www.spargalkes.lt

Fizika

Termoelektroninės emisijos reiškinio tyrimas 5

Darbo užduotis. Išbrėžti vakuuminio diodo voltamperinę charakteristiką ir apskaičiuoti elektrono išlaisvinimo darbą.

Skaityti daugiau...
 

Skystų tirpalų paviršiaus įtempimo koeficiento priklausomybės nuo koncentracijos tyrimas

Darbo užduotis. Ištirti kaip priklauso vandens paviršiaus įtempimo koeficientas nuo jame ištirpinto alkoholio koncentracijos.

Skaityti daugiau...
 

Ignalinos atominė elektrinė

Ignalinos AE veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens - grafito branduoliniai reaktoriai RBMK - 1500. Toks energinis reaktorius - vienas iš galingiausių pasaulyje. Šiluminė elektrinės vieno bloko galia - 4800 MW, elektrinė galia - 1500 MW. Pirmasis blokas buvo paleistas 1983, o antrasis 1987m. Ignalinos AE, kaip ir visose elektrinėse, turinčiose RBMK tipo reaktorius, naudojama vieno kontūro šiluminė schema: į turbinas tiekiamas prisotintas 6,5 MPa slėgio garas, susidaro tiesiog reaktoriuje, verdant per jį pratekančiam lengvajam vandeniui, cirkuliuojančiam uždaru kontūru. Pirmoji elektrinės eilė turi tik du energetinius blokus. Vieno reaktoriaus bloke yra dvi turbinos, kurių galia po 750 MW, kiekviename energobloke yra patalpos branduolinio kuro transportavimo sistemoms ir valdymo pultams. Bendra energoblokams - mašinų salė, patalpos dujoms valyti ir vandens paruošimo sistemos.

Skaityti daugiau...
 

Lazeris fotoelementas

Prietaisas keičiantis spindulių energiją elektros energija vadinamas fotoelementu. Vakuuminį fotoelementą sudaro stiklinis balionas, išš kurio išsiurbtas oras. Dalis baliono vidinio pavirššiaus padengta ššviesiai jautriu metalo sluoksniu, - tai fotokatodas. Anodas yra metalinis žiedelis įmontuotas baliono žiede. Abu elektrodai įjungiami į grandinę kontaktinėmis kojelėmis, įtvirtintomis plastmasiniame cokolyje. Apššvietus katodą išš jo iššlekia fotoelektronai ir skrieja link teigiamo anodo, grandinėje atsiranda fotosrovė. Vakuuminio fotoelemento srovė neinertišška, tiksliai pakartoja ššviesos kitimus, todėl ššie prietaisai naudojami garsui įrašyti kino juostoje ir įraššytam garsui atgaminti. Taip pat apššviestumui matuoti, įvairiems procesams automatišškai valdyti. Derinant fotoelementus ir elektromagnetines rėles galimi įvairūs regintieji automatai.

Skaityti daugiau...
 

Atomo ir branduolio fizikos laboratoriniai darbai

Spinduliavimo kvantinė prigimtis

Siekdamas paaiškinti absoliučiai juodo kūno spinduliuotės eksperimentinius dėsningumus, vokiečių fizikas Maksas Plankas 1900 m. padarė prielaidą, kad elektromagnetinė energija išspinduliuojama ir sklinda ne tolydžiai, o diskrečiai, tiksliai apibrėžtomis atskiromis porcijomis, kurios vadinamos spinduliuotės kvantais. Be to, vieno kvanto energija E yra proporcinga spinduliuotės dažniui ν. Proporcingumo koeficientas vadinamas Planko konstanta ir žymimas h.

Skaityti daugiau...
 

Šviesos bangos ilgio nustatymas Frenelio biprizme 3

Darbo užduotis. Naudojantis Frenelio biprizmę, nustatyti polimonchromatinės šviesos bangos ilgį.

Skaityti daugiau...
 

Atvudo mašina 2

Darbo užduotis. Atvudo mašina nustatyti kūno pagreitį ir jį palyginti su pagreičiu, apskaičiuotu pagal antrąjį Niutono dėsnį.

Skaityti daugiau...
 

Atvudo mašina

Darbo tikslas: II Niutono dėsnio eksperimentinis patikrinimas, tolygiai greitėjančio ir tolyginio judesio tyrimas.

Skaityti daugiau...
 

Transformatorius

Transformatoriaus pagalba mes galime keisti tam tikro dažnio kintamosios srovės įtampą, o galia beveik neprarandama. Transformatorius sudarytas iš uždaros plieninės šerdies, ant kurios užmaunamos ritės su apvijomis. Viena jų (pirminė) jungiama prie kintamosios įtampos elektros šaltinio, prie kitos (antrinės) jungiami prietaisai vartojantys elektrą.

Skaityti daugiau...
 

Energijos rūšys. Termodinamika

Prie spiralinės spyruoklės pakabintas krovinys, deformavęs spyruoklę, atsidurs tam tikroje padėtyje (1). Atlikus darbą kroviniui pakelti į 2 padėtį, galima suteikti jam papildomą potencinę energiją. Paleistas krovinys kris žemyn, ir 3 padėtyje visa potencinė energija pereina į kinetinę. Dėl inercijos krovinys nesustoja ir krenta žemyn, į 4 padėtį, eikvodamas  kinetinę energiją spyruoklei deformuoti ir potencinei energijai sukurti.

Skaityti daugiau...
 

Puslaidininkinio fotorezistoriaus vidinio fotoefekto tyrimas

1.Darbo tikslas: ištirti fotorezistoriaus liukamperinę ir voltamperinę charakteristikas, apsakaičiuoti stacionarinio fotolaidumo ir tamsinio laidumo santykį bei nustatyti krūvininkų vidutinę gyvavimo trukmę.

Skaityti daugiau...
 

Kūnų laisvojo kritimo pagreičio nustatymas

Darbo užduotis. Nustatykite kūnų laisvojo kritimo pagreitį.

Skaityti daugiau...
 

Optika (laboratoriniai darbai)

Mokymo knyga ypatingai gabių mokinių papildomojo ugdymo mokyklos "Fizikos olimpas" moksleiviams, atliekantiems praktikos darbus Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Optikos laboratorijoje pagal mokyklos fizikos kurso programą. Leidiniu gali naudotis ir kiti moksleiviai bei aukštųjų mokyklų studentai.

Skaityti daugiau...
 

Lazerio šviesos difrakcija

Darbo tikslas: nustatyti lazerio spinduliuojamų šviesos bangų ilgį, ištirti maksimumų apšviestumus plyšio difrakciniame vaizde Fraunhoferio difrakcijos atveju ir susipažinti su plyšio difrakciniu vaizdu Frenelio difrakcijos atveju.

Skaityti daugiau...
 

Kulkos greitis

Darbo užduotis. Iš sukamosios svyruoklės svyravimų, jai plastiškai susidūrus su kulka, nustatyti tos kulkos greitį.

Skaityti daugiau...
 

Filtravimas

Teorinė dalis. Filtravimas – suspensijų perskyrimas, kai akytos medžiagos sluoksnis sulaiko kietąsias daleles ir praleidžia skaidrų skystį (filtratą). Šis metodas taikomas, kai kietos dalelės (dispersinė fazė), veikiamos sunkio jėgų, blogai sėda arba kai reikia atskirti kietąją fazę taip, kad joje liktų mažai drėgmės.

Skaityti daugiau...
 

Puslaidininkės ir funkcinės elektronikos įtaisai

Pratarmė

1897 metais anglų fizikas Dž. Tomsonas (J. Thomson) atrado elektroną. Po elektrono atradimo pradėjo formuotis nauja mokslo ir mechnikos sritis – elektronika. Per šimtmetį ji taip veržliai vystėsi ir tobulėjo, kad įsiskverbė praktiškai į visas žmogaus veiklos sritis. Pastaruoju metu elektronika tapo besikuriančios informacinės
visuomenės varikliu. Elektronikos šaknys fizikoje. Jos susiję su Ampero (Ampere), Kulono (Coulomb), Faradėjaus (Faraday), Gauso (Gauss), Henrio (Henry), Omo (Ohm), Kirchhofo (Kirchhoff), Maksvelo (Maxwell), Herco (Hertz) ir kitų mokslo gigantų vardais. Pirmiausia nuo fizikos atsiskyrė elektrotechnika, paskui nuo jos – elektronika.

Skaityti daugiau...
 

Nuolatinė elektros srovė. Magnetinis laukas

Elektros srovė ir jos pagrindiniai dėsningumai

Elektros srovė yra bet koks kryptingas elektros krūvių (tiksliau sakant elektringųjų dalelių ar įelektrintų kūnų) judėjimas. Laisvųjų elektronų metaluose ar teigiamųjų bei neigiamųjų jonų elektrolituose judėjimas, įelektrinto bet kokio kūno slenkamasis ar sukamasis judėjimas yra elektros srovės pavyzdžiai. Tačiau dažniausiai kalbėdami apie elektros srovę turime galvoje kryptingą elektringųjų dalelių judėjimą medžiagoje ar vakuume. Šios elektringosios daleles dar vadinamos krūvininkais.

Skaityti daugiau...
 

Elektromagnetizmas (špera)

MAGNETINIS LAUKAS.  MAGNETINĖ INDUKCIJA. Magnetinį lauką sukuria judantys elektros krūviai. Elektrinį lauką sukuria bet koks elektros krūvis. Bet kokį laidininką su srove magnetinis laukas veikia jėga. Pagrindinė magnetinio lauko charakteristika - magnetinė indukcija B.

Skaityti daugiau...
 

Elektra. Elektrostatika

Elektroninė teorija. Mokslo dalis, tirianti nejudančių elektros krūvių savybes ir sąveiką, vadinama elektrostatika. 1. Egzistuoja dviejų rūšių elektros krūviai; jie vadinami teigiamais ir neigiamais. Kiekvienas atomas sudarytas iš teigiamą elektros krūvį turinčio branduolio ir apie jį skriejančių neigiamą krūvį turinčių elektronų. Branduolio krūvis yra lygus teigiamą turinčių protonų sumai.

Skaityti daugiau...
 

Trinties jėgų tyrimas

Užduotis: 1. Patikrinti sausosios trinties Kulono dėsnį ir įvertinti statinį trinties koeficientą. 2. Patikrinti riedėjimo trinties formulę ir išmatuoti riedėjimo trinties koeficientą.

Skaityti daugiau...
 

Termoelektroninės emisijos reiškinio tyrimas 6

Darbo tikslas: vakuuminio diodo voltamperinės charakteristikos matavimas, elektrono išlaisvinimo darbo nustatymas, trijų antrųjų dėsnio pastoviosios nustatymas.

Skaityti daugiau...
 

Inercijos momento nustatymas sukamąja svyruokle

Darbo užduotis. Sukamąja svyruokle ištirti stačiakampio gretasienio kūno pagrindinius inercijos momentus.

Skaityti daugiau...
 

Fizika gamtos mokslų studentams

PRATARMĖ

Šis vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų medicinos ir gamtos mokslų (biologijos, geologijos, geografijos, chemijos) programų studentams. Minėtų programų studentams reikalingos specifinės fizikos žinios, susijusios su įvairių fizikinių vyksmų gyvuosiuose organizmuose aiškinimu, fizikinių metodų taikymu medicinoje ir biologijoje ir taikomų šiose srityse prietaisų fizikinių pagrindų nagrinėjimu. Biomedicininės fizikos paskirties vadovėlių, neskaitant siauros tematikos metodinių priemonių, per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje nebuvo išleista, todėl norėtume šiuo darbu užpildyti susidariusią spragą.

Skaityti daugiau...
 

Optika 2

Stebėdami įvairius šviesos šaltinius, matome, kad jie skirtingai apšviečia aplinkos daiktus. Galima teigti, kad šviesos šaltiniai spinduliuoja ne vienodu intensyvumu. Šaltinio spinduliavimo intensyvumui apibūdinti vartojamas fizikinis dydis šviesos stipris. Šviesos srautas nusako, kokį energijos kiekį šviesa atneša į kūno paviršiaus plotą S per vieną s. Paviršiaus apšvieta – tai vienetiniam paviršiaus plotui tenkantis šviesos srautas. Medžiagos lūžio rodiklis tuštumos (vakuumo) atžvilgiu vadinamas tos medžiagos absoliutiniu lūžio rodikliu. Šviesos lūžimo dėsnyje esantis dydis n vadinamas santykiniu lūžio rodikliu. Visos šviesos, sklindančios iš opt. tankesnės terpės į opt. retesnę, atspindys nuo retesnės terpės vadinamas visišku atspindžiu.

Skaityti daugiau...
 

Skystųjų tirpalų paviršiaus įtempimo koeficiento tyrimas 2

Darbo užduotis: susipažinti su skysčių paviršiaus įtempimu ir kapiliariniais reiškiniais. Išmatuoti tirpalo paviršiaus įtempimo koeficientą. Nustatyti paviršiaus įtempimo koeficiento priklausomybę nuo tirpalo koncentracijos.

Skaityti daugiau...
 

Spektrinių charakteristikų tyrimas monochromatoriumi

Darbo tikslas. 1. Susipažinti su automatizuoto monochromatoriaus MDR-23 stendu, jo sudėtinėmis dalimis ir valdymo programavimo principais. 2. Susipažinti  su puslaidininkinio injekcinio lazerio fizikiniais veikimo principais, rasti jo spinduliavimo sritį ir ištirti spinduliavimo spektro priklausomybę nuo žadinančios srovės stiprio

Skaityti daugiau...
 

Elektrostatika

Elektrostatika nagrinėja nejudančių krūvių sąveiką, bei tokių krūvių sukurtą lauką, vadinamą elektrostatiniu lauku. Elektros krūvis - tai vienas iš pagrindinių elementariųjų dalelių apibūdinimų (šalia masės, judėjimo kiekio momento (sukinio) ir kt.). Kiekviena elementarioji dalelė turi arba teigiamą, arba neigiamą elektros krūvį, ar esti neutrali (t.y. neturi krūvio arba turi po lygiai teigiamų ir neigiamų krūvių). Bet kokio kūno krūvis yra tą kūną sudarančių elementariųjų dalelių krūvių algebrinė suma.

Skaityti daugiau...
 

Konvekcinis džiovinimas

Darbo tikslas. 1. Nustatyti lyginamąsias oro ir šilumos sąnaudas konvekcinėje džiovykloje. 2. Grafiškai atvaizduoti visų termometrų rodomų temperatūrų ir džiovinamos medžiagos masės kitimo priklausomybes nuo trukmės.

Skaityti daugiau...
 

Tiesioginių ir netiesioginių matavimų paklaidų įvertinimas

Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas.

Skaityti daugiau...
 

Izaokas Niutonas

Izaokas Niutonas gimė 1642 m. gruodžio 25 d. mažame kaimelyje Linkolnšyre, Anglijoje. Nenuostabu, kad turėjęs sunkią vaikyste., Niutonas linko į paranoją ir smarkų įniršį. Izaokas buvo nerangus, nerišliai kalbėjo, kartais kalbėdamas staiga užsigalvodavo ir ilgam nutildavo.  Jis retai juokdavosi. Kai vienas draugas Niutonui pa¬sakė, kad nemato kokios nors naudos iš graikų matematiko Euklido (Euclides) studijavimo, pastarasis ėmęs linksmai juoktis. Erazmas Darvinas yra sakęs (Erasmus Darwin): "Newton Explored in Natures scenes the effect and cause/ And, charme'd, unravelled all her latent tlaws". ("Gamtos scenoje Niutonas išty¬rė veikimą ir pagrindus/ Ir pagautas žavesio atspėjo visus jos slaptus dės¬nius". Netgi gyvenimo pabaigoje Niutono neapvylė geniali kūrybinė intuicija. Jis ilgai stebėjo kibirkštis, kurios sublyksi tarp adatos ir vilna įtrinto gintaro. Rašė, kad jos primena jam mažus žaibus. Jis jautė stovįs prie paslaptingo, dar niekieno nepavadinto didžiulio elektros ir magnetizmo pasaulio vartų. Jis jau buvo beatidarąs juos, tačiau trūko laiko.  Niutonas mirė 1727 metų kovo 31 dieną, Kensigtone, netoli Londono. Akmenligė žiauriai kamavo jį, tačiau paskutinę gyvenimo dieną tarsi aprimo, jis juokėsi, kalbėjosi su gydytoju, skaitė laikraščius. O naktį tyliai mirė. I. Niutonas palaidotas Vestminsterio vienuolyne.

Skaityti daugiau...
 

Mechanikos uždaviniai

Skaityti daugiau...
 

Daugiakanalių ryšio sistemų signalai (špera)

Laikinis – skaitmeninis arba impulsinis – kodinis sutankinimas  juose panaudojammi sudėtingi signalai tai leidžia laiduoti didelį sistemų atsparumą trukdžiams darbo slaptumą, galimybę dirbti tuo pat metu viename dažnių ruože daugeliui sistemų. Sistemos su I-K sutank. dažnai vad asinchroninėmis adresinėmis – t.y. jose realizuojamas adresinis informacijos perdavimas būdas. Esmė ta, kad kiekvienam abonentui išskiriami specialūs formos signalai – adresas. Tokiam adresui suderintas imtuvas negali priimti kitos formos signalų. Kodiniai tankinimo būdai yra naudojami: valdymo ir telemetrinėse sistemose, palydovinio ryšio sistemose.

Skaityti daugiau...
 

Šviesa

Šviesos šaltiniai. Ką mes šviesa vadiname, tai tas visiems yra žinoma. Mums užteks priminti tiktai kai kuriuos šviesos šaltinius, kaip tai: saulė, žvaigždės, žaibas, uždegta ugnis, arba žvakė. Mes čia nieko nepasakėme apie mėnesį, nes jis pats iš savęs neišleidžia šviesos spindulių, ir jeigu jis yra matomas, tai tiktai dėlto, jog iki mumis atmuša šviesos spindulius nuo saulės apturėtus. Jus žinote, jog saulė be jokio palyginimo duoda daugiausia šviesos, nei kad kiti minėti šaltiniai. Dėl palyginimo šviesos pajėgų paminėtų daiktų užteks pasakyti, jog kad apturėti saulės šviesą, reiktų, idant ant dangaus būtų aštuoni šimtai tūkstančių mėnulių pilnaties laike, ir jog šviesa šviesiausios ant dangaus žvaigždės, Sirijaus, yra šešis milijonus kartų mažesnė, už saulės šviesą.

Skaityti daugiau...
 

Šviesos dispersijos prizmėje tyrimas 4

1. Darbo tikslas. Nubrėžti dispersijos kreivę ir apskaičiuoti šviesos dispersiją bei prizmės kampinę dispersiją fiksuotam bangos ilgiui.

Skaityti daugiau...
 

Fizikinės sąvokos

Šviesos greitis - pirmą kartą buvo išmatuotas remiantis astronominiais stebėjimais. Olas riomeris stebėjo vieno Jupiterio palydovo užtemimus, žemės, saulės ir jupiterio orbitos yra beveik vienoje plokštumoje, todėl besisukantis apie jupiterį palydovas periodiškai patenka į jo šešėlį ir tampa nematomu. Riomeris pradėjo stebėjimus tuo metu, kai žemė buvo labiausiai priartėjusi prie jupiterio. Jis visiems metams į priekį apskaičiavo užtemimų pradžios bei pabaigos laiką. Tuo metu, kai jupiteris buvo tolimiausiame taške nuo žemės, užtemimas vėlavo 1000s. žemei nutolus nuo jupiterio, šviesa užtrunka papildomą laiką pailgėjusiam keliui nueiti (per orbitos skersmenį). Joks kūnas negali judėti greičiu, didesniu už šviesos greitį.

Skaityti daugiau...
 

Lietuvos energijos poreikiai – praeitis, dabartis, prognozės

Mūsų protėviams ilgus šimtmečius pakako sumanumo naudotis šalia esančiais žemės, vandenų ir miškų turtais ir tenkinti savo poreikius nepažeidžiant aplinkos. Kol energijos ištekliai buvo naudojami tik būstui šildyti, maistui gaminti, amatams ir žemdirbystei plėtoti, tol pakako vietinių energijos šaltinių. Į pagalbą buvo pasitelkiami darbiniai gyvuliai, vėliau vandens ir vėjo malūnai, kiti pačių sukonstruoti įrenginiai. Net pradėjus naudoti Lietuvos pramonėje ir žemės ūkyje garo katilus, pagrindinis kuras buvo malkos ir iš dalies durpės. Tik XIX a. pabaigoje apšvietimui pradėta vartoti žibalą, o XX a. pradžioje, atsiradus vidaus degimo varikliams, teko importuoti ir kitus naftos produktus. Šiek tiek daugiau anglių ir naftos produktų (dyzelinių degalų, benzino, mazuto, tepalų) į Lietuvą teko importuoti tik po Pirmojo pasaulinio karo, kai prasidėjo naujų pramonės įmonių ir elektrinių statyba, transporto sistemos plėtra. Vis dėlto 1935 m. kuro balanse dominavo vietinis kuras: malkos sudarė 66 proc., durpės - 5 proc., akmens anglys -24 proc. ir naftos produktai - 5 procentus. Didžioji visų suvartojamų energijos išteklių dalis (69 proc.) teko namų ūkiui, pramonėje buvo suvartota 23 proc., transporte - 8 procentai.

Skaityti daugiau...
 

Eelektra

ELEKTROS SROVĖ METALUOSE. Elektros srovė. kryptingas elektringų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovę gali sudaryti ir judančios kitokios elektringos dalelės - jonai. Srovė teka tik akimirką - kol išsilygina sujungtų kūnų potencialai, o tada išnyksta elektrinis laukas jungiančiuose laidininkuose ir krūvių judėjimas liaujasi. Norint gauti nenutrūkstamą srovę, reikia nuolatos papildyti vieno kūno krūvį, palaikyti aukštesnį jo potencialą - sukurti laidininke nuolatinį potencialų skirtumą ir nuolatinį elektrinį lauką. Tai gali atlikti srovės šaltinis, sudarantis pastovią įtampą. Srovė ilgesnį laiką gali tekėti ilgesnį laiką tik uždara grandine.

Skaityti daugiau...
 

Reliatyvumas

Einšteino reliatyvumo teorijos pagrindas 2 postulatai:

1. Gamtos procesai visų inercinių atskaitos sistemų atžvilgiu vyksta vienodai. Tai reiškia, kad visi fizikos dėsniai inercinių sistemų atžvilgiu užrašomi vienoda forma. Mechanikos reliatyvumo principas tinka ir elektromagnetiniams reiškiniams (arba.: jokiais bandymais (sistemos viduje) negalima nustatyti skirtumo tarp judėjimo iš inercijos ir rimties būsenos).

2. Šviesos greitis tuštumoje visų inercinių atskaitos sistemų atžvilgiu yra vienodas visomis kryptimis ir nepriklauso nei nuo šviesos signalo šaltinio, nei nuo imtuvo greičio (stebėtojo judėjimo greičio). Šviesos greitis yra nereliatyvus. Tuštumoje jis yra didžiausias sąveikos perdavimo greitis gamtoje. Jos greitis vakuume yra vienodas visomis kryptimis ir nepriklauso nei nuo šaltinio, nei nuo stebėtojo judėjimo greičio. Tai absoliutus greitis.

Skaityti daugiau...
 

Televizija

Televizija (gr. tele – toli + lot. visio – matymas) – judančių vaizdų ir paveikslų perdavimas laidais arba radijo bangomis. Moksle ir technikoje televizija taikoma įvairiems tyrimams, pramonėje – gamybos procesams stebėti. Ypač plačiai televizija naudojama kultūros reikalams: jos programos iš vieno televizijos centro perduodamos radijo bangomis daugybei abonentų, turinčių specialius imtuvus – televizorius.

Lietuvoje pirmuosius elementarius televizijos bandymus darė radijo megėjai dar prieš II pasaulinį karą, bet plačiau į buitį televizija atėjo tik 1957m (kai kurių š. Lietuvos rajonų gyventojai nuo 1955m galėjo matyti Rygos televizijos laidas), kai Vilniuje pradėjo veikti televizijos centras, kurio galingumas buvo 15/7,5 kW (15kW vaizdo ir 7,5kW garso siųstuvas). 1958-1959m pastatyti nedideli televizijos retransliatoriai Druskininkuose, Kaune, Panevėžyje, kiek vėliau – Klaipėdoje, Raseiniuose, Šiauliuose ir kitur. Galingi retransliatoriai pastatyti Vilniuje (1957,1964), Kaune (1960), Klaipėdoje (1961) ir Šiauliuose (1962). Nuo 1970, paleidus galingą televizijos retransliatorių Viešintose (Anykščių raj.), Vilniaus televizijos programą gali matyti visi Lietuvos gyventojai. Plečiantis retransliatorių tinklui, sparčiai plito ir televizoriai (1958 jų buvo 1500, 1970 – 403 000).

Skaityti daugiau...
 

Dulkėto oro valymas

Teorinė dalis. Chemijos pramonėje daugelio technologinių procesų metu (smulkinant, transportuojant ar maišant kietas medžiagas) susidaro dulkės. Dulkėmis vadinamos nevienalytės sistemos, kurias dujos ir jose pakibusios kietos dalelės. Dispersinės fazės dalelės dažniausiai būna nuo 2 iki 100  μm dydžio. Mažesnėms dalelėms atskirti reikia sudėtingesnių aparatų ir sunaudojama daugiau energijos. Dulkių išvalymo metodas priklauso nuo pakibusių dalelių dydžio, cheminių savybių ir sistemos temperatūros, terpės būsenos, aparato darbo efektyvumo ir ekonomiškumo.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 3 iš 7
Fizika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt