www.spargalkes.lt

Utenos apskritis

Gamtos grožiu viena ypatingiausių Lietuvoje Utenos apskritis dažnai vadinama ežerų kraštu, lyginama su ežeringąja Suomija ar nepaprastai raiškios gamtos Europos kraštu Šveicarija. Šią apskritį sudaro Utenos, Molėtų, Ignalinos, Zarasų ir Anykščių rajonai.

Molėtų rajonas vaizdingas ir įdomus savo apylinkėmis. Tarp didesnių kalvų ir mažų kalvelių tyvuliuoja apie 300 ežerų, ošia žali pušynai, ir visa tai vilioja turistus.

Ežerai beveik vienodai pasiskirstę po visą rajoną. Prie pat Molėtų miesto tyvuliuoja Dūriai, Luokesai, Ilgynas, Siesartis… Dubingius skalauja Asvejos (Dubingių) ežeras. Labai įdomu nuvažiuoti pažvejoti prie Smėlinio, Asio, Alaušo, Perkalnio ir kitų ežerų.

Molėtų rajone yra ilgiausias Lietuvoje lovinio tipo Asvejos ežeras. Jo ilgis – apie 30 km, vidutinis plotis – 340 m. Ežeras labai gilus: vidutinis gylis – 15 m, o kai kur – net 50 m. Jame yra keletas įlankų, kurių ilgiausia net 5 km. Krantai statūs, smėlėti, apaugę miškais. Vietomis ežeras labai susiaurėja (net iki 30 m).

Dideliame rajono plote ošia miškai. Jie užima 26.6% viso ploto. Dalis jų priklauso draustiniams.

Didžiausi rajone – Liudgardo (Dubingių) miškai. Šiuose miškuose aptikta prancūzų karių kapų iš 1812 m. Prie Baluošų ežero rasta 1863 m. sukilėlių stovyklos pėdsakų.

Šalia Želvos, kurio pusiasalyje yra piliakalnio liekanų, Gilužio, Balčio, Lukštinio, Ilmedo, Ilgiškio ežerų dungso Kaldinių kalvos. Ant jų yra įsikūrusi astronomijos observatorija, turinti didžiausią Pabaltijyje 163 cm skersmens teleskopą.

5 km spinduliu observatoriją supa daugiau kaip 20 ežerų. Didžiausias iš jų – Želva. Beveik visas ežeras yra miške, turi 2 salas. Iš Želvų išsruvena Šventosios intakas Virinta, vinguriuojanti per visą Molėtų rajoną.  Lyg Želvų palydovai – Lenktinis, Šilagilužis, Duobulis, Žalelis, Trinktinis ir kiti ežerėliai. Tolėliau tyvuliuoja gražus ir didelis Virintų ežeras.

Netoli nuo Molėtų yra Siesarties ežeras. Jis gilus, vietomis apie 37 m. Ežere yra 5 salos, kurios labai suteikia grožio šiam ežerui. Iš Siesarties ežero išteka Šventosios intakas Siesartis. Ji neilga, bet srauni ir vandeninga, nes turi daug intakų. Toliau į rytus tęsiasi ištisa ežerų virtinė. Turistų ir poilsiautojų mėgstami Baltieji Lakajai. Tai labai gražus ežeras, nes jame yra trys salos, daug intakų, pusiasalių, prie ežero siūruoja dideli pušynai. Baltieji Lakajai 150 m pločio sąsiauriu jungiasi su Juodaisiais Lakajais. Šis ežeras turi 8 salas, yra apaugęs pušynais ir eglynais. Atabradas siauras, ežeras nuo pat kranto gilus. Iš Juodųjų Lakajų išteka Lakajos upė. Nubėgusi 44 km ji įteka į Žeimeną. Vanduo švarus, tėkmė srauni.

Alaušų ežero pakrantėje ir pačiame ežere aptinkama buvusių namų pamatai. Viduramžiais lėkšta ežero pakrantė niekam nepriklausė, taigi nusigyvenę prekybininkai, amatininkai sumanė paežerėje statytis pirkeles. Tačiau per karą jie buvo visiškai suniokoti, beliko tiktais pamatai.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (ae24f163bc291b498cb2b416dde9af94.zip)Utenos apskritis10 Kb0
Neteisinga

 
Geografija Utenos apskritis
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt