www.spargalkes.lt

Klaipėda - Lietuvos uostas

Knygos struktūra: šis Petronėlės Žostautaitės leidinys sudarytas iš pratarmės, trijų stambių skyrių (jie sudaryti iš keleto smulkesnių skyrelių) ir baigiamojo žodžio. Pratarmėje trumpai apžvelgiamas knygos turinys ir įžengiama į knygos esmę t.y. Klaipėdos krašto istoriją 1923 - 1939 metais.  Pirmasis iš stambesniųjų skyrių,  tai “Klaipėdos uostas Lietuvos Respublikos sudėtyje”. Jame trumpai aprašoma Klaipėdos krašto istorija nuo XIIIa. iki pirmojo pasaulinio karo, kurio metu Klaipėda yra atimama iš Vokietijos. Vėliau yra rašoma apie uosto vystymąsį, jį atgavus. Antrasis skyrius: “Prekybos laivyno kūrimas”. Čia aprašomas Lietuvos laivyno (prekybinio truputį vėliau) kūrimas ir vystimasis. Trečiasis skyrius - “Prekių apyvarta per Klaipėdos uostą”. Šiame skyriuje rašoma apie Lietuvos prekybinių santykių gerėjimą su kitomis valstybėmis. Į Lietuvą pradeda plaukti didesnių valstybių laivai su verslo pasiūlymais ir t.t. Knygos  “Baigiamajame žodyje” trumpai aprašoma situacija po II pasaulinio karo, kai Klaipėdos kraštas buuvo prijungtas prie Lietuvos, o Lietuva prie  Sovietų sąjungos.

Pagrindinė knygos tema: leidinyje apžvelgiama Klaipėdos krašto istorija. Daugiausia dėmesio skiriama Klaipėdos uosto gražinimui Lietuvos Respublikai bei jo raidai 1923 - 1939 m. Aptariamos Lietuvos vyriausybės pastangos Klaipėdą paversti Lietuvos užsienio prekybos centru, išplėsti Klaipėdos krašto ryšius su visa Lietuva. Rašoma apie sunkumus, kai klaipėdiečiams teko gintis nuo vokiečių priespaudos ir uosto niokojimo. Knygoje taip pat rašoma apie Lietuvos laivyno kūrimą. Finansų stygius buvo bene didžiausia kliūtis kurti laivyną. Laivų statyba kainavo baisius pinigus, o pirkimas ne ką mažesnius. Tačiau velniškomis vyriausybės pastangomis, bendradarbiaujant su kitų šalių bendrovėmis, laivynas pradėjo augti. Pradžioje laivai buvo ne tokie patvarūs, kad galėtų plaukioti jūromis, bet vėliau jie buvo tobulinami. Pirmiausia buvo kuriamas prekybos laivynas, nes Lietuvai reikėjo didinti šalies biudžetą, bei garsinti savo vardą Europoje. Klaipėdos uosto kilimui maišė vokiečių kėslai. Vokiečių bendrovės, įsikūrusios uoste, kiršino leituvių darbuotojus ir niokojo kraštą. Iki 1939 m. kovo 22 d.,  kai vokiečiai užėmė Klaipėdos kraštą, lietuviai gana sėkmingai susidorodavo su negandomis. Tą pačią dieną 23 val. 55 min. buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos sutartis dėl Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai. Sutarties pirmasis straipsnis skelbė, jog Klaipėdos kraštas vėl sujungiamas su Vokietija. Antruoju straipsniu Lietuvos vyriausybė įsipareigojo tuojau pat iš Klaipėdos krašto išvesti savo kariuomenę ir pasienio policiją. Uosto netekimas sukrėtė visą Lietuvos ekonomiką. Vienu žodžiu mūsų šalis neteko vartų į pasaulį.

Vadovėlio ir knygos tematikos ryšys: galima pasakyti, kad vadovėlyje yra aprašytos tik pagrindinės Klaipėdos krašto istorijos dalys, o knygoje pasakojama beveik apie kiekvieną žingsnį. Rašoma apie daugumą vyriausybės veiksmų, laivyno statybos sėkmes ir nesėkmes. Vadovėlyje Lietuvos pajūrio istorija aprašyta kur kas glausčiau negu knygoje, tačiau vyraujanti tema - ta pati.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (d462a98a37735f604d282fce76dd848f.zip)Klaipėda - Lietuvos uostas5 Kb1
Neteisinga

 
Geografija Klaipėda - Lietuvos uostas
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt