www.spargalkes.lt

Fizika

Entropijos pokyčio nustatymas kaitinant ir išlydant kristalinį kūną

Darbo užduotis. Nubrėžti metalo temperatūros priklausomybės nuo šildymo laiko grafiką, nustatyti lydymosi temperatūrą ir apskaičiuoti atitinkamus entropijos pokyčius.

Skaityti daugiau...
 

Magnetinių laukų tyrimas

Darbo tikslas: magnetinių laukų tyrimas Gauso metodu, žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliosios dedamosios nustatymas tangentinio galvanometro metodu.

Skaityti daugiau...
 

Paprasta sinusinės srovės grandinė

1.Darbo turinys. Omo ir Kirchhofo dėsnių taikymas paprastomis sinusinės srovės grandinėms su vienu reaktyviuoju elementu skaičiuoti. Vektorių diagramos, varžų ir leidimų trikampiai.

Skaityti daugiau...
 

Inžinerinė termodinamika

Skaityti daugiau...
 

Elektrinės

Vilniaus centrinė šiluminė elektrinė

Elektrinės-tai įmonės,gaminančios elektros arba elektros ir šiluminę energiją iš pirminių energijos šaltinių. Buržuazinės dvarininkinės Lenkijos okupacijos metais Vilniaus pramonė, atplėšta nuo istoriškai susiklosčiusių ryšių su kitų Lietuvos rajonų ir Rusijos žaliavų šaltiniais bei rinkomis,ėmė merdėti.Ypač stipriai nukentėjo metalo,odų, kailių,baldų ir avalynės pramonė.Lenkijos valdžia Vilnių priskyrė prie "Lenkijos  B" grupės, arba antraeilių periferijos miestų, kurių vystymąsi stabdė speciali muitų,transporto tarifų, kreditų sistema ir kitos priemonės.Augo tik ta pra-monė, kurios gaminiai priklausė prie būtiniausių vartojimo reikmenų ir turėjo paklausą vietinėje rinkoje.

Skaityti daugiau...
 

Segnetoelektrikų poliarizacijos tyrimas

Darbo užduotis. Gauti segnetoelektriko histerezės kilpą ir nustatyti jo liktinį poliarizuotumą bei koercinį elektrinio lauko stiprumą. Teorinio pasirengimo klausimai. Poliniai ir nepoliniai dielektrikai. Poliarizuotumas. Segnetoelektrikai. Jų domenai ir histerezės kilpa. Liktinis poliarizuotumas ir koercinis elektrinio lauko stiprumas.

Skaityti daugiau...
 

Tipinių rinkinių atsparių trukdžiams sudarymas (špera)

Skaityti daugiau...
 

Mechaniniai svyravimai (špera)

Harmoninis svyravimas. Procesas, kuris periodiškai kartojasi, vad svyravimu. Svyravimas, kuris vyksta veikiant tamprumo jėgai, kurios proekcija tiesiog proporcinga taško atsilenkimui nuo pusiausvyros padėties, vad harmoniniu.

Skaityti daugiau...
 

Magnetovaržos ir Holo koeficiento matavimas

Darbo tikslas.

1. Susipažinti su Holo efektu ir magnetovaržos reiškiniu bei jų panaudojimu puslaidininkių parametrų tyrimui.

2. Išmatuoti Holo koeficientą, Holo judrumą bei magnetovaržos koeficientas.

3. Nustatyti vyraujantį krūvio nešėjų sklaidos mechanizmą, jų koncentraciją ir dreifinį judrumą.

Skaityti daugiau...
 

Fizika 1 (Tamašauskas)

Pratarmė

Fizika yra fundamentalusis gamtos mokslas, ypatingai svarbus mokslinei pasaulėžiūrai formuoti. Nuosekliai mokantis fizikos, ugdomas loginis mąstymas, fizikinė intuicija, kurie labai praverčia praktinėje veikloje. Remiantis palyginti nedaugeliu eksperimentiškai gerai pagrįstų fizikos principų ir tobulu matematikos aparatu, galima sėkmingai išspręsti daugybę techninių problemų. Taigi fizika kartu su matematika sudaro techninių mokslų teorinį pagrindą. Ypač didžiulis fizikos vaidmuo šiandien, kai, remiantis jos atradimais, kuriami nauji taikomieji mokslai ir ištisos pramonės šakos. Dėl to TSKP XXVII suvažiavimas įpareigojo visokeriopai plėtoti fundamentaliuosius bei taikomuosius tyrimus ir jų rezultatus sparčiai diegti liaudies ūkyje.

Skaityti daugiau...
 

Skysčio ištekėjimas pro antgalius

Darbo tikslas.

1. Nustatyti skirtingų antgalių debito koeficientus, esant rezervuare pastoviam vandens stulpo aukščiui;
2. Nustatyti vieno cilindrinio antgalio debito koeficientus, esant rezervuare trims skirtingiems pastoviems vandens stulpo aukščiams;
3. Išmatuoti vakuumą antgalyje;
4. Išmatuoti čiurkšlės aukščio priklausomybę nuo aukštyn užlenktų vamzdelių skersmens.

Skaityti daugiau...
 

Elektrostatika 1

Įvadas

Šiuo metu žinomos keturios sąveikos tarp elementariųjų dalelių rūšys: stiprioji, elektromagneti-nė, silpnoji ir gravitacinė. Elektromagnetinė sąveika, pagal savo stiprumą būdama antroje vietoje, gamtoje yra itin svarbi. Jos dėka egzistuoja atomai, molekulės, skystieji ir kietieji kūnai. Daugelis mechanikos bei molekulinės fizikos kurse nagrinėtų jėgų (pvz., smūgio, trinties, klampumo, tamprumo ir kt. Jėgos) iš esmės yra elektromagnetinės prigimties.

Skaityti daugiau...
 

Bendroji ryšio sistemos struktūrinė schema (špera)

Ryšio sistema suprantama kaip techninė priemonė, skirta informacijos perdavimui, pranešimo šaltinio ir vartotojo visuma. Pranešimo šaltiniu vadinamas įrenginys, atrenkantis pranešimą iš pranešimo ansamblio. Juo gali būti bet kuris daviklis, ESM ir pan. Pranešimo šaltiniai gali būti diskretūs ir nepertraukiami.

Skaityti daugiau...
 

Termoelektroninės emisijos reiškinio tyrimas (užduotis)

Darbo užduotis. Išbrėžti vakuuminio diodo voltamperinę charakteristiką ir apskaičiuoti elektrono išlaisvinimo darbą. Teorinio pasirengimo klausimai. Elektrono išlaisvinimo darbas. Termoelektroninė emisija. Vakuuminio diodo voltamperinė charakteristika. Ričardsono ir Dašmano formulė.

Skaityti daugiau...
 

Radijo ieška

Nuo peidžerio (pranešimų gaviklio) atsiradimo praėjo jau beveik 40 metų. Savo egzistavimo pradžioje jis tik signalizuodavo, jog reikia paskambinti iš anksto nustatytu numeriu. Vėliau atsirado galimybė perduoti trumpus skaitmeninius arba raidinius pranešimus. Nuo 1994 metų galima organizuoti atsakomąjį ryšį su gavikliu. Šiuo metu pasaulyje virš 30 000 000 žmonių naudojasi peidžingo ryšio paslaugomis. Tik korinis telefoninis ryšys gali lygintis populiarumu.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos uždaviniai 3

Skysčių ir dujų judėjimo uždaviniai.

Skaityti daugiau...
 

Pagrindinės fizikos formulės

Skaityti daugiau...
 

Elektrostatinio lauko tyrimas

Darbo užduotis. Elektrolitinės vonelės metodu ištirti įvairios formos elektrodų kuriamą elektrostatinį lauką.

Skaityti daugiau...
 

Geigerio skaitiklis (špera)

Geigerio skaitiklis. Elektringosios dalelės, skriedamos per dujas, susiduria su duju atomais ir juos jonizuoja. Skaitiklis sudarytas iš stiklines jonizacijos kameros su 2 elektrodais: anodas yra plona vielelė, ištempta išilgai kameros, o katodas metalo sluoksnis, dengiantis iš vidaus stiklą. Tarp anodo ir katodo sudaroma keleto šimtų voltų įtampa. Patekusi į kamerą elektringoji dalelė jonizuoja dujas ir sukelia trumpalaikį srovės impulsą, kuris sustiprinamas ir perduodamas į skaičiavimo mechanizmą.

Skaityti daugiau...
 

Kokybinė spektrinė analizė

Darbo tikslas: Atlikti kokybinę spektrinę analizę monochromatoriumi UM-2.

Skaityti daugiau...
 

Išcentrinio ventiliatoriaus charakteristikų nustatymas

Darbo tikslas: 1. Nustatyti ventiliatoriaus charakteristikas, esant pastoviam nurodytam sukimosi dažniui; 2. Apskaičiuoti vamzdyno charakteristiką; 3. Surasti ventiliatoriaus darbo tašką.

Skaityti daugiau...
 

Eksperimentinė fizika 1 (K. Arlauskas)

Gravitacinė masė ir apibendrintas Galilėjaus dėsnis. Gravitacinių ir inercijos jėgų ekvivalentiškumo principas. Gravitacinis spektro linijų poslinkis.

 

Skaityti daugiau...
 

Radioaktyvumas

Radioaktyvumas - tai kai kurių nestabilių branduolių savybė spontaniškai (savaime) skilti į kitų elementų branduolius ir sukelti radiaciją (spinduliuotę). Šis vyksmas dar žinomas kaip radioaktyvusis skilimas. Radioaktyviųjų elementų spinduliuotė būna trijų rūšių : alfa dalelių srautas (alfa spinduliai), beta dalelių srautas (beta spinduliai ir gama spinduliai. Taip pat mažai radioaktyvūs yra rentgeno spinduliai, kurių didelė dozė taip pat gali sukelti spindulinę ligą, ir pakenkti žmogaus organizmui.

Skaityti daugiau...
 

KTU fizikos kolis (špera)

Kampas tarp vektorių Sm1 ir Sm2 keisis visą laiką. Keisis ir Sm modulis ir greitis. Todėl šio vektoriaus projekcija nebus harmonine funkcija už tai svyravimai nebus harmoniniai.

Skaityti daugiau...
 

Žvaigžde sujungta trifazė grandinė 2

Darbo tikslas: fazių sekos nustatymas ir nulinio laido įtaka trifazio imtuvo darbo režimu i kai jis maitinamas iš trifazės įtampos šaltinio.

Skaityti daugiau...
 

Kinematikos špera

KINEMATIKA nagrinėja kūnų judėjimą nesiedama jo su fizikinėmis priežastimis (kūno mase, veikiančiosiomis jėgomis ). Atskaitos sistemą sudaro koordinačių sistema, susieta su kokiu nors kūnu ar kūnų grupe, ir laikui atskaičiuoti prietaisas – laikrodis. Paprasčiausia yra Dekarto stačiakampė koordinačių sistema. Materialiojo taško padėtį atskaitos sistemoje laiko momentu t nusakome 3 koordinatėm x,y,z arba iš koordinačių sistemos pradžios O išvestu spinduliu vektoriumi r.

Skaityti daugiau...
 

Molekulinė fizika

Molekulinės kinetinės teorijos teiginiai: 1. Visos medžiagos sudarytos iš molekulių. 2. Molekulės visą laiką chaotiškai juda. 3. Tarp molekulių yra tarpai. 4. Molekulės tarpusavyje sąveikauja. Mikroskopinių dalelių judesiai vadinami Brauno judesiais. Difuzija - savaiminis medžiagų susimaišymas. Molekules veikia stūmos ar traukos jėgos. Didžiausias atstumas, kuriame pasireiškia dar molekulių sąveika, vadinamas molekulių jėgų veikimo siekiu.

Skaityti daugiau...
 

Kulkos greičio nustatymas balistine svyruokle

1. Darbo tikslas: susipažinti su kietojo kūno sukamojo judesio dinamika, Huko dėsniu, taikomu sąsūkos deformacijai ir nustatyti kulkos greitį balistine švytuokle.

Skaityti daugiau...
 

Įvadas į kietojo kūno fiziką (Vektaris)

Įvadas

Gamtoje egzistuoja keli agregatiniai medžiagų būviai, tai - dujinis ir kondensuotas. kondensuotą būvį galima skirstyti į kietą ir skystą. Kietas būvis vėlgi gali būti amorfinis ir kristalinis. Šiuolaikinėje astrofizikoje nagrinėjami egzotiški būviai, kurių žemėje nėra, tai neutroninės žvaigždės ir pan.

Skaityti daugiau...
 

Ryšio sistemų klasifikavimas (špera)

Gauso stacionariu atsitiktiniu procesu su nuline matematine viltimi (centruotas atsitikt. proc.). Jų galios spektro tankis yra tolygus l. Plačiame dažnių ruože ir todėl galima laikyti baltu triukšmu. Impulsiniai trukdžiai – tai atsitikt. impulsų sekos, kuriose impulsai yra pakankamai nutolę vienas nuo kito ir imtuvo reakcija į bet kurį iš jų pasibaigia iki kito impulso pasirodymo. Tokių trukdžių pavyzdžiu yra atmosferiniai trukdžiai. Siaurajuosčiai trukdžiai – tai trukdžiai, kurių galios spektrinis tankis užima palyginti siaurą juostą lyginant su signalo spektro pločiu.Tikie tr. šaltiniai yra kitos radijo stotys, pramoniniai ir medicininiai bei kiti AD generatoriai.

Skaityti daugiau...
 

Laisvai krintančių kūnų pagreičio ir gravitacinės konstantos nustatymas

1. Darbo tikslas: susipažinti su visuotinės traukos dėsniu, laisvai krintančio kūno kinematika ir nustatyti matavimo rezultatų patikimumo intervalą.

Skaityti daugiau...
 

Lėkštinių ir įkrautinių kolonų hidrodinamika

Teorinė dalis. Chemijos pramonėje masės kaitos procesams dažnai naudojamos lėkštinės ir įkrautinės kolonos. Lėkštės ir įkrova reikalinga fazių sąlyčio paviršiui padidinti. Tokiuose aparatuose procesų intensyvumui padidinti ir viso aparato aukščio tolygesniam išnaudojimui pagerinti, dujos arba garai paduodami iš apačios, o iš viršaus žemyn teka skystis. Fazių hidraulika turi įtakos aparatų efektyviam darbui. Projektuojant ir eksploatuojant tokias kolonas, būtina žinoti jų hidrodinaminius rodiklius, nuo kurių priklauso energijos sąnaudos aparatuose bei jų darbo techniniai ir ekonominiai rodikliai. Skaičiuojant lėkštinių ir įkrautinių kolonų parametrus svarbiausia yra nustatyti kolonų hidrodinaminį pasipriešinimą.

Skaityti daugiau...
 

Vandens kiekio nustatymas

Naftos produkto bandinį maišome 5 min., o tirštus arba parafininius produktus pakaitinus iki 400 C. Į sausą ir švarią kolbą atsveriame apie 100 gr tiriamo naftos produkto, 0.1 gr tikslumu, pripilame apie 100 ml tirpiklio ir išmaišome, kad bandinys vienodai kaistų įdedame keletą gabaliukų pemzos arba stiklinių rutuliukų. Kai aparatūra surinkta paleidžiame vandenį per šaldytuvą ir pradedame atsargiai šildyti. Šildymą sureguliuoti taip kad iš surinktuvo lašėtų 2 – 4 lašai per sekundę. Negalima leisti vandens per šaldytuvą labai greitai, nes jo viduje gali pradėti kondensuotis drėgmė iš oro. Jeigu naftos produkte buvo vandens, tai jis išgaruos  ir pradės kondensuotis surinktuve kartu su tirpikliu, o dėl skirtingo tankio susidarys du sluoksniai, apatiniame vanduo, viršutiniame tirpiklis. Kai vandens kiekis surinktuve nustos kaupęsis, o viršutinis tirpiklio sluoksnis taps skaidrus, šildymą nutraukti. Jeigu surinkome nedidelį kiekį vandens, tai tirpiklis nebus skaidrus. Tuomet surinktuvą pamerkti į karšta vandenį 20 min., kol tirpiklis taps skaidrus. Tada surenkame visą vandenį ir pamatuojame jo kiekį.

Skaityti daugiau...
 

Termoelektroninės emisijos reiškinio tyrimas

1.    Darbo tikslas: vakuuminio diodo voltamperinės charakteristikos nustatymas, darbo, reikalingo atlikti, norint sukelti termoelektroninę emisiją, apskaičiavimas.

Skaityti daugiau...
 

Trukdžiai ryšio kanaluose (špera)

Priimant pranešimus susidarančias klaidas kanale lemia veikiančių trukdžių rūšis ir jų intensyvumas. Pagal trukdžių šaltinio vietą juos galima skirstyti į vidinius ir išorinius. Vidiniai susidaro pačioje sistemoje. Jiems priklauso imtuvo įėjimo laipsnio, priėmimo antenos ir signalų kanalų linijų triukšmai, taip pat elektriniai signalai, kurie į imtuvą patenka vidinėmis grandinėmis esant blogam ekranavimui ar ryšiui tarp linijų. Paskutiniuosius trukdžius lemia konstrukcija ir jie gali būti pašalinti, tuo tarpu krūvininkų chaotiškumo sukelti triukšmai iš principo nepašalinami. Triukšmai gali būti šiluminiai ir sąlygoti diskretinės krūvininkų prigimties. Šiluminius triukšmus sukelia krūvininkų šiluminis judėjimas, sudarantis atsitiktinius potencialų skirtumus. Tai Gauso atsitiktinis procesas.

Skaityti daugiau...
 

Mechaninės ir elektromagnetinės bangos (špera)

Mechaninės ir elektromagnetinės bangos. a) Banga - tai svyravimų sklidimas aplinka laikui bėgant. Ore, kietuose kūnuose ir skysčiuose mechaninės bangos atsiranda, kai juos veikia tamprumo jėgos, nes šios jėgos susieja atskiras kūno dalis į visumą. Svarbiausi bangą apibūdinantys fizikiniai dydžiai yra jos ilgis, sklidimo greitis, svyravimo periodas ir dažnis. Bangos ilgis - tai atstumas tarp dviejų artimiausių taškų, svyruojančių vienoda faze, t.y. tarp dviejų artimiausių taškų, esančių vienodu atstumu nuo pusiausvyros padėties ir judančių vienodu greičiu ta pačia kryptimi.

Skaityti daugiau...
 

Netrūkių pranešimų optimalių imtuvų struktūra (špera)

Pritaikysime statistinių sprendimų teorijos rezultatus netrūkių pranešimų optimalių imtuvų sintezei tuo atveju kai,: 1.įėjime veikia baltas Gauso triukšmas; 2.pranešimas yra atsitiktinis procesas su baigtiniu spektru; 3.iškraipymų dėl sistemos charakteristikų neidealumo nėra.

Skaityti daugiau...
 

Nepusiausvyrųjų krūvininkų difuzijos nuotolio matavimas

Darbo tikslas: 1. susipažinti su nepusiausvyrųjų krūvininkų difuzijos procesu ir gyvavimo trukmės matavimo metodika. 2. Nustatyti puslaidininkio tipą, išmatuoti difuzijos nuotolį bei krūvininkų gyvavimo trukmę.

Skaityti daugiau...
 

Dielektrikų elektrinių savybių tyrimas

Darbo užduotis. Nustatyti įvairių dielektrikų plokštelių santykinę dielektrinę skvarbą, dielektrinį jautrį ir poliarizuotumą. Teorinio pasirengimo klausimai. Poliniai ir nepoliniai dielektrikai. Poliarizuotumas. Dielektrinė skvarba ir dielektrinis jautris. Kondensatoriaus talpa.

Skaityti daugiau...
 

Laboratorinis darbas maišymas

Darbo tikslas - susipažinti su mentinio maišytuvo konstrukcija ir nustatyti darbo režimo įtaką energijos sąnaudoms.

Skaityti daugiau...
 

Laidininkų savybių tyrimas

1.Darbo tikslas: nubrėžti anodinės srovės priklausomybės nuo tinklelio įtampos Ia = f(U2) kreivę, remiantis ja nustatyti pirmąjį kritinį (rezonansinį) atomo potencialą ir apskaičiuoti tiramųjų Hg atomų spinduliuojamų bangų ilgį.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 6 iš 7
Fizika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt