www.spargalkes.lt

Geografija

Kontinentai ir plutos plokštės

Kontinentinė Žemės pluta yra daug storesnė už okeaninę ir skiriasi nuo šios sudėtimi. Dabartinis Žemės paviršiaus žemėlapis skirtųsi nuo, tarkime, prieš šimtą milijonų metų pavaizduoto Žemės paviršiaus. Šitokį didelį pokytį sunku suprasti nežinant bendro Žemės sandaros vaizdo.

Kontinentai ne stovi vietoje, o juda. Įdomu tai, kad ši mintis pirmą kartą buvo pareikšta prieš 350 metų, ir nuo to laiko ji buvo dar ne kartą iškelta, kol pagaliau mokslininkai šią idėją patvirtino tik 1960 m.

Dauguma žmonių buvo linkę manyti, kad kieta kontinentinė Žemės pluta negali judėti. Dabar visi žino, kad yra kitaip.

Norint nustatyti tikslią kryptį, reikalingas kompasas. Įmagnetinta jo strėlė pasisukusi išilgai magnetinio Žemės lauko linijų; ji rodo magnetinį Šiaurės polių. Panašiai ir kai kurios kalnų uolienos yra gamtiniai kompasai. Vandens srautų nešami magnetinių geležingų mineralų kristalai, dydžiu prilygstantys maždaug smėlio ar aleurito dalelėms, elgiasi panašiai kaip mažytės kompaso rodyklėlės. Nusėsdamos sraute, jos pasisuka išilgai linijų šiaurė – pietūs ir dažniausiai išlieka tokioje padėtyje net virtusios nuosėdine uoliena.

Panašiai magnetinio lauko veikiami magnetiniai geležingi mineralai būna magminėse uolienose, pavyzdžiui, bazaltuose. Vėsdama lava arba magma esti tokios temperatūros, žemiau kurios minėti mineralai gali įsimagnetinti pagal Žemės magnetinį lauką. Šis magnetinis orientavimas (nieko bendra neturintis su kristalo orientavimu uolienoje) parodo kryptį magnetinio lauko, egzistavusio tada, kai aušo uolienos. Taigi tokie geležingi mineralai primena kompasų strėliukes, rodančias magnetinio poliaus padėtį.

Skaityti daugiau...
 

Kipras

Kipras – trečia pagal dydį sala Viduržemio jūroje, atsidūrusi trijų žemynų sankryžoje: čia susikerta keliai, vedantys į Afriką, Europą ir Aziją, todėl čia galima išvysti ne tik trijų žemynų augmenijos ir gyvūnijos, bet ir kultūros pėdsakų, kuriuos čia paliko graikai, finikiečiai, turkai, prancūzai, anglai...

Pagal graikų mitologiją Kipre gimė grožio ir meilės deivė Afroditė. Dėl to ši šalis vadinama Afroditės sala, ir visus metus čia plūsta žmonės, trokštantys atgaivinti priblėsusius jausmus ar pagydyti sužeistą širdį.

Tai, kad Kipras – gyvas senienų muziejus, parašyta kiekviename turisto vadove. Po Nikosijos ar Limasolio senamiestį galima klajoti valandų valandas, užsukant atsikvėpti į muzijeus, bažnyčias, šventyklas, antikvariato parduotuvėles ir vietinių meistrų dirbtuvėles. Beje Limasolyje yra tvirtovė, kurioje vyko Anglijos karaliaus Ričardo Liūtaširdžio vestuvių pokylis.

Pietinė salos pusė priklauso graikams, šiaurinė – turkams. Septynios tokios kai Kipras salos sutilptų į Lietuvos teritoriją.

Skaityti daugiau...
 

Italija

Italija - Viduržemio pajūrio šalis, esanti Pietų Europos centre. Ji užima Apeninų pusiasalį, toli išsikišusį į Viduržemio jūrą, pietinę Alpių kalnų dalį ir Sicilijos, Sardinijos bei kitas mažas salas. Alpės užstoja Italiją nuo šaltų šiaurės orų pernašų, bet nekliudo jai susisiekti su kitomis Europos šalimis. Šiaurėje Italija ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija, o pietuose Tuniso sąsiauris ją skiria nuo Afrikos.

Italijos sienos ilgis 9300 km, apie 80% jos eina jūra.Dabartinė Italija - tai ne vien žydras dangus, paplūdimiai prie mėlynos jūros su vešlia subtropine augalija, apelsinų giraitės ir vynuogynai kalnų šlaituose, snieguotos Alpių viršūnės, garsūs kultūros ir architektūros paminklai, bet ir modernūs automobiliai, kompiuteriai, chemijos pramonės gaminiai, madingiausi drabužiai ir avalynė, visame pasaulyje žinomi dainininkai ir pripažinti kino filmai.. Italija yra viena seniausių pasaulio valstybių ir kartu viena jauniausių, nes tik 1871 m. jos hercogystės ir kunigaikštystės susijungė į valstybę.Tarp visų genčių, gyvenusių Apeninų pusiasalyje 1 tūkst. pr. Kr., iškilo lotynai ir sabinai. 753 m. pr. Kr. jie įkūrė Romos miestą. Romos ir jos apylinkių gyventojai pradėti vadinti romėnais. Stiprūs, pasiekę aukštesnį raidos lygį romėnai ilgainiui užkariavo kitas pusiasalio gentis ir jas asimiliavo. Pirmaisiais amžiais po Kristaus Roma pasidarė stipriausia valstybė, jungianti didelę dalį Europos, Šiaurės Afrikos, Mažosios Azijos, Palestiną ir Siriją. Tačiau 476 m.

Romos imperija žlugo, užkariauta barbarų. Vėliau į jos teritoriją įsiveržė vestgotai, vandalai, ostgotai. Dar vėliau Apeninu pusiasalis atiteko Bizantijai, o VIII a. antrojoje pusėje didelę jo dalį užkariavo frankai. Jame susikūrė gausybė mažų karalysčių. 756 m. pusiasalio viduryje buvo įkurta Popiežiaus sritis.Aukštesnis kultūros ir ūkio raidos lygis įgalino vietos gyventojus po truputį asimiliuoti užkariautojus.

Skaityti daugiau...
 

Švedija

Švedija – mūsų kaimynė Baltijos jūros vakariniame krante. Tai didžiausia Šiaurės Europos ir trečia po Prancūzijos ir Ispanijos Europos šalis, bet gyventojų skaičiumi ji tik šešiolikta. Iš šiaurės į pietus Švedija nutįsusi beveik 1600 km. Švedijos jūrų siena 7000 km ilgio ir ilgesnė nei sausumos. Pietuose 4 km pločio Eresūno sąsiauris skiria šią šalį nuo Danijos.

Švedija randasi šiaurės Europoje ir užima Skandinavijos pusiasalio Rytinę dalį. Jos kaimynai vakaruose – Norvegija, o šiaurės rytuose – Suomija. Botnijos įlanka yra Švedijos rytuose, Baltijos jūra skalauja pietinius Švedijos krantus, Kategatas, Zundas ir Skagerakas – pietvakariuose. Švedijai taip pat priklauso keletas salų Baltijos jūroje. Didžiausios – Gotlandas ir Olandas.

Švedijos sostinė – Stokholmas. Jis taip pat ir didžiausias šalies miestas.
2000 metų liepą Švedija ir Danija susijungė 10 mylių (16 km) ilgio tiltu ir tuneliu tarp Kopenhagos (Danijos sostinė) ir Malmės miesto, kuris yra trečias pagal dydį Švedijos miestas.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 3 iš 3
Geografija
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt