www.spargalkes.lt

Fizika

Spyruoklinės svyruoklės svyravimų tyrimas

Darbo užduotis. Nustatyti tampriųjų harmoninių svyravimų periodo priklausomybę nuo svyruoklės masės ir spyruoklės tamprumo koeficiento. Teorinio pasirengimo klausimai. Harmoniniai svyravimai. Jų diferencialinė lygtis. Harmoningai svyruojančio kūno greitis, pagreitis, jį grąžinanti tamprumo jėga. Tampriųjų harmoninių svyravimų periodas.

Skaityti daugiau...
 

Kietojo kūno sukamojo judejimo tyrimas

Darbo užduotis. Patikrinti sukamojo judejimo dinamikos pagrindinį dėsnį ir nustatyti kūnų sistemos inercos momentą.

Skaityti daugiau...
 

Kinematika (Olimpo konspektai)

Kinematika yra mechanikos dalis. Mechanika - fizikos šaka, tirianti kūnų mechaninį judėjimą. Mechaninis judėjimas - tai kūnų arba jų dalių padėties kitimas erdvėje ir laike (laikui bėgant). Pavyzdžiui, dangaus kūnų judėjimas, skraidymo aparatų ir transporto priemonių žemėje judėjimas, įvairių mašinų ir mechanizmų dalių judėjimas, Žemės plutos, įvairių kūnų, molekulių virpesiai bei kitoks judėjimas, įvairių konstrukcijų elementų deformacijos, skysčių ir dujų judėjimas. Pats žodis mechanika kilęs iš graikiško "mechanike", reiškiančio įrankį, statinį. Mechanikos terminą pradėjo vartoti graikų mokslininkas Aristotelis, gyvenęs 384 - 322 m. pr. Kr.

Skaityti daugiau...
 

Laboratorinio darbo ataskaita

Darbo tikslas: nustatyti γ spindulių,sklindančių dviem skirtingomis medžiagomis, tiesinį ir masinį silpimo koeficiantą  bei pusstorius.

Skaityti daugiau...
 

Žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliosios komponentės nustatymas tangentiniu galvanometru

1.Darbo tikslas. Naudojantis tangentiniu galvanometru ir  keičiant srovės stiprumus nustatyti magnetinės rodyklės nukrypimo nuo pradinės padėties kampus, apskaičuoti ritės magnetinio lauko indukcijos Br modulį  ir žemės magnetinio lauko horizontaliosios komponentės Bh modulį.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos špera

Skaityti daugiau...
 

Metalų varžos temperatūrinės priklausomybės tyrimas

Darbo užduotis. Ištirti laidininko varžos priklausomybę nuo temperatūros.

Teorinė dalis. Metalai yra geri elektros ir šilumos laidininkai. Šią metalų savybę sąlygoja tai, kad elektros krūvį ir šilumą perneša tie patys nešikliai – laisvieji elektronai. Pagal klasikinę elektroninę metalų laidumo teoriją, metalo atomų valentiniai elektronai kristale nesurišti su konkrečiu atomu, o laisvai juda šiluminiu judėjimu po visą metalo tūrį.

Skaityti daugiau...
 

Teorinė mechanika (Satkovskienė)

Įvadas

Klasikinės mechanikos pagrindą sudaro trys Niutono dėsniai, o jos tyrimų objektą makroskopinių kūnų judėjimas, vykstantis greičiais mažais lyginant su Šviesos greičiu. Klasikinė mechanika yra skirstoma į statiką - mokslą apie kūnų pusiausvyrą veikiant jėgoms, kinematiką - mokslą apie geometrines kūnų judėjimo savybes ir dinamiką - mokslą apie kūnų judėjimą veikiant jėgoms. Visų šių mechanikos skyrių nagrinėjimas atliekamas naudojant matematikos metodus, dalis kurių atsirado ir išsivystė tam, kad patenkintų mechanikos poreikius.

Skaityti daugiau...
 

Suspensijų džiovinimas inertinės medžiagos pakibusiame sluoksnyje

Teorinė dalis. Džiovinimo kameroje ant skylėtos metalinės pertvaros supiltas granuliuotos inertinės medžiagos sluoksnis. Kaloriferyje pašildytas oro srautas, tekėdamas pro inertinę medžiagą, ją pakelia į pakibusią būseną. Oro srauto greitis turi būti toks, kad išneštų išdžiovintos medžiagos daleles į ciklonus. Pakibusių inertinės medžiagos dalelių skersmuo yra didesnis už metalinės pertvaros skylučių skersmenį, o tankis turi būti toks,kad didžiausio greičio srautas neišneštų inertinių dalelių į ciklonus.

Skaityti daugiau...
 

Temperatūrinio dujų slėgio koeficiento nustatymas

Darbo tikslas. Susipažinti su idealiųjų dujų būsenos lygtimi ir izoprocesais dujose. Eksperimentiškai nustatyti temperatūrinį dujų slėgio koeficientą.

Skaityti daugiau...
 

Skystųjų tirpalų paviršiaus įtempimo koeficiento priklausomybės nuo koncentracijos tyrimas 3

Darbo užduotis. Ištirti kaip priklauso vandens paviršiaus įtempimo koeficientas nuo jame ištirpinto alkoholio koncentracijos. Teorinio pasirengimo klausimai. Molekulinės jėgos. Molekulės veikimo spindulys. Paviršinė energija. Paviršiaus įtempimo koeficientas. Laplaso formulė. Kapiliariniai reiškiniai.

Skaityti daugiau...
 

Nuolatinė elektros srovė 2

Jonų griūties susidarymo schema pavaizduota 79 pav. Jame mažesnieji neigiamai įelektrinti rutuliukai vaizduoja elektronus, o didesnieji neutralūs – dujų atomus. Kad savaiminė srovė nenutrūktų, dujose prie katodo nuolat turi atsirasti kad ir nedidelis elektronų skaičius, nes elektronai pasiekia anodą. Taigi būtinas pašalinis jonizatorius, išmušantis iš katodo elektronus, pavyzdžiui, ultravioletiniai spinduliai, kurie 79 pav. pavaizduoti rodyklėmis. Nesant pašalinio jonizatoriaus, kai laukas pakankamai stiprus, elektronus iš katodo gali išmušti ir jį bombarduojantys teigiamieji dujų jonai. Toks reiškinys vadinamas antrine elektronų emisija iš katodo.

Skaityti daugiau...
 

Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo paklaidos 2

Darbo užduotis: išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines pakaidas.

Skaityti daugiau...
 

Interfeisinė sistema CAMAC ir jos programavimas

Darbo tikslas. Susipažinti su ESM ir matavimo aparatūros interfeiso sistema CAMAC, kai kuriais jos moduliais ir programavimo pagrindais.

Paruošti atsakymus į šiuos klausimus:

1. Kokia pagrindinė CAMAC sistemos paskirtis ir ką reiškia šios raidės?

Skaityti daugiau...
 

Fizikos uždavinių sprendimo metodai 2 dalis

Skaityti daugiau...
 

AM signalų atsparumas trukdžiams (špera)

Diskretinių pranešimų perdavimo principas. Diskretinių pranešimų element. xi perduodant signalus S(t,xi). Vienareikšmiškai atitinkančius perduodamą pranešimą. Indeksas I gali įgyti bet kuria sveiko skaičiaus vetę nuo 1 iki M. Čia M – abėcėlės matiškumas.  Tokį atitikimą garantuoja kodavimas plačiąja prasme. Elementų xi atitikimas signalams galima pasiekti įvairiais    kodavimo būdais prikl. nuo kodavimo paskirties reikalavimo sist. techninės realizacijos paprastumui.

Skaityti daugiau...
 

Elektrostatinio lauko tyrimas 2

Darbo užduotis. Elektrolitinės vonelės metodu ištirti įvairios formos elektrodų kuriamą elektrostatinį lauką.

Skaityti daugiau...
 

Statistinė fizika

Statistinė fizika yra teorinės fizikos šaka, nagrinėjanti makroskopines sistemas remdamasi sistemų mikroskopinės sandaros modeliais. Mikroskopinės sandaros modelis – tai visuma teiginių, nusakančių iš ko (atomų, molekulių ar kitų mikroobjektų) ir kaip sistema sudaryta, pagal kokius dėsnius sistemą sudarantys objektai juda ir sąveikauja. Jeigu mikroskopinės sandaros modelyje atsižvelgiama į mikroobjektų kvantines savybes – statistinė fizika vadinama kvantine, o jei remiamasi klasikinės mechanikos dėsniais – klasikine.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos žinynas

Fizikos žinyne pateikiami įvairūs fizikiniai brėžiniai ir fizikinės formulės.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 7 iš 7
Fizika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt