www.spargalkes.lt

Rusija

Rusijos Federacija (Rossiiskaja Federacija). Senovinis pavadinimas Rusia (Rusj; Rusų žemė - Russkaja Zėmlia: Kijevo Rusia, Mažoji Rusia, Baltoji Rusia) nuo IX a., Rusija (Rossija) nuo XV a., Rusijos imperija 1721 - 1917; 1917 - 1991 Rusija dažnai buvo vadinama visa SSRS teritorija.

Sostinė - Maskva (Moskva), Rusijos sostinė 1462 - 1712 ir nuo 1991; 1712 - 1918 Rusijos sostinė buvo Peterburgas (dabar Sankt Peterburgas); 1922 - 1991 Maskva buvo SSRS ir Rusijos SFSR sostinė.
Rusijos dalis pasaulyje proc. pagal: eksportą 1,1: bendrąjį produktą 1,7; gyventojų skaičių 2,7; teritorijos dydį 11,4.

Eurazijos šiaurėje (trečdalis teritorijos Europoje, du trečdaliai Azijoje); ištįsusi iš vakarų į rytus, šalies ilgis iš vakarų į rytus 9700 km, plotis iš šiaurės į pietus 4000 km: vakaruose prie Baltijos jūros visiškai nuo likusios teritorijos atskirta dalis - Kaliningrado (Kaliningrad: Konigsberg; Karaliaučius; dar Rytprūsiai, Mažoji Lietuva) sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos; sausumos siena su 14 valstybiu (iš šiaurės prieš laikrodžio rodyklę): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja: dažniausiai priskiriama Europai (sostinė Maskva yra Europoje) arba Azijai (didesnė šalies dalis yra Azijoje; Tuvos sostinėje Kyzyle yra geografinis Azijos centras).

Europa - Azija. Per Rusijos teritoriją eina didžioji Europos ir Azijos sąlyginės ribos dalis (iš šiaurės pagal laikrodžio rodyklę): Uralo kalnu rytiniais šlaitais (60° rytu ilgumos), Kaspijos jūra. Kumos ir Manyčo įduba, Juodąja jūra.

Plotas - 17075400 kv.km (didžiausia pasaulyje valstybė), 70 proc. šalies teritorijos užima lygumos.

Rytų Europos arba Rusijos lyguma europinėje dalyje (didžiausia Europoje) - geologijos požiūriu atitinka Rytu Europos platformą, buvo keturi ledynmečiai; daug aukštumu ir iškilusiu lygumos daliu: Timano kalvagūbris (Timanskij kriaž) - senu suirusiu kalnu liekana, Šiaurinės skliautakalvės (Severnije uvali) - Volgos ir šiaurės Dvinos vandenskyra, Valdajaus, Smolensko ir Maskvos, Vidurio Rusijos aukštumos - Volgos, Vakaru Dvinos (Dauguvos), Dnepro ir Dono vandenskyra bei Kursko magnetinė anomalija Vidurio Rusijos aukštumoje, Pavolgio aukštuma - su atskirais pakilmais, vadinamaisiais Žiguliu, Gyvačiu ir kitais kalnais, Bendrasis Syrtas - Volgos ir Uralo vandenskyra; žemumos ir reljefo pažemėjimai: Pečioros žemuma, zandrinė Meščioros žemuma bei Okos ir Dono lyguma, plokščia Pakaspijo žemuma.

Pelkėta Vakarų Sibiro lyguma (didžiausia Azijoje) tarp Uralo kalnu ir Vidurio Sibiro plokščiakalnio; žemumos ir lygumos Šiaurės Sibire ir upiu slėniuose: Šiaurės Sibiro, Janos ir Indigirkos, Kolymos, Anadyrio ir Penžinos, Paamūrės žemumos; Vidurio Jakutijos bei Zejos ir Burėjos lygumos; neaukštas Vidurio Sibiro plokščiakalnis tarp Jenisejaus ir Lenos.

Kalnų daugiausia šalies pakraščiuose: Chibinai Kolos pusiasalyje, Didžiojo Kaukazo šlaitai europinės dalies pietuose, Altajus, Sajanai, Pabaikalės kalnai, Stano kalnynas ir Stano kalnagūbris pietuose, Sichotė Alinis, Džugdžūras, Kolymos, Koriaku ir čiukčių kalnynai rytuose; Čerskio ir Verchojansko kalnagūbriai Rytų Sibire; Uralo kalnai tarp Europos ir Azijos.

Miškai užima 42, dirbamoji žemė 8 (9 proc. pasaulio: turtingi humusu juodžemiai europinės dalies pietuose, dar Vakarų Sibiro juodžemiai), pievos ir ganyklos 5, statiniai ir keliai 2 proc. salies teritorijos.
Šiaurės jūru kelias - jungia Rusijos europinę dalį su Tolimaisiais Rytais ir Rusijos Šiaure per Arkties vandenyno jūras; ilgis nuo Karos Vartu iki Providėnijos 5600 km, svarbiausia Arkties ekspediciju bazė Archangelskas; navigacijos trukmė 2 - 4 mėnesiai per metus, dar ledlaužiai.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (b262ed60dddf77e06faaeb0ee545f1c0.zip)Rusija30 Kb0
Neteisinga

 
Geografija Rusija
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt