www.spargalkes.lt

Fizika

Holo reiškinio metale tyrimas

Darbo užduotis. 1. Eksperimentiškai ištirti Holo potencialų skirtumo priklausomybę nuo magnetinio lauko indukcijos, esant pastoviam bandiniu tekančios srovės stiprumui.  2. Apskaičiuoti Holo konstantą ir krūvininkų koncentraciją.

Skaityti daugiau...
 

Tirpalų lūžio rodiklio tyrimas refraktometru 2

Darbo tikslas: ištirti priklausomybę tarp skaidraus tirpalo lūžio rodiklio ir jo svorinės koncentracijos bei nustatyti patiekto tirpalo nežinomą koncentraciją.

Skaityti daugiau...
 

Radiolokacija

Objektų aptikimas ir jų buvimo vietos tikslus nustatymas radijo bangomis vadinamas radiolokacija. Visą tai atlieka radiolokatorius, arba radaras, naudojant kryptingą radijo signalų spinduliavimą ir atspindėtų signalų priėmimą. Radiolokatoriais nustatomos objektų koordinatės erdvėje, jų judėjimo kryptys ir greičiai. Radiolokatorių sudaro galingas ultratrumpųjų radijo bangų siųstuvas ir labai jautrus imtuvas, suderintas to paties dažnio bangoms priimti. Atsispindėjusią bangą sugauna arba ta pati siuntimo antena, arba kita, priimanti taip pat tiktai tam tikros krypties bangas. Antena esti paraboloido formos ir spinduliuoja labai siaurą radijo bangų pluoštą – radijo spindulį. Suprantama, reikia ypač kryptingų radijo bangų. Angos kampas, kuriame sukoncentruota pagrindinė spindulio galios dalis, apytiksliai turi būti lygus vienam laipsniui.

Skaityti daugiau...
 

Šiluminis spinduliavimas (špera)

Spinduliavimo sąvoką fizikai vartoja dviem prasmėmis: 1)ji reiškia vakume ar materialioje erdvėje sklindančių lektromagnetinių bangų ar dalelių srautą; 2)bangų ar dalelių sklidimo iš materialiosios sistemos procesą.Gamtoje labiausiai paplitęs spinduliavimas kurį sužadina medžiagos dalelių šiluminiai virpesiai. Šitaip sukeltas elektromagnetinis spinduliavimas vadinamas šiluminiu arba temperatūriniu.

Skaityti daugiau...
 

Magnetizmas

Magnetinis laukas magnetike, molekulinės srovės. Įmagnetėjimo vektorius

Bandymai rodo, kad medžiagoje magnetinis laukas esti kitoks negu vakuume. Tai rodo, kad medžiaga, patekusi į išorinį magnetinį lauką, pati kuria savo magnetinį lauką, kuris vektoriškai sumuojasi su išoriniu lauku. Sakoma, kad medžiagos magnetiniame lauke įmagnetėja. Įmagnetėjančios medžiagos vadinamos magnetikais.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos uždaviniai 1

Skaityti daugiau...
 

Laisvai krintančių kūnų pagreičio ir gravitacinės konstantos nustatymas 2

Darbo tikslas: susipažinti su visuotinės traukos dėsniu, laisvai krintančio kūno kinematika ir nustatyti matavimo rezultatų patikimumo intervalą.

Skaityti daugiau...
 

Laboratorinis darbas Bernulio lygtis

Darbo tikslas: nustatyti tiriamo vamzdyno nurodytose vietose Bernulio lygties visų aukščių (slėgių) reikšmes, esant dviems skirtingiems debitams, palaikant pastovų skysčio lygį rezervuare. Iš eksperimentinių duomenų apskaičiuoti slėgio nuostolius vamzdyne.

Skaityti daugiau...
 

Bio ir Savaro dėsnio taikymas žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliajam komponentui nustatyti tangentiniu galvanometru

Darbo tikslas -  suprasti Bio ir Svaro dėsnio esmę, susipažinti su jo praktinio taikymo galimybėmis ir išmokti pritaikyti jį žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliajam komponentui nustatyti tangentiniu galvanometru.

Skaityti daugiau...
 

Tunelinio reiškinio pn sandūroje tyrimas

Darbo užduotis: ištirti tunelinio diodo voltamperinę charakteristiką ir, ja naudojantis, nustatyti būdinguosius pn sandaros parametrus.

Skaityti daugiau...
 

Optimalus signalų priėmimas diskretinių signalų sistemoje (dsp) (špera)

Inžinerinėje praktikoje parenkant ryšio sistemai konkretų signalą, tipą be geometrinės konfigūracijos turi būti visa eilė veiksnių. Pagrindiniai iš jų yra:
1. Duotas perdavimo linijos savybės
2. Vienu metu linijai perduodamų skirtingų pranešimų skaičius.
3. Būtinybė kelių sistemų darbą sustabdyti viename dažnių diapazone, su minimaliais trukdžiais.
4. Generatorių techninės realizacijos privalumai naudojant Cn generatorių.

Skaityti daugiau...
 

Šviesos sklidimas, atspindys ir lūžimas

Skaidrioje vienalytėje terpėje šviesa sklinda tiesiai. Linija, kuria sklinda šviesa, vadinama šviesos spinduliu. Šviesos greitis ore yra apie 300 000 km/s. Optikos dalis, kuria nagrinėja šviesos sklidimą skaidriomis terpėmis remdamasi šviesos spinduliu, vadinamas geometrine optika.

Skaityti daugiau...
 

Dielektriko šilumos laidumo koeficiento nustatymas

Darbo užduotis. Išmokti termoelementu matuoti temperatūrą ir nustatyti kieto dielektriko šilumos laidumo koeficientą.

Skaityti daugiau...
 

Saulės energijos vartojimas Lietuvoje

Ar pasitelksime saulės energiją?

Tik truputį daugiau kaip per 8 minutes saulės spinduliai, nuskrieję 150 milijonų kilometrų, pasiekia žemės paviršių. Didžiąją dalį saulės spindulių sudaro trumposios (bangų ilgis 0,3 - 3,0 mm) elektromagnetinės bangos. Apie 35 proc. šios energijos Žemė atspindi atgal į kosmosą, o likusioji dalis sunaudojama žemės paviršiui šildyti, išgarinimo-kondensacijos ciklui, bangoms jūrose, oro ir vandenynų srovėms bei vėjui atsirasti.

Skaityti daugiau...
 

Dielektrikų elektrinių savybių tyrimas 2

Darbo užduotis. Nustatyti įvairių dielektrikų plokštelių santykinę dielektrinę skvarbą, dielektrinį jautrį ir poliarizuotumą.

Skaityti daugiau...
 

Elektromagnetiniai virpesiai

Periodiški magnetinio lauko ir elektrinio lauko stiprumo kitimai vadinami elektromagnetiniais virpesiais.  Laisvieji elektroniniai virpesiai gaunami virpesių kontūre, kurį sudaro ritė ir kondensatorius.

Skaityti daugiau...
 

Branduolinė energetika Lietuvoje

Ignalinos atominė elektrinė yra šiaurės rytų Lietuvoje netoli sienos su Baltarusija. Banduolinė jėgainė pastatyta ant didžiausio mūsų šalyje Drūkšių ežero kranto.
Ignalinos atominė elektrinė veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens-grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Toks energinis reaktorius - galingiausias pasaulyje. Šluminė elektrinės vieno bloko galia - 4800 MW, elektrinė galia - 1500MW.

Ignalinos AE, kaip ir visose elektrinėse, turinčiose RBMK tipo reaktorius, naudojama vieno kontūro šiluminė schema: į turbinas tiekiamas prisotintas 6,5 Mpa slėgio garas, kuris susidaro tiesog reaktoriuje, verdant per jį pratekančiam lengvajam vandeniui, cirkuliuojančiam uždaru kontūru.  Pirmoji elektrinės eilė turi tik du energetinius blokus. Vieno reaktoriaus bloke yra dvi turbinos, kurių galia po 750MW.

Skaityti daugiau...
 

Optika (Olimpo konspektai)

Įvadas

Optika yra mokslas apie fizinius, t.y. gamtos, reiškinius, susijusius su trumpųjų elektromagnetinių bangų, kurių ilgis (10-4 / 10-9) m, sklidimu ir sąveika su medžiaga.

Skaityti daugiau...
 

Temperatūrinio dujų slėgio koeficiento nustatymas

Darbo tikslas. Susipažinti su idealiųjų dujų būsenos lygtimi ir izoprocesais dujose. Eksperimentiškai nustatyti temperatūrinį dujų slėgio koeficientą.

Skaityti daugiau...
 

2 KTU fizikos koliokviumo špera

Molekulių pasiskirstymas pagal greičius. Normalaus tankio dujose kiekviena molekulė per 1s vidutiniškai susiduria su kitomis 10 9 kartų. Kiekvienu atveju tai gali pakisti molekulės modulis ir kryptis. Dėl to molekulės judėjimas yra chaotiškas, todėl molekulės juda įvairiais greičiais.

Skaityti daugiau...
 

Kombinacinė logika ir jos elementai

Darbo tikslas. 1. Išnagrinėti paprastų loginių elementų parametrus, logines funkcijas ir jų būsenų lenteles. 2. Išmokti analizuoti ir konstruoti logines grandines, sudarytas iš didesnio loginių elementų skaičiaus.

Skaityti daugiau...
 

Žvaigžde sujungta trifazė grandinė

Darbo tikslas: fazių sekos nustatymas ir nulinio laido įtaka trifazio imtuvo darbo režimu i kai jis maitinamas iš trifazės įtampos šaltinio.

Skaityti daugiau...
 

Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo paklaidos 6

Darbo užduotis. Išmatuoti srovės stiprumus, įtampas. Apskaičiuoti varžas. Rasti absoliutines ir santykines matavimų paklaidas. Naudojantis gautaisiais rezultatais užpildyti lentelę.

Skaityti daugiau...
 

Gauso kanalas su tiesiniais signalo formos iškraipymais (špera)

Gauso kanalas su tiesiniais signalo formos iškraipymais įvertina selektyviųjų grandžių poveikį signalui. Bendruoju atveju susidarantys iškraipymai yra atsitiktinio pobūdžio.

Skaityti daugiau...
 

Feromagnetikų histerizės reiškinio tyrimas

Darbo tikslas: ištirti histerizės reiškinį feromagnetikuose, išmatuoti magnetinės indukcijos priklausomybę nuo magnetinio lauko stiprumo ir permagnetinimo šiluminius nuostolius.

Skaityti daugiau...
 

Tiesinė difrakcinė gardelė

Darbo užduotis. Išmatuoti nurodytuosius difrakcinio spektro šviesos bangų ilgius.

Skaityti daugiau...
 

Elektros energijos gamyba, perdavimas ir panaudojimas

Elektros energijos generavimas.

Elektros energija žymiai pranašesnė už kitas energijos rūšis tuo, kad ją galima perduoti dideliais atstumais be didelių nuostolių ir kartu patogu paskirstyti naudotojams. Gana paprastais įrenginiais iš mechaninės, vidinės, šviesos energijos galima perversti į elektros energiją. Kintamoji elektros srovė, lyginant su nuolatine pranašesnė tuo, kad įtampą ir srovės stiprumą galima keisti gana plačiose ribose be didelių energijos nuostolių.

Skaityti daugiau...
 

Y spindulių silpimo medžiagoje tyrimas 2

Darbo tikslas: nustatyti Y spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficienetus ir pusstorius dviem skirtingomis medžiagoms.

Skaityti daugiau...
 

Elektrono specifinio krūvio nustatymas 6

Darbo užduotis. Panaudojant statmenai sukryžiuotus elektrinį ir magnetinį laukus, nustatyti elektrono specifinį krūvį.

Skaityti daugiau...
 

Laidininko varžos nustatymas regresinės analizės metodu

Darbo tikslas:
1.    Išmatuoti įtampų ir srovių reikšmes grandinėje.
2.    Nustatyti laidininko įtampos ir srovės priklausomybės koeficientus.
3.    Regresinės analizės metodu nustatyti laidininko varžą.
4.    Parašyti empirinę (tiesinės regresijos) formulę laidininkui.
5.    Pagal empirinę formulę nubrėžti laidininko voltamperinę charakteristiką.

Skaityti daugiau...
 

Atvudo mašina (laboratorinis darbas) 2

Darbo užduotis. Atvudo mašina nustatyti kūno pagreitį ir jį palyginti su pagreičiu, apskaičiuotu pagal antrąjį Niutono dėsnį.

Skaityti daugiau...
 

Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo paklaidos 4

Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.

Skaityti daugiau...
 

Informacijos keitiklių veikimo ir parametrų tyrimas

Darbo tikslas. Susipažinti su skirtingų tipų informacijos keitikliais, jų veikimo principais ir parametrų tikrinimo metodais.

Skaityti daugiau...
 

Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo koncentracijos tyrimas refraktometru

Darbo tikslas. Ištirti priklausomybę tarp skaidraus tirpalo absoliutinio lūžio rodiklio ir jo svorinės koncentracijos , bei nustatyti pateikto tirpalo nežinomą koncentraciją.

Skaityti daugiau...
 

Spyruoklinės svyruoklės svyravimų tyrimas

Darbo užduotis. Nustatyti tampriųjų harmoninių svyravimų periodo priklausomybę nuo svyruoklės masės ir spyruoklės tamprumo koeficiento.

Skaityti daugiau...
 

Krūvininkų dreifinio judrumo matavimas impulsiniu metodu

Darbo tikslas: 1. Susipažinti su nepagrindinių krūvininkų injekcijos ir dreifo ypatumais bei dreifinio judrumo matavimo metodika. 2. Išmatuoti krūvininkų dreifinį judrumą.

Skaityti daugiau...
 

Optika

Skaidrus kūnas, turintis du sferinius paviršius, vadinamas lęšiu. Tiesė, einanti per sferinių paviršių centrus, vadinama pagrindine optine ašimi. Bet kuri tiesė, einanti per lęšio optinį centrą, vadinama šalutine optine ašimi. Spinduliai, lygiagretūs pagrindinei optinei ašiai, susikerta taške, kuris vadinamas židiniu. Atstumas, nuo lęšio židinio iki optinio centro, vadinamas židinio nuotoliu. Dydis, atvirkščias lęšio židinio nuotoliui, vadinamas lęšio laužiamąja geba ir žymimas D. D=1/F [dioptrija, 1D=1/m].

Skaityti daugiau...
 

Dinamika

Aksiomos

1)materialus taškas nejuda arba juda tiesiai ir tolygiai, kol atsiranda jėgos, kurios priverčia jį pakeisti šią būseną.
INERTIŠKUMAS - materialaus taško savybė išlikti tiesiaeigiškoje ir tolygioje būsenoje. Jėgų neveikimo taško judėjimas vadinamas INERCINIU.

2)Materialaus taško pagreitis proporcingas tašką veikiančiai jėgai ir nukreiptas jėgos veikimo linkme. F=ma.

3)poveikis visada lygus atoriksmiui. Dviejų kūnų poveikiiai vienas kitam lygūs ir nukreipti priešingom kryptim.

4)Tašką A veikiančių dvieju jėgų  P1 ir P2 poveikis = atstojamosios jėgos poveikiui.
SUPERPOZICIJOS PRINCIPAS: materialaus taško, kurį veikia kelios jėgos, pagreitis lygus geometrinei sumai pagreičių, kuriuos taškui suteikia kiekviena jėga atskirai.

Skaityti daugiau...
 

Garso greičio strypuose matavimas stovinčiųjų bangų metodu

Darbo užduotis. Išmatavus plieniniu strypu sklindančio garso greitį apskaičiuoti plieno Jungo modulį.

Skaityti daugiau...
 

Kulkos greitis (laboratorinis darbas)

Darbo užduotis. Iš sukamosios svyruoklės svyravimų, jai plastiškai susidūrus su kulka, nustatyti tos kulkos greitį.

Skaityti daugiau...
 

Šviesos šaltiniai

Puslaidininkiniai šviesos signalai

Informacijai perduoti jau seniai naudojamos įvairiaspalvės šviesos. Lauko sąlygomis ir erdviuose interjeruose reikalingi skaistieji šviesos signalai, kurie gerai matomi iš didelio atstumo tiek esant natūraliam, tiek dirbtiniam apšvietimui. Skaisčiųjų šviesos signalų technologijoje ilgus metus vyravo kaitinamosios lempos, kurių spinduliuotė praleidžiama pro reikiamos spalvos filtrus. Turint omenyje, kad kaitinamosiose lempose tik 5-7% suvartotos energijos virsta regimąja šviesa, o šviesos filtravimas iš esmės yra energiją švaistantis procesas (t.y. susiaurinamas platus spektras, paverčiant nepageidaujamų bangos ilgių šviesą į šilumą), tokių signalų našumas labai menkas. Antai filtruotų kaitinamųjų lempų šviesinis našumas tesiekia 3 lm/W ir 10 lm/W atitinkamai raudonojoje ir geltonojoje srityse, ir dar mažesnis yra žaliojoje ir mėlynojoje. Kitas kaitinamųjų lempų trūkumas - tai jų nepatikimumas. Paprastai jų siūlelis perdega po 1000-2000 val. eksploatacijos (tiesa, eksploatacijos trukmę galima kelis kartus prailginti šviesinio našumo sąskaita), be to, įprastos lempos mechaniškai yra neatsparios.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 5 iš 7
Fizika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt