www.spargalkes.lt

Vilnius – Lietuvos sostinė (referatas)

Vilniaus miestas išaugo tarp kalnų, slėnyje, lyg dideliame amfiteatre. Tame slėnyje yra išlikę Gedimino, Trijų Kryžių, Bekiešo, Bokšto ir Pogulianko kalnai. Kai kurių kalnų šlaitus plauna Neries ir Vilnelės upės, kurios susilieja ties Gedimino kalnu.

Miesto geografinė padėtis žymima 500411 šiauries platumu ir 420571 rytų ilgumu nuo Ferro; ji iškilusi 118,2 m. virš jūros paviršiaus.

Pats miestas užima apie 2000 ha plotą, o didžiojo Vilniaus plotas siekia 10.000 ha.

Žemė didelia dalimi smiltinga, bet derlinga. Klimatas nepastovus. Pavasaris dažnai būna šaltas, bet ruduo šiltas.

Vilniaus istorijos pradžia siekia priešistorinius laikus, todėl nieko tikra apie ją nėra žinoma. Viena tik galima pasakyti, kad Vilniuje lietuvių gyventa daug ankščiau, negu kronikos pradėjo apie tai rašyti ir daug ankščiau, negu Gediminas pasirinko šią vietą sostine.

Stryjkovskis savo kronikoje rašo, kad dabartinėje Katedros aikštėje XIII a. pusėje stovėjusi vyriausioji lietuvių stabmeldžių šventykla, kurią įkūręs kunigaikštis Šventaragis.

Sumanus politikas didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, įvertindamas Vilniaus savybes, perkėlė čia savo sostinę ir toje vietoje, kur įteka Vilnelė į Nerį, pastatė ant kalno pilį, kuri, pagal tų laikų strategijos reikalavimu, buvo apsupta dviejų eilių pylimu. Šitoji ant kalno pastatyta pilis buvo vadinama Aukštąja pilimi, o žemiau, pakalnėje, taip pat, rodos, Gedimino pastatyta pilis buvo vadinama Žemąja pilimi. Tuo būdu Šventaragio slėnis, kuris iki to laiko buvo tik dvasinis ir tikybinis lietuvių centras, dabar tapo viso politinio ir kultūrinio Lietuvos gyvenimo židiniu. Kiekvienam lietuviui gerai yra žinomas padavimas apie Gedimino sapną – ant aukšto Vilniaus kalno kaukęs geležinis vilkas. Šis padavimas aiškiai primena tebegyvuojantį žmonėse karštą troškimą Vilnių matyti garsų ir galingą miestą.

Norėdamas kultūriškai ir ekonomiškai pakelti ir sustiprinti naujai įkurtą sostinę, Gediminas 1323 metais – šitie metai laikomi istorinia Vilniaus pradžia – siunčia jau iš Vilniaus laiškus į Liubeką, Štetiną ir kitus V. Europos miestus, kviesdamas tų miestų amatininkus ir pirklius atvykti į Lietuvą, į Vilnių. Išplėtęs pramonę ir prekybą, Gediminas padarė Vilnių didžiausiu tuometinės Lietuvos miestu.

Nuo to laiko Vilnius buvo didžiausiu Lietuvos kultūros centru ir lietuvių dvasinio gyvenimo svarbiausiu židiniu.

1836 m., rusų surašymo daviniais, Vilniuje buvo 56.135 gyv., o 1875 m. 82.668 gyv. Pagal 1897 m. surašymą, Vilniuje rasta 159.568 gyv., o 1909 m. – 182.795 gyv. Prieš pat Didįjį karą, rusų statistikos daviniais, Vilniuje buvo nuolatinių gybentojų 193.337. 1998 m.. – 578.6 gyv.
Pats miestas užima apie 2000 ha plotą, o didžiojo Vilniaus plotas siekia 10.000 ha. 1998 m. Vilniaus plotas buvo 287 km2.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (c62b781b56bb7ed1ff8b6adbbf241f5f.zip)Vilnius – Lietuvos sostinė (referatas)9 Kb1
Neteisinga

 
Geografija Vilnius – Lietuvos sostinė (referatas)
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt