www.spargalkes.lt

Ispanijos turizmas

Oficialus šalies pavadinimas – Ispanijos karalystė

Valstybės simbolis yra trispalvė vėliava, sudaryta iš 3 horizontalių juostų. Viršuje raudona, per vidurį dviguba geltona ir apačioje vėl geltona. Geltonos juostos kairėje pusėje yra nacionalinis herbas, kuris susideda iš karališkojo anspaudo įrėminto tarp dviejų Heraklio stulpų, simbolizuojančių Gibraltarą ir Seutą abijoje Gimraltaro Sąsiaurio pusėse.

Pirėnų kalnų atskirtą nuo Europos, Ispaniją pietuose nuo Šiaurės Afrikos pakrančių teskiria siauras Gibraltaro sąsiaurio ruožas.

Ispanija užima 5/6 Pirėnų pusiasalio. Kaip ir Portugalija, Ispanija įsikūrusi toliausiai vakaruose esančioje Europos žemyno dalyje. Šiaurės rytuose ši šalis Pirėnų kalnagūbriais ribojasi su Prancūzija ir Andora, pietuose - su Gibraltaru, o vakaruose - su Portugalija Šiaurėje ir pietuose Ispaniją skalauja Atlanto vandenynas, o pietryčiuose - Viduržemio jūra. Ispanijos jūros kranto linija vingiuoja 3144 kilometrus. Į šalies teritoriją įeina Balearų (Maljorka, Ibica, Menorka bei Fermentera salos) ir Pitiusų salynai Viduržemio jūroje, Kanarų  salos Atlanto vandenyne, Seutos ir Melilijos miestai Šiaurės Maroke.

Iš vakarų į rytus Ispanija nutįsusi apie 1000 km, o iš šiaurės į pietus - maždaug 840 km.

Ispanijos klimatui įtakos turi "drėgnas" Atlantas ir "sausa" Afrika, be to, kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių (iki 2000 - 3000 mm) Europoje, o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300 mm).

Ispanijos gamta iš dalies panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą; savitumus sąlygoja Afrikos žemyno artumas. Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas. Ispanija - aukščiausia virš jūros lygio esanti Europos šalis, po Šveicarijos. Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% jos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Mesetos plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800 - 1000 m. Jį sudaro kristalinis granitų ir gneisų pamatas. Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų - Senoji Kastilija, o į pietus - Naujoji Kastilija. Ploksčiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje - Kantabrijos, šiaurės rytuose - Iberijos, pietuose - Siera Morenos. Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai. Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma. Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma, o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygumų.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (cd1ebb2c5653f37258f7202d690b6ea8.zip)Ispanijos turizmas39 Kb0
Neteisinga

 
Geografija Ispanijos turizmas
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt