www.spargalkes.lt

Valiutų kursai ir tarptautinė valiutų rinka

Tarptautinėje prekyboje, kitaip nei vidaus rinkoje, atsiskaitymams tarp šalių naudojamos skirtingos valiutos. Pvz.: JAV gamintojas, pirkdamas žaliavas Didžiojoje Britanijoje, galėtų už jas sumokėti savo šalies valiuta – doleriais, tačiau tiekėjo šalyje naudojama kitokia valiuta, todėl šis užmokestį norės gauti svarais sterlingų. Tokiu atveju pirkėjas iš JAV iš pradžių turės kreiptis į užsienio valiutų rinką, kurioje galės pasikeisti dolerius į svarus, ir tik tuomet galės įsigyti reikalingų žaliavų. “Užsienio valiutų rinkos yra įsteigtos pagrindiniuose centruose, tokiuose kaip Londonas ir Niujorkas” (4, 291).Šiose rinkose vienos šalies pinigai yra keičiami į kitos valstybės pinigus pagal tuo metu esamus tų valiutų kursus.

Valiutos kursas yra svarbus tarptautinės valiutų sistemos elementas, kurioje tarptautinių mokėjimų sąlygos bei būdai remiasi juridinėmis nuostatomis ir papročių normomis (tačiau šios taisyklės gali būti suderintos ir tarptautiniu lygiu ar sutarus atskiroms valstybėms). Valiutos kursas - “…tai vienos šalies piniginio vieneto išraiška kitos šalies piniginiais vienetais, t.y. vienos valiutos perskaičiavimo į kitą koeficientas, kuris nustatomas pasiūlos ir paklausos santykiu rinkoje.” (6, 3). Iš esmės – tai santykis tarp nacionalinės ir užsienio valiutos, kuris nustatomas iš tų valiutų perkamosios galios ir iš jų santykio su kitais tarptautiniais piniginiais apskaitos vienetais (SDR, EKIU ir kt.).

Valiutos kursas išreiškia istorinį pinigų sistemos vystymąsį, kuris ilgą istorijos tarpsnį priklausė nuo aukso monometalizmo, t.y. kuomet “valiutos kurso pagrindas buvo monetinis aukso paritetas – įvairių šalių piniginių vienetų santykis pagal jų metalo turinį” (6, 3). Veikiant šiai sistemai šalių vyriausybės nustatydavo savo šalies piniginio vieneto aukso turinį, turėdavo palaikyti nustatytą santykį tarp aukso atsargų ir vidaus pinigų pasiūlos, taip pat privalėjo leisti laisvai įvežti auksą į šalį ar išvežti.

Monometalizmo sistemoje valiutų kursai svyruodavo apie metalinį paritetą ir stichiškai svyruodavo aukso taškų ribose. Valiutos kurso svyravimai buvo nustatomi pagal aukso išvežimo į užsienį ir keitimo į kitos šalies valiutą išlaidas, tačiau faktiškai valiutos kurso nukrypimai nuo pariteto nebūdavo didesni nei 1 %.

Valiutos kursas negalėjo nukrypti nuo aukso taškų ribų daugiau nei 1 %, nes tokiu atveju skolininkai butų pirkę už nacionalinę valiutą auksą, o ne užsienio valiutą, ir jį būtų vežę į atitinkamą valstybę savo įsiskolinimams padengti. Aukso taškų laikymosi sistema nustojo veikti, panaikinus aukso monometalizmą. Valiutos kursas atsiskyrė nuo aukso pariteto, nes auksas iš apyvartos buvo išstumtas į lobį. Iki pat 1976 metų valiutos kurso pagrindu buvo laikomas oficialus kainų mastas ir aukso paritetas, kurie buvo fiksuojami TVF (tarptautinio valiutos fondo). “Valiutų santykio matas buvo oficiali aukso kaina kreditiniais pinigais, kuri kartu su prekių kainomis parodydavo nacionalinių valiutų nuvertėjimo laipsnį”. (6, 4) Aukso standarto sistema – tai fiksuotų valiutų kursų sistema (kadangi skirtingų šalių valiutos turėdavo fiksuotą tarpusavio santykį pagal kiekvienos valiutos aukso turinį), kuri turėjo savo pranašumų ir trūkumų.

Teigiama joje buvo tai, jog stabilūs šalių valiutų kursai mažino riziką ir tuo skatino tarptautinę prekybą, taipogi aukso standartas išlygindavo mokėjimų balanso deficitus, o kritikuojama ši sistema buvo už tai, kad neapsaugodavo valstybių, besilaikančių aukso standarto, nuo ilgų ir gilių recesijos periodų, kurių metu didėdavo bedarbystė, kildavo infliacijos ir kt. gamybos smukimo padariniai, šalies pinigų politika būdavo priklausoma nuo užsienio valiutos pasiūlos ir paklausos kitimų, o jei šalis išeikvodavo savo aukso atsargas, tuomet ji privalėdavo atsisakyti aukso standarto arba turėjo devalvuoti savo valiutą. “Iš tikrųjų įvairios šalys, kurios laikėsi aukso standarto, bandė devalvuoti savo valiutą aukso atžvilgiu tam, kad didėtų eksportas ir mažėtų importas” (4, 297). Tai ir buvo pagrindinė aukso standarto sistemos panaikinimo prielaida.

Šiuo metu valiutos kursas remiasi valiutiniu paritetu, t.y. valiutų santykiu, kuris nustatytas įstatymų tvarka ir svyruoja apie jį. 1944 m. atsisakius aukso pariteto sistemos, valiutų kursai buvo nustatomi iš jų (valiutų) santykio su JAV doleriu. Tačiau tuo metu egzistavo griežtai reglamentuotas JAV dolerio ryšys su auksu. Bretton-Wood sistema numatė dolerį ir auksą kaip tarptautinius valiutos rezervus. Doleris tapo pripažintas tarptautiniu mastu dėlto, kad po II-ojo pasaulinio karo JAV turėjo labiau išvystytą ekonominę padėtį nei kitos pasaulio valstybės, taip pat JAV buvo susikaupę dideli kiekiai aukso dėl tarptautiniu mastu vykdytos aukso supirkimo ir pardavimo akcijos. “Pagrindinis skirtumas tarp aukso ir dolerio standarto buvo tas, kad šalies vidaus pinigų pasiūla neturėjo jokio ryšio su tomis dolerio atsargomis, kurios buvo laikomos banke” (4, 298), todėl įvairios šalys galėjo prisispausdinti tiek pinigų, kiek jų reikėjo, nesiedamos jų su jokiomis atsargomis. Tokiu elgesiu vyriausybės tik laikinai pagerindavo savo šalių padėtį, tačiau ilgesniu periodu jau neveikdavo kainų reguliavimo ir pinigų kiekio mažinimo mechanizmas, kurio tikslas būdavo vidaus konkurencingumo didinimas. Taip pat papildomas savų pinigų išleidimas nepanaikindavo mokėjimų balanso deficito ir versdavo šalis vis daugiau sunaudoti užsienio valiutų rezervų, kol galų gale šie baigdavosi ir valstybės būdavo priverstos devalvuoti savo valiutas. Šioje dolerio standarto sistemoje turėdavo būti fiksuoti valiutų kursai, tačiau pastoviai vykdomi valiutos kurso reguliavimai prieštaravo veikiančios sistemos ypatybėms. Dar vienas dolerio sistemos trūkumas buvo tas, kad “…JAV įsigijo neišeikvojamus užsienio rezervus – JAV vyriausybė visuomet galėjo padengti savo šalies mokėjimų balanso deficitą spausdindama daugiau dolerių” (4, 299), jos (JAV) rezervai mažai tekisdavo, o pinigų pasiūlai tai būdavo naudinga, nes ji mažai kisdavo.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (22b4c2cd1e9018815bfca8312bb34c88.zip)Valiutų kursai ir tarptautinė valiutų rinka28 Kb1
Neteisinga

 
Finansai Valiutų kursai ir tarptautinė valiutų rinka
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt