www.spargalkes.lt

Fizika

Aktyvusis dvipolis

Darbo tikslas: aktyviojo dvipolio metodo taikymas, apgręžiamumo savybės eksperimentinis patikrinimas.

Skaityti daugiau...
 

Feromagnetikų histerezės reiškinio tyrimas

Darbo tikslas. Ištirti histerezės reiškinį feromagnetikuose, išmatuoti magnetinės indukcijos nuo lauko stiprumo priklausomybę, permagnetinimo šiluminius nuostolius.

Skaityti daugiau...
 

Kietųjų kūnų Jungo modulio nustatymas

Darbo užduotis. Tempiant plieninę vielą, nustatyti Jungo modulį.

Skaityti daugiau...
 

Eksperimento duomenų statistinė analizė

Leidinyje pateikti svarbiausi ir dažniausiai eksperimento duometų analizėje taikomi statistiniai metodai. Nagrinėtos diskretinių ir tolydinių skirstinių ypatybės, į juos įeinančių parametrų nustatymo bei hipotezių apie parinktą skirstinį tikrinimo būdai, geriausio atitikimo principas, rgresinė analizė ir koreliacinė analizė. Pagrindinis dėmesys skirtas statistinėje duomenų analizėje taikomoms idėjoms bei principams atskleisti. Leidinys skirtas inžinerinių specialybių magistrantūros studijoms. Jis gali būti naudingas ir inžinieriams tyrėjams.

Skaityti daugiau...
 

Sklaidos centrų perelektrinimo tyrimas Holo fotoefekto metodu

Darbo tikslas. 1. Susipažinti su krūvininkų sklaidos mechanizmais ir judrumo priklausomybe nuo nepusiausvyrinių krūvininkų koncentracijos. 2. Išnagrinėti Holo efekto panaudojimo galimybes tiriant sklaidos centrus. 3. Iš Holo judrumo priklausomybės nuo Fermio kvazilygmens padėties nustatyti galimus sklaidos centrų parametrus. Pasiūlyti modelį, paaiškinantį gautus ekeperimentinius duomenis.

Skaityti daugiau...
 

Šlyties modulio nustatymas

Darbo užduotis. Remiantis sukamųjų svyravimų dėsningumais, nustatyti medžiagos, iš kurios padaryta viela, šlyties modulį.

Skaityti daugiau...
 

Banginės optikos formulės

Niutono žiedų formulės įrodymas.

Skaityti daugiau...
 

2 dalies Brazdžiūno paskaitu konspektai (špera)

ŠVIESOS INTERFERENCIJA. Koherentinių bangų sudėtis vadinama bangų interferencija. Koherentinėmis bangomis vadiname vienodo dažnio ir pastovių fazių skirtumo bangas. Nagrinėjant bangų optiką laikome, kad šviesa yra elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinėje bangoje el. lauko stiprumo vektorius statmenas indukcijos vektoriui ir jie statmeni bangos sklidimo krypčiai.

Skaityti daugiau...
 

Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo koncentracijos tyrimas refraktometru 3

Darbo tikslas. Išmatuoti įvairių koncentracijų tirpalų lūžio rodiklius  ir  nustatyti nežinomo tirpalo koncentraciją.

Skaityti daugiau...
 

Maksvelio svyruoklės inercijos momentas

Darbo užduotis. Remiantis Maksvelio svyruoklės judėjimu, nustatyti jos inercijos momentą bei ją veikiančią trinties jėgą.

Skaityti daugiau...
 

Kūno inercijos momento nustatymas sukamąja svyruokle

Darbo tikslas: susipažinti su sudėtingos formos kūno inercijos momento nustatymo metodu  ir rasti stačiakampio gretasienio svarbiausius inercijos momentus.

Skaityti daugiau...
 

Poliarizacijos plokštumos sukimo tyrimas

Darbo užduotis. 1. Eksperimentiškai ištirti poliarizacijos plokštumos sukimo kampo priklausomybę, nuo optiškai aktyvaus tirpalo koncentracijos. 2. Nustatyti: a) žinomos koncentracijos tirpalo specifinį sukimą; b) nežinomo tirpalo koncentraciją.

Skaityti daugiau...
 

Stygos svyravimų tyrimas

Darbo tikslas. Susipažinti su stovinčiųjų bangų stygoje dėsningumais. Nustatyti skersinių bangų sklidimo greičio ir savųjų dažnių priklausomybę nuo stygos įtempimo.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos uždavinių sprendimo metodai 3 dalis

Skaityti daugiau...
 

Fizikos formulių rinkinys

Skaityti daugiau...
 

Skysčio tekėjimo pobūdžio nustatymas

Teorinė dalis. Skysčio ir dujų tekėjimas pagal pobūdį būna laminarinis arba turbulentinis. Vizualiai tekėjimo pobūdį parodo trasiklio (dažų) pasiskirstymas sraute, o kiekybiškai Reinoldso kriterijaus Re skaitmeninė reikšmė.

Skaityti daugiau...
 

Bangos (konspektas)

Bangavimas - svyravimų sklidimas aplinka laikui bėgant vadinasi banga. Kai svyravimai vyksta apie pusiausvyros padėtį statmenai bangos sklidimo krypties, bangos vadinamos skersinėmis. Svyravimai galimi ir išilgai bangos sklidimo krypties. Tokios bangos vadinamos išilginėmis.

Skaityti daugiau...
 

1 kurso 1 sistemos egzamino konspektai

Niutono dėsniai

Dinamika nagrinėja kūnų sąveikos įtaką jų mechaniniam judėjimui. Klasikinės mechanikos pagrindą sudaro trys Niutono dėsniai. Pirmasis Niutono dėsnis. Iki Niutono fizikoje vyravo Aristotelio pažiūros. Aristotelis tvirtino, kad visi kūnai, kurių neveikia išorinės jėgos, turi būti rimties būsenoje. Šio teiginio klaidingumą pirmasis nurodė G. Galilėjus. Remiantis jo darbais, buvo suformuluotas mechanikos dėsnis, kuris dabar vadinamas pirmuoju Niutono dėsniu: kiekvienas kūnas išlaiko rimties arba tolygaus tiesiaeigio judėjimo būseną tol, kol kitų kūnų poveikis jo nepriverčia tą būseną pakeisti. Todėl išjudintas kūnas, jeigu jo neveiktų pasipriešinimo jėgos, judėtų amžinai, t. y. judėjimui palaikyti išorinė jėga nereikalinga. Ši kūnų savybė vadinama inertiškumu, o pirmasis Niutono dėsnis dar vadinamas inercijos dėsniu. Tai - fundamentalus gamtos dėsnis, tinkantis visų formų materijai - medžiagai ir laukams.

Skaityti daugiau...
 

Šviesos bangos ilgio nustatymas Frenelio biprizme 2

Darbo tikslas. Naudojant Frenelio biprizmę, nustatyti polimonochromatinės šviesos bangos ilgį.

Skaityti daugiau...
 

Kietųjų kūnų savybės

Mokslo ir gamybos pažanga didele dalimi priklauso nuo reikiamas savybes turinčių kietųjų medžiagų, todėl kietojo kūno tyrimams fizikoje skiriamas ypatingas dėmesys. Bemaž puse pasaulio fizikų šiuo metu užsiima kietojo kūno fizika. Jie tiria kietųjų medžiagų struktūrą ir jos ryšį su mechaninėmis, elektrinėmis ir magnetinėmis, optinėmis savybėmis, kietuosiuose kūnuose vykstančius reiškinius.

Skaityti daugiau...
 

Topologiniai grandinių skaičiavimo metodai (špera)

Kirchofo lygčių forma priklauso nuo sujungimo geometrijos, o ne nuo šakų elementų, sujungtų į mazgą. El. grandinės topologinės savybės nepriklauso nuo elementų parametrų. Kiekvieną grandinių šaką galima pakeisti tiesiomis atkarpomis. Gauta figūra - grandinės grafas. Tiesių atkarpos - grafo šakos, o grandinės mazgai - grafo mazgai.

Skaityti daugiau...
 

Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo paklaidos 5

Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.

Skaityti daugiau...
 

Elektrono specifinio krūvio nustatymas 5

Darbo užduotis. Panaudojant statmenai sukryžiuotus elektrinį ir  magnetinį laukus, nustatyti elektrono specifinį krūvį.

Skaityti daugiau...
 

Fizinės svyruoklės svyravimų tyrimas

Darbo užduotis. Susipažinti su fizinės ir matematinės svyruoklės svyravimo dėsningumais ir nustatyti kūnų laisvojo kritimo pagreitį.

Skaityti daugiau...
 

Dėsniai

HUKO dėsnis: tamprumo jėgos atsiradimo priežastis - kūnų deformacija. Pvz.: deformuojant spyruoklę arba strypelį, jame atsiranda tamprumo jėga, kuri lygi Fx=-k*Δx. Dėsnis tam tikrose deformacijos ribose, tamprumo jėga tiesiog proporcinga deformacijos dydžiui, jei deformacijos plastinės, tai dėsnis negalioja.

Skaityti daugiau...
 

Termodinamikos dėsniai, jų veikimas bei taikymas

Ką nagrinėja termodinamika?

Fizikos dalis, nagrinėjanti šiluminius reiškinius ir vidinės energijos virsmo kitų rūšių energija dėsnius, vadinama termodinamika. Termodinamikoje nekreipiama dėmesio į medžiagos, sudarančios sistemą, vidinę sandarą. Reiškiniai nagrinėjami remiantis tik makroskopiniais parametrais: slėgiu, tūriu, mase, temperatūra ir kt.

Skaityti daugiau...
 

Optika ir atomo fizika

Omo dėsnį galima taikyti ne tik nuolatinei srovei, bet ir lėtai kintančios srovės momentinėms vertėms. Iš daugelio elektromagnetinių reiškinių praktikoje vieni iš svarbiausių yra elektromagnetiniai virpesiai, t.y. elektrinio ir magnetinio lauko, elektros srovės , įtampos arba elektros krūvio kitimas tam tikrais dėsningumais. Jie susidaro virpesių kontūre, t.y. elektrinėje grandinėje, turinčioje induktyvumą ir talpą. Kad būtų tenkinama kvazistacionarumo sąlyga, nagrinėsime virpesių kontūrą, sudarytą iš nuosekliai sujungtų didelio induktyvumo L ritės ir didelės talpos C kondensatoriaus. Reali ritė turi ir ominę varžą R.

Skaityti daugiau...
 

Elektrono specifinio krūvio nustatymas 3

Darbo užduotis. Panaudojant statmenai sukryžiuotus elektrinį ir magnetinį laukus, nustatyti elektrono specifinį krūvį.

Skaityti daugiau...
 

Mechaninių bangų difrakcija ir interferencija

Atstojamosios bangos amplitudės padidėjimas arba sumažėjimas susidedant dviem ar daugiau bangų, kurių svyravimų periodas vienodas, vadinamas bangų interferencija. Vietos, kuriose interferuojančios bangos vienos kitas sustiprina ar susilpnina, priklauso nuo jų fazių skirtumų. Interferuoti gali tik koherentinės bangos (sinusinės bangos, kurių dažniai vienodi ir fazių skirtumas laikui bėgant nekinta), kuriose sutampa virpesių kryptys. Vidutinė astojamosios bangos energija yra lygi interferuojančių bangų energijų sumai.

Skaityti daugiau...
 

Kietojo kūno tankio nustatymas

Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti TLS tipo svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas.

Skaityti daugiau...
 

Stygos svyravimų tyrimas 2

Darbo tikslas. Susipažinti su stovinčiųjų bangų stygoje dėsningumais. Nustatyti skersinių bangų sklidimo greičio ir savųjų dažnių priklausomybę nuo stygos įtempimo.

Skaityti daugiau...
 

Kietojo kūno dinamika. Hidrodinamika. Svyravimai. Bangos

Įvadas

Šią mechanikos dalį sudaro keturi savarankiški skyriai: 1. Kietojo kūno dinamika; 2. Hidrodinamika; 3. Svyravimai; 4. Bangos. Kietojo kūno dinamikos vidurinių mokyklų vadovėliuose nėra. "Fizikos Olimpo" programoje apie kietojo kūno judėjimą jau kalbėjome Kinematekoje ir Statikoje. Kietojo kūno dinamikai dar bus reikalingos Tvermės dėsnių skyriaus sistemos dinamikos pagrindinės teoremos.

Skaityti daugiau...
 

Skystųjų tirpalų paviršiaus įtempimo koeficiento priklausomybės nuo koncentracijos tyrimas

Darbo užduotis: susipažinti su skysčių paviršiaus įtempimu ir kapiliariniais reiškiniais. Išmatuoti tirpalo paviršiaus įtempimo koeficientą. Nustatyti paviršiaus įtempimo koeficiento priklausomybę nuo tirpalo koncentracijos.

Skaityti daugiau...
 

Šviesos bangos ilgio nustatymas Frenelio biprizme

Darbo tikslas –  nustatyti šviesos bangos ilgį ore, naudojantis Frenelio biprizme.

Skaityti daugiau...
 

Dujų molinių šilumų santykio Cp/Cv matavimas

Tikslas: išmatuoti dujų molinių šilumų santykį γ=Cp/Cv ir nustatyti molekulių laisvės laipsnių skaičių i.

Skaityti daugiau...
 

Elektromagnetizmas (fizikos olimpas)

1. Elektros srovės magnetinis laukas

Kai kurių gamtoje randamų rūdų savybė traukti geležinius daiktus buvo žinoma jau senovėje. Tačiau ryšys tarp magnetinių ir elektrinių reiškinių paaiškėjo tik XIX amžiuje, kai Erstedas (H. K. Oersted) pastebėjo, kad netoli laido lygiagrečiai su juo padėta magnetinė rodyklė pasisuka, kai laidu ima tekėti elektros srovė. Šis bandymas rodo, kad elektros srovė kuria magnetinį lauką, kuris ir veikia magnetinę rodyklę. Tais pačiais metais Amperas (A. M. Ampere) nustatė, kad du lygiagretūs laidininkai vienas kitą traukia, kai jais teka tos pačios krypties elektros srovės, ir stumia, kai priešingų krypčių.

Skaityti daugiau...
 

Elektrono specifinio krūvio nustatymas 2

Darbo užduotis. Panaudojant statmenai sukryžiuotus elektrinį ir magnetinį laukus, nustatyti elektrono specifinį krūvį.

Skaityti daugiau...
 

Interferencijos praktinis taikymas (špera)

1.Šviesos bangų ilgių matavimui. 2.Optikos skaidrinimas - padengiami plona plėvele (kad būtų atsispindėję minimumai) 3.Interferometrai - jų veikimas pagrįstas interferencijos reiškiniu. Maikelsono interferometras Δ=(nx-n)l. Liniko interferometras.

Skaityti daugiau...
 

Branduolio fizika

Radioktyvaus preparato aktyvumas - jo skilimo greitis. Paprasčiausias prietaisas, tinkantis α dalelių sukeliamiems žybsniams stebėti - spintariskopas. Elektringos dalelės skriedamos per dujas, susiduria su dujų atomais ir juos jonizuoja. Šis reiškinys panaudotas dalelėms registruoti greigerio skaitiklyje. Vilsono kameros veikimas pagrįstas persotintų garų kondensacija - skysčio lašelių susidarymu - apie kondensacijos branduolius, kurias būna dujų jonai, atsirandantys išilgai dalelės trajektorijos. Apie kiekvieną joną aktyviai kondensuojasi garai ir išilgai dalelės trajektorijos susidaro ryškus rūko siūlelis - pėdsakas.

Skaityti daugiau...
 

Kvantinės fizikos pradmenys ir formulės

Fotoefektas - elektronų išlaisvinimas iš medžiagos veikiant šviesai. Šviesos išlaisvintieji elektronai vadinami fotoelektronais, o jų kryptingas judėjimas - fotosrove (fotosrovę galima sukurti vaakuminėje lempoje, kurios katodas - cinko plokštelė. Sudarius įtampą ir apšvietus katodą, grandine tekės fotosrovė). Fotosrovės stiprumas priklauso nuo įtampos, panašiai kaip dujoms arba vaakumu tekančios srovės stiprumas, tačiau pasiekus tam tikro didumo įtampą, anodą pasiekia tiek pat elektronų, kiek jų spėja per tą laiką išsilaisvinti iš katodo.

Skaityti daugiau...
 

30 tarptautinių fizikos olimpiadų užduotys

Teorinės užduotys

1. Ant h=5 aukščio atramos guli M=200 g masės rutulys. v=500 m/s greičiu horizontalia kryptimi lekianti m=10 g masės kulka pramuša rutulį tiksliai per jo skersmenį. a) Kokiame nuotolyje L nukris ant žemės kulka, jei rutulys nukrinta ant žemės I=20 m atstumu nuo atramos? Kokia dalis α kinetinės kulkos energijos pavirsta vidine energija, kai kulka pramuša rutulį? Į oro pasipriešinimą neatsižvelkite.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 4 iš 7
Fizika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt