www.spargalkes.lt

Informatika

Turbo Paskalis 7.0

Bendrieji informatikos klausimai

Kas yra informacija? Skaičiai, tekstai, garsai, paveikslai, skulptūros, kt. Informacijos perdavimo būdai: knygos, telefonas, radijas, televizija, kompiuterių tinklai (einama link viskam bendro duomenų perdavimo tinklo). Problema - kryptingas informacijos apdorojimas: ją reikia sudėlioti (kaupti) taip, kad galėtume greičiausiai susirasti mums reikalingą informaciją (rūšiavimas pagal autoriaus pavardę, mokslo sritis, bazinius žodžius, kt.). Kompaktiškas saugojimas, greitas perdavimas.

Informatika - mokslas apie kompiuterius ir jų taikymus (mokslas apie informacijos kaupimo ir apdorojimo metodus, informacines technologijas, techninių ir programinių priemonių kūrimą įvairiems reikalams, kt.). Kompiuterių istorija: jų kartos, universalūs ir specializuoti, skaitmeniniai ir analoginiai. Kompiuterio struktūra: įrenginių paskirtis, ryšiai tarp jų, kompiuterių architektūra. IBM PC sudėtis, įrenginių charakteristikos.

Skaityti daugiau...
 

Algoritmai

PAIEŠKA PAPRASTAME SĄRAŠE

Nuosekli paieška. Tegu įrašai išdėstyti atsitiktinai kaip buvo įrašyti. Reikia surasti duotą įrašą pagal raktą. Nuosekliai ieškant reikia peržiūrėti visus įrašus nuosekliai.Vid.peržiūrėų įrašų sk. ieškant yra Lap =L/2. Jei įrašo nėra teks peržiūrėti visus įrašus L. Tarkim ieškomo įrašo su tikimybe p0 nėra sąraše, tada vid. peržiūrėtų įrašų sk.

Skaityti daugiau...
 

Informatika. Geležies šperos

Magistralių istorija

Magistralinė struktūra buvo jau seniai. IBM tipo kompiuteriai atsirado 1981 m. Buvo naudojama ISA (industry standart architecture) magistralė. Ji buvo pagrindinį ir išgyveno iki dabarties. Tačiau dabar jau retai sutinkama. Magistralės charakterizuojamos: 1. DM plotis (bitais); 2. AM plotis; 3. Magistralės darbo dažnis. ISA (16 bitų, AMP = 24 bitų, DD = 8MHz). Augo procesoriaus dažnis (32 bitai). ISA magistralė nebetempė. MCA (micro channel architecture) magistralė – mikrokanalas – (DD = 10 MHz, 16 bitų, 32 bitų, AMP = 32 bitai). Atitiko to laiko procesoriaus reikalavimus. Trūkumas – visai nesuderinta su ISA. EISA magistralė (extended...) tikslas – kad MCA neįsitvirtintų. EISA suderinama su ISA (8 MHz, 32 bitų.). Kurį laiką naudojama serveriuose. Prasidėjo vietinių magistralių era.

Skaityti daugiau...
 

PowerPoint 2000 programos konspektas (Stumbrienė)

Įvadas

Mažiausias Microsoft Office 2000 Standard rinkinys yra skirtas kiekvienam vartotojui. Rinkinį sudaro: 1. Word - darbas su teksto redaktoriumi; 2. Excel - darbas su elektroninėmis lentelėmis; 3. PowerPoint - kompiuterinis skaidrių rengimas ir naudojimas pristatymuose; 4. Outlook - elektroninės informacijos tvarkymo ir valdymo programa.

Skaityti daugiau...
 

Vartotojo vadovas projektavimo valdymo laboratorinis darbas

MAS funkcijinis aprašas

Masinio aptarnavimo sistemos (MAS) – tai sistemos, kurios operuoja paraiškomis (įvykiais) ir apdorotuvais (vykdytojais). Keletas sistemų pavyzdžių: parduotuvė (įvykiai – pirkėjai, vykdytojai – pardavėjos), bankas (įvykiai – akcijų kainų pokyčiai, vykdytojai – brokeriai), notarų biuras (įvykiai – visokie pareiškimai, vykdytojai – notarai). Taigi, kaip matome, MAS panaudojimas yra labai platus, juolab, kad MAS galimas būsenas galima aprašyti Markovo procesais ir tuo labai supaprastinti skaičiavimus. Pagrindinė mūsų pateikiamos MAS programos funkcija -  įvairių aprašytų sistemų suvedimas į Markovo procesų lygtis ir jų sprendimas.

Skaityti daugiau...
 

Įsilaužėlių persekiojimas

Šiuolaikinių tinklo nusikaltėlių veikla yra dar labiau užmaskuota. Dažniausiai bandymai įsilaužti į kompiuterinę sistemą pasireiškia dvejopai. Pirmiausiai įsilaužėlis gali pasinaudoti galimybe, kurią jam suteikia įjungta bendra failų ir spausdintuvo (File and Print Sharing)  naudojamo “Interneto” ryšio metu, funkcija, nustatoma “Control  Panel” sekcijoje   “Network”  (norint, kad jūsų failai nebūtų pasiekiami per Internetą reikia išjungti bendro naudojimo failais ir spausdintuvu funkciją: pirmiausia , iš “Control Panel “ reikia  eiti į “Network”, po to reikai nurodyti  TCP/ IP tinklo komponentą, paskui reikia pasirinkti “Files and Print Sharing” ir nuimti žymeklius (varneles) nuo abiejų langelių). Šį parametrą galima būtų lyginti su buto durų atlapojimu ir turto išdėstymu prieškambaryje. Galima naudotis ir slaptažodžiu, apsaugant savo bendro naudojimo segtuvus, tačiau “įsilaužėliams “ tai bus tik laiko klausimas.

Skaityti daugiau...
 

Duomenų sąrašai

Duomenų sumavimas grupuojant

Jeigu reikia duomenyse matyti įvairių sąrašo grupių tarpinius skaičiavimus (ne tik sumavimą), naudojama DATA meniu komanda Subtotals. Ji automatiškai apskaičiuoja ir įterpia į sąrašą nurodytų laukų grupių sumas. Ji taip pat gali naudoti funkcijas nurodytas lentelėje. Grupės paprastai pasižymi kokiu nors bendru požymiu. Pavyzdžiui ta pati data, pavadinimas, kodas ir pan. Prieš naudojant šią komandą, būtina surūšiuoti sąrašą, kad tą patį grupės požymį turinčios eilutės sąraše atsidurtų greta. Prieš iškviečiant Data Subtotals komandą, pažymėkite vieną iš sąrašo stulpelių pavadinimų.

Skaityti daugiau...
 

Priskyrimo sakinys

Bendroji forma : rezultatas:=reiškinys. Pvz.: n:=3, vardas:=‘Dalia’; n1:=n2 ir t.t. Šio sakinio paskirtis - suteikti reikšmių priskyrimo ženklo := kairėje pusėje esančiam kintamajam. Ši reikšmė - tai dešinėje priskyrimo ženklo pusėje esančio reiškinio įvertinimo rezultatas. Reiškinys gali būti kintamasis, konstanta, taip pat kintamųjų konstantų, funkcijų, operacijų bei skliaustų junginys. Kompiuteris vykdydamas priskyrimo sakinį, pirmiausia apskaičiuoja reiškinio reikšmę ir ją suteikia kintamajam, užrašytame kairėje pusėje. Buvusi kintamojo reikšmė dingsta: n1:=n2. Po priskyrimo kintamojo n1 reikšmė pasikeis, o n2 - ne.

Skaityti daugiau...
 

Lentelių įterpimas į dokumentą

Lentelės dažnai sutinkamos įvairiuose dokumentuose. Word programa ruošiamos lentelės gali būti išryškintos įvairiomis linijomis, taip pat galima rėmelių neryškinti ir lentelę panaudoti gražiam teksto išdėstymui lape. Lentelėse galima įterpti formules  ir atlikti nesudėtingus skaičiavimus. Darbui su lentele reikalingos komandos patalpintos meniu Table. Čia aprašomi veiksmai su lentelėmis gali būti atlikti ir kitomis priemonėmis (kas žino), tačiau mokytoja savo nuožiūra parinko paprastesnes.

Skaityti daugiau...
 

Informacijos dydžiai, jos matavimo vienetai

Informacija gali būti bet kas, jos pilna visur. Paprasčiausias pavyzdys: visa tai ką matote yra ne kas kitas, o informacija. Ji, kaip ir bet kas kitas, turi savo matavimo vienetus. Saugoma ji bet kur: žmogaus atmintyje, popieriuje, diskuose ir taip toliau. Suvokti dokumentų aplanko informacijos kiekį nesunku: tereikia pažvelgti į jo storį ir aplinkui besimėtančius lapus (kuo daugiau lapų - tuo daugiau informacijos), su kompiuteriais kiek sudėtingiau - kompiuterio atmintis neapčiuopiama, nematoma plika akimi. Taigi galime spręsti, kad "popierinė" informacija matuojama lapais, o kompiuterio informacija matuojama specialiais vienetais - baitais.

Baitas (angl. byte) labai panašus į simbolį ar raidę žodyje. Paprastutis pavyzdukas: žodis šakar-makar turi 11 baitų (brūkšnelis irgi skaičiuojamas kaip vienas baitas). Informatikai ir kompiuterių kūrėjai žymiai greičiau už mus prisiminė metrinę sistemą ir ėmė naudoti kilobaitus (1000 baitų), megabaitus (1000000 baitų), gigabaitus (1000000000 baitų), terabaitus (1000000000000 baitų). Jeigu būsime visai tikslūs, tai kilobaitas turi 1024 (210) baitus, megabaitas –  1048576 (220) baitus, gigabaitas – 1073741824 (230) baitus, terabaitas - 1099511627776 (240) (kompiuteriai mėgsta daugybą, kuriuoje yra įsivėlęs skaičius 2).

Skaityti daugiau...
 

Pranešimas

Pranešimas – tai konkreti informacijos išraiška. Pranešimai gali būti perduodami įv. signalais: šviesa, garsu, kvapu, temperatūra ir t.t. Asmuo, siunčiantis pranešimą, vadinamas siuntėju, o asmuo priimantis pranešimą – priėmėju arba gavėju. Pranešimo siuntėjas ir priėmėjas turi būti iš anksto susitarę, kokiu signalu bus perduodamas pranešimas.

Tolydžiaisiais vadinami tokie signalai, kurių reikšmių skaičius bet kuriame intervale yra begalinis. Pvz.: tarp dviejų racionaliųjų skaičių yra be galo daug racionaliųjų skaičių; ilgių atžymos; žemėlapis – tai vietovės pavaizdavimas tam tikru masteliu. Tolydusis signalas bet kuriame intervale turi be galo daug reikšmių. Juo perduodant informaciją neišvengiama paklaida. Kad perduodama ir apdorojama tolydžioji informacija išliktų tiksli, ji diskretizuojama, t.y. keičiama diskrečiąja.

Skaityti daugiau...
 

Word 2000 atmintinė

Dažniausiai naudojami valdymo klavišai ir komandų mygtukai

Tarp klavišų, kuriuos reikia paspausti kartu, rašomas pliuso ženklas. Pavyzdžiui, užrašas Ctrl+V reiškia, kad, paspaudus klavišą Ctrl ir jo neatleidus, reikia paspausti klavišą V. Atmintinėje nurodyti komandų klavišai tinka amerikietiškai klaviatūrai, įjungus kitą klaviatūrą, kai kurie jų gali veikti kitaip. Komandoms valdyti reikia naudoti tik pagrindinėje klaviatūros dalyje esančius skaičių klavišus.

Skaityti daugiau...
 

Grafikos elementų paruošimas publikavimui internete

Šiame modulyje kalbama apie grafinių multimedijos elementų kūrimą bei apdorojimą. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra failo dydis (failo dydžio ir kokybės santykis) ir failų formatų standartai. Kuo daugiau vietos diske užima failas, tuo ilgiau jis siunčiamas į vartotojo kompiuterį. Jei norite, kad jūsų tinklalapius galėtų matyti kuo daugiau žmonių, stenkitės naudoti tik standartinius failų formatus, nes Interneto naršyklės (programos) „supranta” tik tam tikrus failų formatus.

Kadangi naudojant paveikslėlius ir kitus multimedijos elementus ilgėja tinklalapio siuntimo laikas, šios priemonės naudotinos tik gerai apgalvojus. Tinklalapį perkrauti grafikos elementais yra tokia pat blogybė kaip ir visiškai jais nesinaudoti. Viename šio kurso skyriuje kalbama apie atvaizdų skaitmenizavimą – paveikslėlių bei trimačių objektų skenavimą plokščiaisiais skeneriais. Dažniausiai tinklalapiuose vartojami grafikos elementai yra statiniai paveikslėliai bei GIF animacija.

Skaityti daugiau...
 

Terminai

1) LLC  (Logical link control) (loginio ryšio valdymas) – viršutinė OSI antro lygio (ryšio) dalis, bendra visiems IEEE LAN standrtams įskainant ETHERNET ir Token ring. Jis kontroliuoja duomenų persiuntimą paketais LAN. 2) MAC (media access control) – apatinis OSI 2 lygio sluoksnis, atsakingas už priėjimo kontrolę fiziniame lygyje. Kiekvienas LAN tipas turi savo MAC lygį, pavyzdžiui CSMA/CD funkcionuoja kaip Ethernetas. 3) MAU (multi – station access unit) ( daugialio stočių priėjimo įrenginys) – tai yra Token ringo koncentratorius palaikanti iki 8 įrenginių kiekvienoje LAN žvaigždės ląstelėje. 4) NIC (network interface card). 5) MTU ( maximum transmission unit) – jisai kontroliuja maksimalų duomenų perdavimo ilgį.

Skaityti daugiau...
 

Mikroprocesoriaus Intel - 8080 darbo tyrimas

Darbo tikslas. Susipažinti su mikroprocesoriaus Intel - 8080 architektūra, jo veikimo pagrindais ir komandų sistema.

Skaityti daugiau...
 

2000 metų Informatikos egzamino klausimai, atsakymai, užduotys

Informacija - tai žinios kurias galime perduoti, priimti, įsiminti. Ją gauname iš aplinkos ir pasiekiame jutimo organais. Pvz. : Suskamba durų skambutis - žinau, jog kažkas atėjo; perskaitę laikraštį sužinom, kas naujo pasaulyje. Informacija padeda pašalinti nemoksliškumą. Ankstesniais amžiais buvo universalūs žiniuoniai. Dabar mokslininkas negali sutalpinti į galvą visų savo srities žinių. Kaip susidoroti su tokiu informacijos srautu ? Reikalingi kompiuteriai, nes žmogus jau nebepajėgus sukišti tokį didelį informacijos kiekį. Gyvenime mes nuolat susiduriam su informacija, tai yra, įvairiomis žiniomis, kurias gauname iš mus supančio pasaulio.

Skaityti daugiau...
 

Programuojamo taimerio tyrimas

Darbo tikslas. Susipažinti su programuojamo taimerio KP580Bl/l53 struktūra, funkcionavimu, darbo režimais ir jų programavimu, procesoriaus pertraukimu pagal taimerio signalus.

Konkreti užduotis. Sudaryti programą tirti taimerio funkcionavimui 0, 1 ir 2 režimais ir nubraižyti laiko diagramas. Programas sudaryti darbui realiame laike, t.y. skaičius N turi būti įrašomas į skaitiklį ir signalas GATE įjungiamas reikiamu laiko momentu.

Skaityti daugiau...
 

Plyta Pascalio programa

TIKSLAS. Išmokti įeiti į Turbo Paskalio aplinką iš WINDOWS'95. Įsisąvinti integruotos Paskalio aplinkos: 1) Redaktorių; 2) Kompiliatorių; 3) Komponuotoją. Susipažinti su Paskalio algoritminės kalbos sintakse, programos forma, struktūra.

Skaityti daugiau...
 

FrontPage Explorer

Pagrindinė FrontPage 98 paketo dalis – FrontPage Explorer programa, kuria kuriama, redaguojama bei peržiūrima interneto svetainės struktūra. FrontPage Explorer programa galima peržiūrėti ir redaguoti svetainėje esančius puslapius, bylas, peržiūrėti katalogus, svetainės navigaciją, peržiūrėti bei redaguoti nuorodas, svetainės dizaino temas. FrontPage Explorer programa patogi tuo, kad iš jos galima valdyti visus FrontPage 98 paketo komponentus: Editor, Image Composer, Publish Wizzard bei  Personal Web Server  (PWS).

Pirmą kartą paleidę FronPage Explorer, pamatysite langą Getting Started su keliomis opcijomis.
Jei nenorite kiekvieną kartą paleisdami Explorer programą matyti šį langą, varnele pažymėkite lauką Always Open Last Web – programa automatiškai iškvies paskutinę redaguotą svetainę.

Skaityti daugiau...
 

Algoritmas

Algoritmas – tai nurodymų seka tam, kas turės atlikti užduotį. Algoritmas – tai aiškūs ir tikslūs nurodymai, kaip ir kokių veiksmų seką reikia atlikti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą arba išspręsti suformuluotą uždavinį. Algoritmas – tai aiškiai suformuluotas taisyklių rinkinys kuriam nors tikslui pasiekti. Informacijos (duomenų) apdorojimo taisyklės vadinamos algoritmais. T.y. algoritmas – tai taisyklių rinkinys, kuriuo nurodoma, kaip iš vienų duomenų gauti kitus. Duomenys, kurie žinomi prieš atliekant algoritmą, vadinami pradiniais duomenimis arba argumentais. Duomenys, kurie gaunami atlikus algoritmą, vadinami galutiniais duomenimis arba rezultatais. Algoritme gali būti ir tokių duomenų, kurie nėra nei argumentais, nei rezultatais. Tokie duomenys vadinami papildomais arba tarpiniais duomenimis. T.y. Papildomais arba tarpiniais duomenimis vadinami tokie duomenys, kurie nėra nei argumentai, nei rezultatai.

Skaityti daugiau...
 

Excel

• Lentelės kursorius – paryškintų linijų rėmelis darbo lentelėje, kuris žymi aktyvų, parengtą duomenų rašymui, ekrane rodomos lentelės langelį.

• Valdymo komandų meniu - pele arba funkciniais valdymo klavišais parenkamų paketo valdymo komandų vardų sąrašas arba komandas vaizduojančių ženkliukų rinkinys.

• Įvedimo laukas – ekrano eilutė tarp valdymo komandų ženkliukų juostos ir darbo lango, kurioje yrarodomi aktyvaus langelio saugomi arba į jį įvedami duomenys.

• Valdymo ženkliukų meniu - pele parenkamų valdymo komandų grafinių įvaizdžių juosta.

• Darbo lentelių parinkimo žymės – į darbo langą siunčiamų darbo knygos lentelių parinkimui skirtos žymės.

• Informacinis laukas – ekrano dalis su duomenimis apie paketo darbo režimą ir tvarkomo dokumento savybes.

• Procesų konstruktorius (Wizard) – dialoginė paketo valdymo priemonė, kuri siūlo vartotojui tipinių lentelių tvarkymo darbų organizavimui skirtą komandų seką ir konsultuoja apie tų veiksmų valdymo būdus.

Skaityti daugiau...
 

Kompiuterinė programinė įranga

Kompiuteris – tai įrenginys, skirtas  palengvinti žmogaus darbą. Visi nurodymai (programos), kuriuos turi atlikti kompiuteris yra surašomi kompiuteriui suprantama kalba jo atmintyje. Vadinasi, jei norime, kad kompiuteris atliktų kokią nors užduotį, turime reikiamą programą įrašyti  į kompiuterio atmintinę. Pavyzdžiui, jei norime suvesti kokį nors tekstą į kompiuterį, galime pasinaudoti teksto tvarkymo programą, tarkim Microsoft Word, kuria Jūs dabar ir naudojatės.

Skaityti daugiau...
 

Dinaminiai html

Dinaminis HTML yra technologija, apjungianti savyje HTML, stilių sąrašus ir skriptus, bei leidžianti Web puslapiams keistis ir realizuojanti animaciją. Be to, kai puslapis buvo užkrautas iš serverio, nebereikalingas ryšys su serveriu - viskas vyksta vartotojo kompiuteryje. Dinaminiuose HTML vartotojui spaudžiant klavišus, važinėjant su pele ar spaudžiant jos klavišus, keičiasi Web puslapio teksto dydis, spalva, padėtis ir t.t. Galima animacija, puslapio elementai gali judėti aplinkui, atskiri elementai gali dingti ir vėl pasimatyti.

Skaityti daugiau...
 

Duomenų bazių reliacinė teorija

Tradicinis duomenų bazių projektavimas apibrėžiamas, kaip procesas, kurio metu yra analizuojami vartotojų poreikiai, aprašomos duomenų savybės ir poreikiams. relevantinė informacija atvaizduojama DBVS palaikomomis duomenų struktūromis [1]. Šis procesas suskaidomas į keturis etapus: reikalavimų analizės fazę, konceptualaus, loginio ir fizinio projektavimo fazes. Konceptualaus projektavimo fazėje modeliuojama vartotojų informacija bei jos apdorojimas. Šioje fazėje naudojami trys pagrindiniai semantiniai modeliai - objektinis, EER- ir reliacinis duomenų modeliai. Šie modeliai yra neutralūs, neorientuoti į konkretų DBVS palaikomą modelį. Reikalavimų analizės fazėje giliai analizuojama  organizacijos veikla ir rezultate tiksliai aprašomos atskirų vartotojų grupių funkcijos. Tačiau duomenų struktūros paprastai lieka netiksliai apibrėžtos, neformalizuotos.

Skaityti daugiau...
 

Loginiai reiškiniai. Teisingumo lentelės

Loginį reiškinį sudaro loginės konstantos (0 ir 1), loginiai kintamieji, loginių operacijų ženklai ir lenktiniai skliaustai. Remiantis loginėmis operacijomis ir reiškinių sudarymo taisyklėmis, galima simboliškai užrašyti įvairius šnekamojoje ir matematinėje kalboje vartojamus teiginius. Pvz. : Aš turiu pinigų, kad galiu nusipirkti arba kostiumą arba batus ir dviratį.

Skaityti daugiau...
 

Programavimo pagrindai

Skaičiavimo sistemos

Skaičiavimo sistema yra visuma būdų ir priemonių, leidžianti užrašyti ar kitaip pateikti skaičius. Skaitmens reikšmė priklauso nuo užimamos vietos (pozicijos) skaičiuje.
Skaičiavimo sistemos pagrindu laikomas skaičius, kuris parodo kiek kartų padidėja arba sumažėja vieno ir to paties skaitmens reikšmė, kai jis perkeliamas į vieną iš šalia esančių pozicijų.

Skaityti daugiau...
 

Lygiagretaus programavimo namų darbas

Užduotis:

22. Bankomatai. Bankas aptarnauja n klientų per k bankomatų. Kliento sąskaitoje iš pradžių yra kažkiek pinigų. Kiekvienas klientas gali: 1)paimti pinigų iš bankomato, sąskaita negali būti neigiama. Bankomatų pinigų resursai riboti ir skirtingi. 2)sužinoti balansą. Kiekvienas klientas turi savo PIN – kurį kiekvienai operacijai nurodo. Jei blogas PIN bankas neaptarnauja. Jei PIN blogai nurodomas 3 kartus iš eilės tam pačiam bankomate – sąskaita uždaroma.

Skaityti daugiau...
 

OOP java R. Vaicekauskas ir kiti

Interfeisas - tai sąrašas metodų, kurie bus realizuoti klasėje (klasėse). Jokių metodų realizacijų (kūnų) interfeise nėra. Interfeisai turi savo hierarchijų, kuri nesikerta su klasių paveldėjimo hierarchija. Tai leidžia realizuoti tą patį interfeisą klasėse, nesusijusiose hierarchiškai pagal klasių paveldėjimo liniją. Interfeisas yra panašus į abstrakčią klasę, bet turi keletą esminių skirtumų: 1. Klasė gali realizuoti kelis interfeisus, kai tuo tarpu paveldėti gali tik vieną. 2. Interfeiso metodai pasirenkami dinamiškai, t.y., programos vykdymo metu (rekia nepamiršti, jog tai pailgina vykdymo laiką).

Skaityti daugiau...
 

Nežinomojo kartojimų skaičiaus ciklas

Dažnai susiduriame su veiksmais, kuriuos reikia atlikti daug kartų. Tešlą minkome tol, kol nelimpa prie pirštų. Taip ir programose. Tačiau pakartoti tuos pačius veiksmus - neracionalu. Pakartotiniams veiksmams užrašyti vartojama speciali programavimo konstrukcija - ciklas. Jei kartojimų skaičius žinomas iš anksto (iki kartojimų pradžios), tai patogu vartoti ciklo sakinį FOR. Priešingu atveju reikia vartoti sakinį WHILE arba REPEAT.

Skaityti daugiau...
 

Dalis informatikos bilietų

Algoritmo pavyzdys kasdieniniame gyvenime galėtų būti kad ir makaronų virimas. Mes tai darome taip:
1)     užkaičiame vandenį,
2)     įdedame druskos,
3)     paimame makaronų dėžutę,
4)     įdedame makaronus į vandenį,
5)     laukiame kol išvirs,
6)     valgome.

Ir šį sąrašą galima plėsti ir plėsti. Taigi visa ši užrašyta makaronų virimo receptūra yra ne kas kita kaip algoritmas. Tik mes nevisada tai suvokiame kaip algoritmą, o viską darome mechaniškai. Algoritmas užrašomas įvairiais būdais. Programos algoritmas irgi yra nekas kita, kaip “makaronų virimas”. Čia irgi reikia nustatyti kompiuterio darbo eigą įvairiais atvejais.

Skaityti daugiau...
 

Algoritmo sąvoka ir savybės

Kiekvienas žmogus kasdien susiduria su įvairiais uždaviniais: ne tik paprasčiausiais, gerai žinomais, bet ir labai sudėtingais. Dažnai, net nesusimąstome, kokius veiksmus atliekame. Į juos atkreipiame dėmesį tik tada, kai dar nežinome, kaip darbą padaryti arba kai norime kam nors kitam išaiškinti, kaip atlikti darbą. Veiksmus tenka atlikti ne tik su daiktais, žaliava, bet ir su informacija (duomenimis). Tokiais atvejais sakoma, kad informacija yra apdorojama.

Duomenų apdorojimo taisyklės vadinamos algoritmu. Kitaip tariant, algoritmas - tai taisyklių rinkinys, nusakantis, kaip iš vienų duomenų gauti kitus. Žodis "algoritmas" kilęs iš IX a. gyvenusio uzbekų kilmės arabų matematiko Muchamedo ibn Musa Chorezmio lotyniškai parašyto vardo Algorithmi. Algoritmu buvo laikomas tik keturių aritmetinių veiksmų atlikimo taisyklės. Vėliau suteikta platesnė prasmė. Algoritmo sąvoka pradėta vartoti žymint veiksmų seką, nusakančią kokius veiksmus ir kokia tvarka reikia atlikti, norint išspręsti duoto tipo uždavinį.

Skaityti daugiau...
 

Duomenų kodavimas dekodavimas

Užduotis: parašyti programą, kuri užkoduotų lietuvišką tekstą į užšifruotą lietuvišką tekstą, panaudojant alfabeto simbolių pakeitimą pagal vieną skaitmeninį raktą. Taip pat turi būti programa, kuri tą tekstą iššifruotų.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 8 iš 8
Informatika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt