų šalyje Valstybinis draudimas įkurtas daugiau kaip prieš 60 metų. Atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir pageidavimus, turto draudimo sąlygos buvo nuolat tobulinamos, gerinamas gyventojų aptarnavimas. Daug dėmesio skiriama masiniam aiškinamajam darbui, nuo kurio labai priklauso draudimo paplitimas. Valstybinio draudimo darbuotojai ir jų visuomeniniai talkininkai gali dar daug nuveikti, kad kiekvienas respublikos gyventojas geriau žinotų draudimo rūšių sąlygas, privalumus ir plačiau naudotųsi draudimo paslaugomis. Valstybinio draudimo įstaigos rūpinasi gyventojų turtiniais interesais ir padeda likviduoti įvairių nelaimių padarytus nuostolius. Dalis gyventojams priklausančio turto apdraudžiama privaloma tvarka, tačiau nepilna jų verte, todėl kiekvienam yra suteikta teisė savo noru apdrausti savo turtą papildoma suma. Kiekvienos rūšies turtui drausti yra atskiros taisyklės, kuriose tiksliai nusakoma, koks turtas apdraudžiamas, kokiais atvejais išmokamas draudimo atlyginimas ir kitos draudimo sąlygos.

Skaityti daugiau...
 

Apskaitos ypatumai prekybinėse įmonėse

Skaityti daugiau...
 

Vertybinių popierių rinka (Referatas)

Vertybinių popierių rinka - neatsiejama valstybės, su išvystyta ekonomika, dalis. Paprastai situacija vertybinių popierių rinkoje atspindi visos ekonomikos būklė. Ir tai rodo jos svarbą valstybės, o tuo pačiu ir jos gyventojų gerovei.

Aš manau, kad vertybinių popierių rinka yra labai įdomi sistema, kuri veikia kaip laikrodis, bet iš kitos pusės, ji dažnai pateikia siurprizus, kurie verčia susimąstyti, priimti atsakingus sprendimus. Būtent, norėdama geriau išsiaiškinti jos veikimo principus, pasirinkau šią temą.

Dažnai literatūroje, ypač išleistoje tarybiniais metais, vertybinių popierių rinkos apibūdinimas apsiriboja tik vertybinių popierių biržos veiklos aprašymu, tad šiame kursiniame darbe aš norėčiau parodyti vertybinių popierių rinkos vietą finansų rinkoje. Todėl pirmojoje dalyje aš iš pradžių bendrai apžvelgsiu finansų rinką, o vėliau skirstysiu ją pagal skolų apmokėjimo laikotarpį, t.y. atskirai nagrinėsiu pinigų ir kapitalo rinkas.

Skaityti daugiau...
 

Finansinė apskaita

Skaityti daugiau...
 

Nacionalinės ir tarptautinės kredito formos

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, perėjus į rinkos ekonomiką, suaktyvėjo prekybiniai mainai tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Taigi, Lietuvai integruojantis į Europos sąjungą, įmonėms bei organizacijoms užmezgus glaudesnius prekybinius ryšius su daugeliu užsienio įmonių, atsirado poreikis piniginiams ištekliams tiek pačios valstybės kilimui, tiek atskiriems ūkiniams vienetams savo ūkinei veiklai plėtoti. To pasekoje iškilo kredito, kaip trūkstamų lėšų gavimo šaltinio bei panaudojimo problema. Šią problemą dar labiau paaštrino 1995 metais Lietuvos ekonomiką sukrėtusi bankų krizė, kilusi dėl nesaikingai vykdomos kredito politikos.

Šio kursinio darbo tikslas - išanalizuoti  ekonominėje literatūroje pateikiamas kredito formas. Todėl nagrinėjimo objektas bus kreditas, dalykas- kredito formos.

Darbui atlikti buvo taikoma įvairių šalių ekonomistų knygos, mokymo priemonės - vadovėliai, periodinė spauda, konferencijų medžiaga ir jų analizė.renkant informaciją apie bankų teikiamas paslaugas buvo naudojamas interviu metodas.

Išanalizavus literatūrą, galima daryti išvadą, kad nacionalinis kreditas nesiskiria nuo tarptautinio kredito savo esme, principais, o tik panaudojimo mastu. Renkant informaciją apie kreditą Lietuvoje, pastebėjome, kad ne kiekvienas bankas vykdo faktoringo, lizingo operacijas, o forfeitingas dar net neįdiegtas.  Po bankų krizės Lietuvoje didžiausią paklausą turi valstybinis kreditas.

Skaityti daugiau...
 

Finansiniai atsiskaitymai

Finansų sektorius yra nepaprastai reikšminga pasaulinio ūkio dalis. Gerai žinoma, jog per pastaruosius penkiasdešimt metų įvyko stambių pasaulinio ūkio pokyčių. Kalbant apie tarptautinius finansus, jaučiamas ypatingas šių žodžių teisingumas. Tokie pokyčiai yra didžiuliai, todėl drąsiai galima tvirtinti apie kokybiškai naujo etapo atsiradimą tarptautinių valiutinių ir finansinių santykių sferoje. Svarbus šių pokyčių elementas yra reiškinys, vadinamas “globalizacija” arba valiutos ir finansų rinkų “globalinė integracija”, besiremianti nacionaline valiutos ir finansų rinkų integracija su eurorinka ir nacionalinėmis valiutos rinkomis į vieną globalinę tarptautinę rinką. Šių procesų sąveiką reguliuoja ir skatina tarptautinės finansų institucijos, kurių vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje sunku pervertinti.

Temos aktualumas: Tarptautinės finansų institucijos – sudėtinė tarptautinių finansų sistemos struktūrinė dalis, turinti nemažą įtaką pasaulinės ekonomikos vystymosi raidai. Tarptautinių finansinių institucijų įtaka pasaulinei ekonomikai nėra vienoda. Neabejotinai Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio bankas užima lyderių pozicijas koordinuojant dvišalius ar daugiašalius valstybių veiksmus, priimant sprendimus, turinčius įtakos pasaulinei finansų sistemai. Išskyrus nedidelį ekonomistų ir finansų specialistų būrį, TVF daug kam yra nežinoma, paslaptinga organizacija.

Skaityti daugiau...
 

Vertybinių popierių rinka

Šis darbas - tai pačių pagrindinių vertybinių popierių rinkos principų, būdingų tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkoms apžvalga. Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje egzistuoja vertybinių popierių rinkos. Pagal šios rinkos būklę galima nustatyti ir pačios šalies ekonominę būklę.

Referato tikslas - panagrinėti vertybinių porpierių rinkos bruožus, jos įtaką valstybės ekonominiame gyvenime, tai pat pažvelgti, kas šioje srityje nuveikta Lietuvoje.

Šis darbas turi keturis pagrindinius  skyrius:

Pirmajame skyriuje nagrinėjama vertybinių popierių rinkos atsiradimo ir vystymosi istorija, jos vietą bendroje rinkos ekonomikos sistemoje.

Antrajame skyriuje supažindindinama su dažniausiai sutinkamų vertybiniais popieriais jų charakteristikomis.

Skaityti daugiau...
 

Veiklos finansinė analizė

Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Jos dėka įmonės vadovai gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius.

Skaityti daugiau...
 

Nacionalinė vertybinių popierių birža

Skaityti daugiau...
 

Kokia Europos valiutinės sistemos kaina?

Geras išeities taškas  aptariant  bendros  valiutos  privalumus  yra  EV  (Europos valiutos)  Komisijos  pranešimas  (1990 ž.), kuris  buvo drąsus bandymas įvertinti galimus privalumus. Pranešime pažymima, kad pelnas, pašalinus valiutos svyravimą ir pakeitimo išlaidas, būtų 10 EUR bendro nacionalinio produkto (GDP). Iš esmės visa tai išplaukia dėl numanomo kapitalo kaštų “rizikos mokesčio” sumažinimo. Visas kitas pelnas atsiranda dėl bendros valiutos - padidėjusių kainų stabilumo (kas apima ir sustiprėjusį patikimumą), tvarkingesnės valstybinės finansų sistemos ir didesnio makroekonominio stabilumo.

Žinoma, svarbu pažymėti, kad kainų stabilumas, kuriam pranešime skiriama daug dėmesio, gali būti pasiektas su arba be EMU, kas yra dar patikimiau. Ar EMU padarys tuos privalumus labiau pasiekiamus yra politinės ekonomikos reikalas, kuri nėra aptariama Komisijos pranešime. Kokia bus Europos centrinio banko politika ir paskatinimas? Kokių įstatymų išleidimas, susijęs su tuo, turi būti aptartas dvylikos EU demokratinių įmonių? Nesuprantama, kodėl šie klausimai nebuvo sprendžiami Komisijos pranešime, bet atidėti į šalį.

Skaityti daugiau...
 

Apskaitinės informacijos formavimas

Skaityti daugiau...
 

Perdavimo - priėmimo aktas

Skaityti daugiau...
 

Buhalterinių dokumentų formos

Skaityti daugiau...
 

Valiutų kursai ir tarptautinė valiutų rinka

Tarptautinėje prekyboje, kitaip nei vidaus rinkoje, atsiskaitymams tarp šalių naudojamos skirtingos valiutos. Pvz.: JAV gamintojas, pirkdamas žaliavas Didžiojoje Britanijoje, galėtų už jas sumokėti savo šalies valiuta – doleriais, tačiau tiekėjo šalyje naudojama kitokia valiuta, todėl šis užmokestį norės gauti svarais sterlingų. Tokiu atveju pirkėjas iš JAV iš pradžių turės kreiptis į užsienio valiutų rinką, kurioje galės pasikeisti dolerius į svarus, ir tik tuomet galės įsigyti reikalingų žaliavų. “Užsienio valiutų rinkos yra įsteigtos pagrindiniuose centruose, tokiuose kaip Londonas ir Niujorkas” (4, 291).Šiose rinkose vienos šalies pinigai yra keičiami į kitos valstybės pinigus pagal tuo metu esamus tų valiutų kursus.

Valiutos kursas yra svarbus tarptautinės valiutų sistemos elementas, kurioje tarptautinių mokėjimų sąlygos bei būdai remiasi juridinėmis nuostatomis ir papročių normomis (tačiau šios taisyklės gali būti suderintos ir tarptautiniu lygiu ar sutarus atskiroms valstybėms). Valiutos kursas - “…tai vienos šalies piniginio vieneto išraiška kitos šalies piniginiais vienetais, t.y. vienos valiutos perskaičiavimo į kitą koeficientas, kuris nustatomas pasiūlos ir paklausos santykiu rinkoje.” (6, 3). Iš esmės – tai santykis tarp nacionalinės ir užsienio valiutos, kuris nustatomas iš tų valiutų perkamosios galios ir iš jų santykio su kitais tarptautiniais piniginiais apskaitos vienetais (SDR, EKIU ir kt.).

Valiutos kursas išreiškia istorinį pinigų sistemos vystymąsį, kuris ilgą istorijos tarpsnį priklausė nuo aukso monometalizmo, t.y. kuomet “valiutos kurso pagrindas buvo monetinis aukso paritetas – įvairių šalių piniginių vienetų santykis pagal jų metalo turinį” (6, 3). Veikiant šiai sistemai šalių vyriausybės nustatydavo savo šalies piniginio vieneto aukso turinį, turėdavo palaikyti nustatytą santykį tarp aukso atsargų ir vidaus pinigų pasiūlos, taip pat privalėjo leisti laisvai įvežti auksą į šalį ar išvežti.

Monometalizmo sistemoje valiutų kursai svyruodavo apie metalinį paritetą ir stichiškai svyruodavo aukso taškų ribose. Valiutos kurso svyravimai buvo nustatomi pagal aukso išvežimo į užsienį ir keitimo į kitos šalies valiutą išlaidas, tačiau faktiškai valiutos kurso nukrypimai nuo pariteto nebūdavo didesni nei 1 %.

Skaityti daugiau...
 

Euras

Europos šalių pasiryžimas turėti bendrą valiutą pirmiausiai pagrįstas ekonominiais sumetimais. Sukūrus bendrą rinką Europoje, norima geriau išnaudoti jos privalumus, o tam reikia bendros valiutos ir pinigų politikos, kuri užtikrintų didesnį ES šalių pinigų sistemų stabilumą ir padidintų Europos svarbą pasauliniame ūkyje.

Europos kelias į Ekonominę ir pinigų sąjungą prasidėjo 1957 m. Romoje, kur buvo pasirašyta sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos (EEB) įkūrimo. Šioje sutartyje įteisintas laisvas prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas EEB šalyse, tačiau nenumatyta bendra šių valstybių pinigų sistema.

Septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo dešimtmečio pradžioje bandyta įgyvendinti bendros valiutos įvedimo idėją, tačiau nesėkmingai. 1979 m. sukurta Europos pinigų sistema, kuri iš dalies užtikrino Europos bendrijos šalių pinigų sistemų stabilumą. 1987 m. Vieningos Europos Akte išreikštas Europos Bendrijos šalių noras ateityje siekti glaudesnio Europos susivienijimo, o 1989 m. parengtas Europos ekonominės ir pinigų sąjungos įgyvendinimo projektas.

1992 m. Mastrichto sutartyje Europos Sąjungos (ES) šalys aiškiai išreiškė ketinimus iki šio amžiaus pabaigos sukurti Ekonominę ir pinigų sąjungą, t.y. integruoti ES šalių pinigų sistemas ir įvesti bendrą valiutą.

Neabejotinai euras bus labai svarbi Lietuvos ūkiui valiuta, kadangi Lietuvos statistikos departamento duomenimis prekybos apimtis su ES šalimis šių metų sausio-rugsėjo mėn. sudarė apie 44 % visos užsienio prekybos (34,8 % eksporto ir 49,8 % importo). Pagal Lietuvos banko statistiką ES šalių nacionalinėmis valiutomis antrą šių metų ketvirtį buvo atsiskaitoma apytiksliai už 16 % viso Lietuvos eksporto ir 37 % importo.

Be to, atsižvelgiant į ES šalių valiutų svarbą Lietuvos užsienio prekyboje ir aktyvų Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos valiutinės integracijos procese, kitais metais planuojama pradėti lito kurso perorientavimo politiką ir litą susieti su euro ir JAV dolerio krepšeliu. Dar vėliau ketinama litą susieti tik su euru siekiant Lietuvos narystės Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Skaityti daugiau...
 

Valdymo apskaita

Skaityti daugiau...
 

Finansų teorija. Matematika.

Bet kuriose bankinėse, finansinėse ir komercinėse operacijose bei sandoriuose pinigų sumos, neatsižvelgiant į jų kilmę ir paskirtį, būtinai siejamos su tam tikrais laiko momentais arba intervalais. Tam tikslui sandoriuose fiksuojamos atitinkamos piniginių įplaukų arba išmokų datos, terminai, periodai. Laiko veiksnys neretai būna ne mažiau svarbus nei pinigų sumos dydžiai (ypač ilgalaikėse operacijose). Šio veiksnio svarbą lemia pats finansavimo arba kreditavimo proceso pobūdis, kadangi įvairiais laiko momentais gautų ar išleistų pinigų vertė nevienoda. Net jeigu neatsižvelgsime į infliacijos ir rizikos faktorius, tai, sakykime, po 5 metų gauta 1000 Lt suma, , jokiu būdu nebus lygiavertė šiandieninei tokiai pačiai sumai.

Absoliutinių dydžių vienodų sumų nelygiavertiškumą, pirmiausia nulemia tai, kad bet kokią pinigų sumą galima investuoti ir tikėtis pelno. Gaunamos pajamos, savo ruožtu, gali būti reinvestuotos ir t. t.

Jeigu dabartiniai pinigai vertingesni nei būsimieji (minėta anksčiau reikšme), tada ir numatomos ateityje įplaukos mažiau vertos nei einamosios.

Literatūroje gana plačiai paplitę šie du realūs laiko įtaką finansinėms operacijoms atskleidžiantys pavyzdžiai.

Pirmas pavyzdys. Įvykus chemijos įmonės avarijai Indijoje, amerikiečių kompanija "Union Carbid" pasiūlė išmokėti 200 mln. dolerių kompensaciją per 35 metus (Indija atsisakė šio pasiūlymo). Norint išsiaiškinti laiko veiksnio įtaką, reikėtų pasinaudoti šiais duomenimis ir apskaičiuoti pinigų sumą, kurią reikėtų įmokėti banke, esant 10% metinių palūkanų normai, kad būtų išmokėta 200 mln. dolerių kompensaciją per 35 metus. Paaiškėja, kad tam užtektų vienkartinio 57,5 mln. USD indėlio (skaičiavimo metodai aptarti antroje dalyje). Kitaip sakant, dabartiniu metu išmokėta 57,5 mln. USD suma lygi 200 mln. USD sumai, dengiamai kiekvieną mėnesį per 35 metus.

Skaityti daugiau...
 

Mažmeninių prekybos įmonių buhalterinės apskaitos konspekto 1 dalis.

Skaityti daugiau...
 

Valdymo apskaita.Išlaidų paskirstymas.

Skaityti daugiau...
 

Ilgalaikis turtas

Skaityti daugiau...
   

Kadrų įskaitos asmens lapas

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 1 iš 2
Finansai
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt