www.spargalkes.lt

Fizika

Franko ir Herco bandymas

Darbo tikslas: nubrėžti anodinės srovės priklausomybės nuo tinklelio įtampos Ia = f(U2) kreivę, remiantis ja nustatyti pirmąjį kritinį (rezonansinį) atomo potencialą ir apskaičiuoti tiriamųjų Hg atomų spinduliuojamų bangų ilgį.

Skaityti daugiau...
 

Termodinamika ir šilumokaita (špera)

PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI.TERMODINAMIKOS OBJEKTAS.TERMODINAMINĖS SISTEMOS.DARBO KŪNAI IR JŲ PAGRINDINIAI PARAMETRAI.
PROCESAI.TERMODINAMINĖ BŪKLĖ. DUJŲ BŪKLĖS LYGTIS.DUJŲ MIŠINIAI. 2. PTD.Š ŠILUMA IR DARBAS.DARBO SKAIČIAVIMAS PAGAL P-V DIAGRAMĄ. SPECIFINĖ ŠILUMA.VIDINĖ ENERGIJA. ENTALPIJA. PTD ANALITINĖ IŠRAIŠKA UŽDARAJAI TERMODINAMINEI SISTEMAI.ENTROPIJA IR T-s DIAGRAMA.IDEALIŲJŲ DUJŲ TERMODINAMINIAI PROCESAI.

Skaityti daugiau...
 

Elektra gintaro krašte

Lietuvos nuosavi energijos ištekliai yra gana nedideli. Perėjus prie rinkos ekonomikos, padidėjo valstybės priklausomybė nuo importuojamo kuro, o gyventojai savo kailiu pajuto išaugusių energijos kainų "dantis". Tai privertė keisti požiūrį į energijos gamybą ir naudojimą. Energijos išteklių taupymas ir racionalus energijos vartojimas yra vienu iš prioritetinių valstybės uždavinių, nuo kurio sprendimo nemažai priklauso jaunos valstybės savarankiškumas. Ypač aktualu tapo skleisti informaciją apie energijos taupymą, bei naujas technologijas. Visų pirma prireikė keisti patį žmonių požiūrį į energijos vartojimą. Siekiant paskatinti gyventojus bei kitus vartotojus taupyti energiją ir jos išteklius, VĮ Energetikos agentūra 1995 metais įkūrė Efektyvios energetikos centrą. Nuo pat Centro įkūrimo pradžios jo veiklą remia Danijos energetikos agentūra, Europos Komisijos PHARE programa, Energijos taupymo programos direkcija ir kitos organizacijos.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos formulės (lentelė)

Skaityti daugiau...
 

Elektrono specifinio krūvio nustatymas 4

Darbo užduotis. Panaudojant elektronų judėjimą ašinės simetrijos magnetiniame lauke, nustatomas elektrono specifinis krūvis.

Skaityti daugiau...
 

Spinduliavimas

Radioaktyvumas - tai kai kurių nestabilių branduolių savybė spontaniškai (savaime) skilti į kitų elementų branduolius ir sukelti radiaciją (spinduliuotę). Šis vyksmas dar žinomas kaip radioaktyvusis skilimas. Radioktyviųjų elementų spinduliuotė būna trijų rūšių : alfa dalelių srautas(↓) (alfa spinduliai), beta dalelių srautas(↓) (beta spinduliai ir gama spinduliai(↓). Taip pat mažai radioaktyvūs yra rentgeno spinduliai(↓), kurių didelė dozė taip pat gali sukelti spindulinę ligą, ir pakenkti žmogaus organizmui.

Skaityti daugiau...
 

Idealiųjų dujų molinių šilumų santykio Cp/Cv nustatymas

Darbo tikslas. Eksperimentiškai nustatyti oro molinių šilumų santykį γ = Cp/Cv .Apskaičiuoti oro molekulių laisvės laipsnių skaičių ir atomų skaičių šiose molekulėse.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos laboratoriniai darbai

Skaityti daugiau...
 

Atvudo mašina (laboratorinis)

Darbo tikslas: II Niutono dėsnio eksperimentinis patikrinimas, tolygiai greitėjančio ir tolyginio judesio tyrimas.

Skaityti daugiau...
 

Šildymas vandens garais

Teorinė dalis. Skysčių šildymas vandens garu taikomas cheminėje technologijoje. Jis patogus tuo, kad kondensuojantis garui išsiskiria didelis šilumos kiekis, o keičiant garų sudėtį, keičiama ir šildymo temperatūra. Aparatams, kuriuose šildymui naudojamas garas, pakanka mažo šilumokaitos paviršiaus ir jų didelis naudingumo koeficientas.

Skaityti daugiau...
 

Šiluminiai varikliai

Šiluminiu varikliu vadinama mašina, kurioje vidinė kuro energija paverčiama mechanine.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos egzamino bilietai

ARCHIMEDO JĖGA

Jėga, stumianti kūną iš skysčio arba dujų, vadinama Archimedo jėga. Archimedo jėga priklauso nuo: skysčio, kuriame panardintas kūnas, tankio ir nuo šio kūno tūrio. (Nepriklauso nuo panardinto kūno medžiagos tankio). Jėga, stumianti visiškai panardintą skystyje (dujose) kūną, yra lygi svoriui skysčio (dujų), kurio tūris toks pat, kaip ir panardinto kūno. Tai galima parodyti ir bandymu. Prie dinamometro prikabinkime ritinį, kurio masė ore p. Po to jį panardinkime į indą su skysčiu iki angos lygio. Skysčio dalis, kurios tūris lygus ritinio tūriui, išbėga iš indo į stiklinę. Spyruoklė susispaudžia (pakyla į viršų nuo ribos, kuri nustatyta esant ritiniui ore), tai reiškia, kad kūno svoris skystyje sumažėja ir jis lygus q, todėl kūną veikia ne tik sunkio jėga, bet ir jėga, stumianti iš skysčio kūną (Archimedo jėga).

Skaityti daugiau...
 

Atsitiktiniai vyksmai (V. Palenskis, K. Maknys)

Atsitiktinumas vienokiu ar kitokiu laipsniu yra būdingas daugeliui gamtoje vykstančių reiškinių. Jis pirmiausia pasireiškia ten, kur reiškinio vyksmui didelės įtakos turi daug įvairių poveikių, ypač tada, kai nagrinėjamoji sistema yra nepastovi. Atsitiktinumo ir būtinumo santykis tirtas jau antikoje. Ankstyvieji materialistai (Demokritas, B.Spinoza, P.Holbachas, L.Biucheris) teigė, kad atsitiktinumo kategorija neturi objektyvaus pagrindo tikrovėje, nes joje viskas determinuota ir todėl būtina. Kiti filosofai (Epikūras, K.Helvecijus) neigdami būtinumo absoliutinimą ir iš jo išplaukiantį fatalizmą, pripažino atsitiktinumą greta būtinumo arba tik atsitiktinumą. Atsitiktinumas yra konkreti būtinumo reiškimosi forma. Atsitiktinumo priešpastatymas būtinumui arba atvirkščiai galimas tik konkrečiame tyrime, bet ne apskritai. Kiekvieną atskirą reiškinį lemia daugybė kintančių aplinkybių ir poveikių. Tam tikras įvykis vienomis sąlygomis yra atsitiktinis, o kitomis − būtinas. Pvz., dėsningi vienos ar kitos biologinės rūšies požymiai iš pradžių esti atsitiktiniai nuokrypiai nuo ankstesnės rūšies požymių. Tie atsitiktiniai nuokrypiai išlieka, kaupiasi, ir jų pagrindu susiformuoja būtinos gyvo organizmo savybės. Analizuodamas įvairius atsitiktinius, atskirus faktus, mokslas siekia atskleisti tai, kas slypi jų esmėje, − tam tikrą būtinumą. Žvelgiant iš šalies, atsitiktinumas pasireiškia kaip nepakankamas masinių reiškinių reguliarumas, kuris neleidžia tiksliai nusakyti atitinkamų įvykių pasirodymo, t.y. neleidžia juos aprašyti deterministiniais modeliais. Tačiau nagrinėjant šiuos reiškinius išryškėja tam tikri dėsningumai. Būdingas atsitiktiniams vyksmams nereguliarumas, kaip taisyklė, kompensuojamas statistiniais dėsningumais, įvykių pasikartojimo dažniais daug kartų atliekant tą patį eksperimentą. Tais atvejais kalbama, kad įvykis turi tam tikrą pasirodymo tikimybę.

Skaityti daugiau...
 

Termoelektroninės emisijos reiškinio tyrimas 2

Darbo užduotis. Išbrėžti vakuuminio diodo voltamperinę charakteristiką ir apskaičiuoti elektrono išlaisvinimo darbą

Skaityti daugiau...
 

Temperatūrinio dujų slėgio koeficiento nustatymas 2

Darbo tikslas. Susipažinti su idealiųjų dujų būsenos lygtimi ir izoprocesais dujose. Eksperimentiškai nustatyti temperatūrinį dujų slėgio koeficientą.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos santrauka

1.1.Elektros krūvis (dviejų rūšių krūviai, krūvių diskretiškumas (kvantavimas), invariantiškumas, tvermės dėsnis, vienetas). Krūvio tankis (ilginis paviršinis, tūrinis). 1.2.Krūvių sąveika. Kulono dėsnis (skaliarinė ir vektorinė išraiškos). Elektrinė konstanta. 1.3.Elektrostatinis laukas. Lauko stipris (grafinis vaizdavimas, taškinio krūvio laukas, laukų superpozicijos principas, vienetas). 1.4.Elektrinis dipolis (momentas, potencialas ir lauko stipris (be išvedimo). 1.5.Elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas. Gauso teorema laukui vakuume. Begalinis tolygiai įelektrintos plokštumos elektrostatinio lauko stiprio skaičiavimas taikant Gauso teoremą.

Skaityti daugiau...
 

Lazerio šviesos difrakcija 2

Darbo tikslas: nustatyti lazerio spinduliuojamų šviesos bangų ilgį, ištirti maksimumų apšviestumus plyšio difrakciniame vaizde Fraunhoferio difrakcijos atveju ir susipažinti su plyšio difrakciniu vaizdu Frenelio difrakcijos atveju.

Skaityti daugiau...
 

Šviesos dispersijos prizmėje tyrimas 2

1. Darbo tikslas. Nubrėžti dispersijos kreivę ir apskaičiuoti šviesos dispersiją bei prizmės kampinę dispersiją fiksuotam bangos ilgiui.

Skaityti daugiau...
 

Termoelektroninės emisijos reiškinio tyrimas

Darbo užduotis. Išbrėžti vakuuminio diodo voltamperinę charakteristiką ir apskaičiuoti elektrono išlaisvinimo darbą.

Skaityti daugiau...
 

Šviesos dispersijos prizmėje tyrimas 3

1. Darbo tikslas.Nubrėžti dispersijos kreivę ir apskaičiuoti šviesos dispersiją bei prizmės kampinę dispersiją fiksuotam bangos ilgiui.

Skaityti daugiau...
 

Lietuvos upių galia ir mažoji hidroenergetika

Vanduo - energijos nešėjas

Vanduo - labiausiai gamtoje paplitęs skystis. Jis yra paprastos cheminės sudėties (H2O), tačiau universalus, labai rei-kalingas, net būtinas, nes beveik visi procesai vyksta betarpiškai jam dalyvaujant. Veikiamas šilumos jis keičia savo pavidalą. Šilumą jis gali kaupti ir atiduoti aplinkai. Jis ir skystis, ir dujos - garai, ir kieto pavidalo - ledas. Vanduo gali generuoti energiją ir atlikti darbą dėl savo masės sunkio, tėkmės srauto greičio ir inercijos jėgų. Tos vandens savybės plačiai panaudojamos technikoje mechaninei hidroenergijai ir elektros energijai gauti.

Skaityti daugiau...
 

Fizikiniai dydžiai (lentelė)

Skaityti daugiau...
 

Kietojo kûno linijinio plëtimosi koeficiento matavimas

Tikslas: išmatuoti metalo linijinio plėtimosi koeficientą.

Skaityti daugiau...
 

Stipris, įtampa, varža

Srovės stipris rodo, koks elektros krūvis prateka laidininku per vienetinį laiką (1 sekundę). Srovės stipris lygus elektros krūvio ir laiko, per kurį krūvis prateka laidininko skerspjūviu, santykiui. Jo matavimo vienetas yra amperas [A]. Ampermetras – prietaisas srovės stipriui matuoti. Jis į grandinę jungiamas nuosekliai. Elektrinė įtampa kiekybiškai apibūdina elektrinį lauką, susidarantį tarp šaltinio polių tam, kad tekėtų elektros srovė. Elektros įtampa apibūdina darbą, kurį atlieka vieno kulono el. krūvis, tekėdamas grandine. Įtampa lygi elektros srovės darbo ir krūvio, pratekėjusio grandine, santykiui. Įtampos matavimo vienetas yra voltas.

Skaityti daugiau...
 

Šviesos dispersijos prizmėje tyrimas

1. Darbo tikslas. Nubrėžti dispersijos kreivę ir apskaičiuoti šviesos dispersiją bei prizmės kampinę dispersiją fiksuotam bangos ilgiui.

Skaityti daugiau...
 

Kanalų sutankinimo būdai (špera)

Kanaliniuose moduliatoriuose keičiant atitinkamais pranešimais pagalbinių nešamų virpesių parametrus g gauti n kanalų signalus Si(t). Tokia operacija yra netiesinė yra įjungta filtrai KF, kurie praleidžia atitinkamus moduliuoto papildomo virpesio dedamąsias ir nuslopina šalutinius moduliacijos produktus. Apjungus kanalinius signalus gaunamas grupinis signalas Udk(t), kuriuo toliau yra moduliuojama bendrajame daugiakanalio ryšio sistemoje. Grupinis signalas gali būti formuojamas 1)tiesiniu kanalų sutankinimu 2) netiesiniu.

Skaityti daugiau...
 

Šiluminio variklio veikimo principas

Šiluminis variklis - tai įrenginys, vidinę degalų energiją paverčiantis mechanine. Kad variklis atliktų darbą, reikia abiejose stūmoklio arba turbinos menčių pusėse sudaryti skirtingą slėgį. Šiluminiuose varikliuose, sudegant kurui, *100-*1000 (palyginti su aplinkos T ) pakyla variklio darbinės medžiagos temperatūra, todėl ir susidaro skirtingas slėgis. Šiluminiai varikliai - garo mašina, garo ir dujų turbina, vidaus degimo variklis, reaktyvusis variklis. Visų šiluminių  variklių darbinė medžiaga - dujos. Plėsdamosi jos atlieka darbą.  Pradinė darbinės medžiagos temperatūra T1. Vidaus degimo varikliuse ir dujų turbinose temperatūra padidėja, sudegant kurui variklyje. Temperatūra T1 vadinama šildytuvo temperatūra.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos uždavinių sprendimo metodai 1 dalis

Skaityti daugiau...
 

Izaokas Niutonas (referatas)

Izaokas Niutonas (Isaac Newton) yra bene įtakingiausia istorinė asmenybė Vakarų moksle. Savo laikais jis buvo laikomas didžiu intelektualu; beje, mokslininkų bendruomenė vis dar tebekeliaklupsčiauja prieš jį, nors šiek tiek mažiau negu prieš tris šimtus metų. Priežastis labai paprasta: fizinis pasaulis, kai Niutonas atėjo į ji, buvo vos suprantamas, o tuo metu, kai jisai mirė, pažvelgus į jo darbus, žinota, kad gamtą valdo nepaprastai tikslūs matematiniai dėsniai. Niutonas nepradėjo mokslinės revoliucijos, nes ji jau buvo pakeliui, kai jis gimė; jo moksliniai laimėjimai greičiau suteikė formą ir pagrindinius intelektualinius įrankius šiuolaikiniam fizikos mokslui. Niutono sąskaitoje — trys pagrindiniai judėjimo dėsniai, baltos šviesos skaitymo dėsniai ir visuotinės traukos dėsnis, su kuriuo visas fizikos fenomenas žemėje ir danguje pasidarė prognozuojamas, paprastas ir iš principo pakluso technologijos aiškinimams ir manipuliacijai. Be to, I. Niutonas sukūrė korpuskulinę šviesos teoriją, diferencialinį ir integralinį skaičiavimą, suformulavo įkaitinto kūno atšalimo bei priešinimosi judėjimui klampiame skystyje dėsnį, sukonstravo vieną iš pirmųjų termometrų, pirmą kartą pagamino reflektorių. Tiktai dvidešimtajame amžiuje, kai mokslininkai pradėjo susidurti su mažiausiais dydžiais — atomais, Niutono dėsnių reikšmė šiek tiek susvyravo

Skaityti daugiau...
 

Kulkos greičio nustatymas sukamąja svyruokle

Darbo užduotis. Iš sukamosios svyruoklės svyravimų, jai plastiškai susidūrus su kulka, nustatyti tos kulkos greitį.

Skaityti daugiau...
 

Teodoras Grotus - fizikinės chemijos mokslo pradininkas

MOKSLININKO BIOGRAFIJOS FAKTAI

Lietuvos fizikas ir chemikas Teodoras Grotus yra įžymus mokslininkas, tyrinėjęs elektrolizę ir šviesos reiškinius, savo tyrimais dešimtmečiais pralenkęs to laikotarpio mokslo lygį. T. Grotaus tėvas buvo visapusiškai išsilavinęs žmogus, palaikė ryšius su įžymiais XVIII šimtmečio asmenimis. Būsimojo mokslininko tėvai dažnai važinėdavo į užsienį ir vienos kelionės į Vokietiją metu, 1785 m. sausio 20 d. Leipcige gimė Teodoras Grotus. Vaikystėje anksti netekęs tėvo, Teodoras iki 17 metų amžiaus išgyveno motinos paveldėtame Gedučių dvare (dab. Biržų apsk.).

Skaityti daugiau...
 

Teleskopai. Hablo kosminis teleskopas

Teleskopas yra pagrindinis astronomų instrumentas. Be jo mūsų žinios būtų labai ribotos, nes kiti instrumentai, pavyzdžiui, veikiantys spektroskopo principu, yra susiję su teleskopu, kuris surenka jiems reikalingą šviesą. Daug metų didžiausias pasaulyje buvo 508 cm skersmens Maunt Palomaro observatorijos (JAV) reflektorius, pastatytas Džordžo Elerio Heilio (1868-1938) iniciatyva. Heilio šūkis “Daugiau šviesos!” galioja ir dabar, nes astronomai stengiasi pasiekti kuo tolesnius nuo Žemės objektus ir giliau pažvelgti į visatą. Dabartinis didžiausias teleskopas pasaulyje yra 982 cm Keck teleskopas Mauna Kea observatorijoje Havajuose.

Skaityti daugiau...
 

Metalų šilumos laidumo koeficiento nustatymas

Darbo užduotis. Nustatyti vario šilumos laidumo koeficientą ir įvertinti vario valentinių elektronų laisvojo kelio vidutinį ilgį.

Skaityti daugiau...
 

Briusterio kampo nustatymas ir Maliu dėsnio ptikrinimas

Darbo tikslas. Ekspermentiškai patikrinti Maliu dėsnį, nustatyti Briusterio kampą.

Skaityti daugiau...
 

Fizika, mechanika, termodinamika ir elektromagnetizmas

Fizikos tyrimo objektas

Žodis "fizika" yra graikiškos (physis) kilmės ir reiškia gamtą. Fizika tiria paprasčiausius, bendriausius gamtos reiškinių dėsningumus, materijos sandarą ir jos judėjimo dėsnius. Taigi fizikos tyrimo objektas yra mus supanti gamta. Fizikos tyrimo objektas yra visa tai, kas supa Žemę, kas yra jos paviršiuje ir gelmėse, kas yra dujose skysčiuose ir kietuose kūnuose, kokios medžiagų savybės, kokie materijos judėjimo dėsningumai.

 

Skaityti daugiau...
 

Teorinė mechanika 1 uždavinių sprendimo vadovas (vgtu)

Knygoje pateiktos žinios apie teoretinės mechanikos statikos principų taikymą įvairiems uždaviniams spręsti. Pateikiami svarbiausių tipinių uždavinių sprendimo pavyzdžiai, išsamūs jų komentarai. Nagrinėjama susikertančiųjų, plokščiųjų ir erdvinių jėgų sistemų pusiausvyra, kūnų sistemos pusiausvyra bei aptariami slydimo trinties uždavinių sprendimo ypatumai. Leidinys skirtas VGTU pagrindinių studijų studentams spręsti savarankiško darbo užduotis.

Skaityti daugiau...
 

Reliatyvumo teorija

Reliatyvumo teorijos pagrindai buvo sukurti dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Jos kūrėjais buvo Lorencas (Heinrich Lorentz), Puankarė (Henri Poincaré), Einšteinas (Albert Einstein), Minkovskis (Herman Minkowski). Fizikoje išskiriamos dvi skirtingos reliatyvumo teorijos sąvokos: 1. Specialioji reliatyvumo teorija; 2. Bendroji reliatyvumo teorija.

Skaityti daugiau...
 

Geometrinė optika

Korpuskulikė šviesos teorija: šviesa yra dalelių srautas. Jos sklinda iš šaltinio į visas puses (medžiagos pernešimas). Banginė teorija: šviesa - bangos, sklindančios ypatingoje hipotetinėje erdvėje - eteryje. Eteris užpildo visą erdvę. Šviesos difrakcija - šviesos užlinkimas už kliūties. Šviesos interferencija - šviesos susilpnėjimas arba sustiprėjimas vienam pluoštui dengiant kitą. Šviesa yra elektromagnetinės bangos. Šviesa spinduliuojama ir sugeriama kaip dalelių srautas. Interferencijos ir difrakcijos reiškinius galėjo paaiškinti tiktai banginė šviesos teorija, o spinduliavimo ir sugėrimo - korpuskulinė.

Skaityti daugiau...
 

Y spindulių silpimo medžiagoje tyrimas

1. Darbo tikslas. Nustatyti γ spindulių tiesinį ir masinį silpimo koaficientus ir pusstorius dviem skirtingoms medžiagoms.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos medžiagos santrauka

TEMPERATŪRA. JOS MATAVIMAS. ABSOLIUTINĖ TEMPERATŪRA.

Fizikinis parametras, kuris yra vienodas visose šiluminės pusiausvyros būsenos kūnų sistemos dalyse, vadinamas kūno temperatūra. Temperatūra apibūdina kūnų sistemos šiluminės pusiausvyros būsena: šiluminės pusiausvyros būsenos sistemos visų dalių temperatūra yra vienoda. Temperatūra yra skaliarinis dydis. Ji yra matuojama dviem pagrindiniais dydžiais: celcijais, kelvinais. Abu šie dydžiai turi matavimo skales, kurios atitinkamai vadinasi Celcijaus skale ir Kelvino skale.

Skaityti daugiau...
 

11 klasės fizikos kursas

Pagrindinės molekulinės kinetinės teorijos teiginiai: 1. Tarp dalelių yra tarpai. 2. Dalelės tarpusavy sąveikauja. 3. Visi kūnai gamtoje yra sudaryti iš dalelių. 4. Dalelės netvarkingai arba chaotiškai juda.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 2 iš 7
Fizika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt