www.spargalkes.lt

Informatika

Praktinis darbas "Kalendorius"

Išsikvieskite skaičiuoklę Ms Excel ir atlikite kalendoriaus formavimą.

Skaityti daugiau...
 

Microsoft Windows NT 4.0 tinklo administravimas

Tikslas:   Išsiaiškinti Windows NT tinklo vartotojų ir grupių koncepcijas, taikant administratoriaus priemones sukurti pateiktos organizacijos vartotojus ir grupes.

Skaityti daugiau...
 

Grafinės informacijos apdorojimo principai ir priemonės

Darbo tikslas – įgyti grafinės informacijos kūrimo, įterpimo ir redagavimo įgūdžius. Teorinė dalis. MS Office paketo programose (Word, Excel, PowerPoint) grafinės informacijos apdorojimo priemonių vartojimas praktiškai nesiskiria. Aprašyme konkrečių iliustracijų panaudojimas pateiktas Word teksto redaktoriaus pavyzdžiais.

Skaityti daugiau...
 

Programuojamo lygiagretaus interfeiso adapterio tyrimas

Darbo tikslas. Susipažinti su programuojamo lygiagretaus interfeiso adapterio (PLIA) mikroschemos KP580BB55 struktūra, funkcionavimu, darbo režimais ir jų programavimu, programuojamo ir pagal pertraukimo reikalavimą ir išvedimo organizavimu.

Skaityti daugiau...
 

Duomenų suspaudimas

Informacija gali būti bet kas, jos pilna visur. Ji, kaip ir bet kas kitas, turi savo matavimo vienetus. Saugoma ji bet kur: žmogaus atmintyje, popieriuje, diskuose ir taip toliau. Suvokti dokumentų aplanko informacijos kiekį nesunku: tereikia pažvelgti į jo storį ir aplinkui besimėtančius lapus (kuo daugiau lapų - tuo daugiau informacijos), su kompiuteriais kiek sudėtingiau - kompiuterio atmintis neapčiuopiama. Taigi galime spręsti, kad "popierinė" informacija matuojama lapais, o kompiuterio informacija matuojama specialiais vienetais - baitais. Tačiau net ir šiuolaikinės informacijos saugojimo priemonės nėra begalinio dydžio, o duomenų kiekiai gali būti tiesiog milžiniški. Taip atsiranda poreikis turimus duomenis kokiu nors būdų suspausti.

Skaityti daugiau...
 

Kodavimo teorija V. Stakėnas

Informacija perduodama kanalais, kurie kartais iškraipo informaciją. Tarsime, kad tie iškraipymai yra atsitiktiniai, t. y. nėra nei sistemingi, nei sąmoningi. Koduoti informaciją reiškia taip ją paruošti prieš perduodant į kanalą, kad būtų galima ištaisyti įvykusius iškraipymus, jeigu jų nėra itin daug. Kodavimo teorija pasiūlo konstruktyvius tokio paruošimo (kodavimo) ir iškraipymų ištaisymo (dekodavimo) algoritmus. Šie algoritmai taikomi daugelyje moderniosios komunikacijos sričių. Klaidas taisantį kodą apie 1948 metus sukonstravo R. W. Hamming. Kiekvieną ketvertą perduodamų bitų jis papildė trimis papildomais. Paaiškinsime jo idėją naudodami brėžinį.

Skaityti daugiau...
 

Daugiaprogramių struktūrų kūrimas ir vystymas šiais laikais

Mūsų žiniomis, pasaulyje yra per 6 000 000 000 įvairių programinių struktūrų. Kiekviena jų – vienintelė, ir tik sąlyginai jas galima skirstyti pagal tam tikrus kriterijus. Stebina didelė jų įvairovė. Juk kiekviena struktūra prasideda nuo elementaraus dvejetainio kodo, sudaryto iš 0 ir 1. Kiekviena nauja struktūra yra kuriama iš dviejų jau susiformavusių daugiaprogramių struktūrų. Būtinai viena struktūra turi būti motininė, o kita – tėviškoji.  Tėviškoji struktūra sukuria dvejetainį kodą motininėje struktūroje, kurį motininė papildo ir vysto. Po devynių mėnesių tokio papildymo pirmykštį dvejetainį kodą jau galima vadinti programine struktūra. Kol kas ši struktūra negali nei transliuoti, nei kurti programinį kodą, be to, ji yra vienprogramė ir beveik visą laiką praleidžia miego režimu. Šiuo metu ją galima lyginti su MS-DOS pirmosiomis versijomis. Dvejetainiam kodui tapus struktūra, ją pradeda aptarnauti abi ją kūrusios tėvinės struktūros, papildydamos savo kūrinį naujomis funkcijomis, procedūromis, prijungdamos naujus modulius bei įterpdamos vis sudėtingesnius objektų aprašymus.

Skaityti daugiau...
 

Elektroninės leidybos vadyba ir komercializacija

Elektroninėje leidyboje yra taip pat kaip ir kitose srityse. Jums neužtenka tik sukurti savo produktą, po to reikia jį tobulinti, atnaujinti bei teisingai jį reklamuoti ir skleisti apie jį informaciją. Internete tai reiškia ne tik sukurti svetainę, bet ir korektiškai pateikti ją paieškos sistemoms bei priversti kitas, į jūsų svetainę panašias, svetaines įdėti nuorodą į jūsų svetainę savo puslapyje. Taip pat svarbu kryptingai panaudoti tokias tarnybas kaip nuorodų mainai (link exchange), skelbimų lentos (bulletin boards), naujienų grupės (newsgroups) ir be abejo elektroninis paštas (e-mail). Šių tarnybų pagalba jūs lengviau pasieksite jūsų produktu ar paslauga besidominčius asmenis. Taip pat svarbu nepamiršti ir tradicinių reklamos būdų, t.y. televizija, radijas, žiniasklaida ir pan. Šios reklamos rūšys ypač svarbios, jeigu jūsų produktas yra ne interneto svetainė, o kitas multimedijos produktas, pavyzdžiui kompaktinė plokštelė. Šis paskaitų kursas kaip tik ir supažindins jus su elektronine leidyba. Daugiausiai su elektronine leidyba internete, kadangi šiuo metu tai pagrindinė elektroninės leidybos sritis ir, vystantis informaciniai visuomenei Lietuvoje, ji neišvengiamai plėsis, todėl siūlome jums atkreipti išskirtinį dėmesį į šį paskaitų kursą ir pabandyti jį įsisavinti kuo geriau.

Skaityti daugiau...
 

Excel "Kambariai"

Įsivaizduokite, kad jūs išmatavote tam tikro kambario ilgį, plotį, aukštį ir dabar norite apskaičiuoti to kambario tūrį bei kitus rodiklius. Pabandysime sukurti Excel lentelę, atliekančią šiuos skaičiavimus.

1. Lentelės pavadinimas “Butas”. Tuo tikslu išskirkite celę A1 - pastatykite šioje celėje pelės rodyklę (baltą kryžių) ir spragtelkite kairįjį pelės klavišą. Išskirta celė matoma apibrėžta stačiakampiu rėmeliu. Išskirtoje celėje galima rašyti duomenis arba su ja atlikti kitus įvairius veiksmus. Šiuo atveju celėje áraðykite þodá "Butas".

Skaityti daugiau...
 

Paslaugos pasauliniame Internet tinkle

Įvadas

XX amžiuje žodis “informacija” įgijo magišką prasmę. Informacija - tai naujienos iš karštų planetos taškų ar vietinio kaimo, valgių receptai, dainų žodžiai ir artistų fotografijos, valiutų kursų suvestinės, technologinių procesų aprašymai, parlamento posėdžių audioįrašai. Kiekvieną akimirką savo jutimo organų pagalba žmogus gauna nenutrūkstamą informacijos srautą. Galima būtų net pasakyti, kad visas pasaulis - viena informacija. Todėl šiek tiek stebėtina, kad iki mūsų laikų  verslininkai informacijai skyrė tiek nedaug dėmesio - buvo prekiaujama materialiomis apčiuopiamomis prekėmis, kiek rečiau - taip pat beveik apčiuopiamomis paslaugomis, o apie prekybą informacija pagalvodavo nedaug kas. Tačiau mūsų amžiuje tiems laikams atėjo galas, ir galime drąsiai sakyti, kad XX amžius - informacijos amžius.

Skaityti daugiau...
 

Interneto kriminalistika

Hakerių judėjimo istorija. Intelektualinės hakerių šaknys

Hakerių kultūra išaugo kartu su pirmosiomis universitetų ir mokslinių skaičiavimo centrų ESM, didelės kūrybinės laisvės atmosferoje. Tada dar mažai kas suvokė, ką daro programuotojai, niekas nestovėjo už nugarų ir nevertė greičiau rašyti programų, nes 70-aisiais kompiuteris nebuvo panašus į veiksmingą pinigų uždirbimo priemonę. Pirmieji, tikrieji hakeriai užsiėmė tuo, kad tobulino savo kuriamas ESM ir joms kūrė ne tik reikalingas, bet ir įdomias programas. Šios buvo rašomos mašininiais kodais, kuriuos suprato tik patys programuotojai ir pačios ESM. Visiška laisvė leido programuotojams žiūrėti į savo užsiėmimą daug dėmesingiau, nei į paprastą darbą, prilyginant jį kūrybai. Prasidėjo naujo kultūrinio sluoksnio formavimasis. Specifinis jumoras, meilė Merfio dėsniams, šmaikštūs plakatai, klasiški meno kūriniai, atvaizduoti mašininiais kodais ir atspausdinti simboliais, padėjo šios kultūros formavimuisi. Atsirado net atskira kalba – techninis žargonas. Jo geriausi pavyzdžiai buvo surinkti plačiai žinomų hakerių kultūros propaguotojų Eriko Reimondo ir Roberto Grehemo pastangomis. Šie pirmieji programuotojai neturėjo vadovėlių, bet buvo labai aukšto lygio specialistais. Jei nėra geros operacinės sistemos – ją galima parašyti pačiam, kaip ir asemblerio transliatorių, programavimo kalbas, matematinius paketus, nenaudojant visokių naujoviškų DirectX, OpenGL, COM, JAVA. Žmonių nesustabdydavo sunkumai – jie patys jų ieškojo, tuo malšindami savo aštrių pojūčių ieškantį intelektualinį alkį.

Skaityti daugiau...
 

Skaičių formatai

Skaičių formatų paskirtis

Microsoft Excel turi didelį skaičių, datų ir laiko formatų rinkinį. Formatą galima suprasti, kaip celėje esančio duomens pavidalą.  Formatai ne tik supaprastina duomenų apipavidalinimą, bet turi daug kitų privalumų. Bet kuriai celei gali būti suteiktas tam tikras formatas. Surinkus kokį nors skaičių arba datą ir paspaudus [ENTER] klavišą, šis skaičius rodomas celėje suteiktuoju formatu. Pvz., surinkus skaičių 36782 celėje gali būti rodomas arba tas pats skaičius, arba data 2000m. Rugsėjo 13d. arba pinigų suma 36.782,00 Lt.

Skaityti daugiau...
 

Išskleidžiamų lentelių (skaičiuoklių) technologija

Išskleidžiamos lentelės (skaičiuoklės) - tai labai paprasta ir populiari dokumentų su skaičiuojamais elementais projektavimo ir tvarkymo technologija. Tuo pačiu vardu yra vadinama ir šios technologijos organizavimo programa. Dokumentai yra projektuojami ekrane iš standartinių duomenų elementų:  tekstų, skaičių ir skaičiavimus aprašančių formulių. Taip yra parengiami šablonai, kurie gali būti saugomi kompiuterio atmintyje ir daugelį kartų vartojami rengiant standartinės struktūros dokumentus. Paprastas ir vaizdus interfeisas leidžia vartotojui lengvai pačiam projektuoti ne tiktai atskirus dokumentus, bet ir ištisas tarpusavyje susijusių dokumentų sistemas.  Todėl išskleidžiamos lentelės yra patogi nedidelių įstaigų finansinių ir apskaitos dokumentų, įvairių ataskaitų rengimo priemonė. Šiame skyriuje yra glaustai supažindinama su išskleidžiamų lentelių technologijos pagrindais ir jos taikymu tvarkant įvairius masinės paskirties dokumentus: sąskaitas, finansines ataskaitas ir kitus panašios paskirties dokumentus.

Skaityti daugiau...
 

Formulių sudarymas ir kopijavimas

Formulė sudaroma, kai reikia atlikti skaičiavimo veiksmus  su Excel darbo lapo duomenimis. Nurodžius celių koordinates, vardus, funkcijas bei operacijas, pagal formulę ir nurodytas reikšmes apskaičiuojama nauja reikšmė. Kiekviena formulė būtinai prasideda lygybės (“=”) ženklu. Reikšmėmis gali būti konstantos, įrašytos pačioje formulėje, arba reikšmės, įrašytos celėse, kurių koordinatės ar vardai nurodyti formulėje. Operacijomis ir funkcijomis, įrašytomis formulėje, apibrėžiama, kokius veiksmus Excel turi atlikti.

Skaityti daugiau...
 

Duomenų bazės

Darbo tikslas - įgyti pirmuosius darbo su duomenų bazėmis (DB) įgūdžius, susipažinti su duomenų bazių valdymo sistema (DBVS) Microsoft Access ir jos galimybėmis.

Skaityti daugiau...
 

Žinomo kartojimų skaičiaus ciklas

Ciklas - tai sakinių, kuriais suprogramuotas veiksmų kartojimas, grupė. Ciklo sakinys nurodo, kad jame esantis sakinys turi būti atliekamas keletą kartų. Jei kartojimų skaičius žinomas iš anksto ( iki kartojimų pradžios ), tai patogu vartoti ciklą FOR. Ciklo FOR antraštė prasideda FOR. Po jo rašomas kintamojo vardas, šis Kintamasis vadinamas ciklo kintamuoju. Toliau nurodoma, su kuriomis kintamojo reikšmėmis turi būti atliekamas ciklas - užrašoma pradinė ir galutinė ciklo kintamojo reikšmė.

Skaityti daugiau...
 

Unix pradmenys

Kas yra failas?

Failo supratimas Unix'e yra žymiai platesnis: failas yra bet kuris šaltinis iš kurio duomenys gali būti skaitomi, arba bet kuris "gavėjas", galintis priimti duomenis. Tokiu būdu, terminas failas nurodo ne tik duomenų saugyklą diskinio failo pavidale, bet kartu reiškia ir bet kurį fizinį įtaisą. Failas yra ir klaviatūra (įvedimo šaltinis), ir displėjus (atvaizdavimo įtaisas), ir kiekvienas spausdintuvas. Unix'e yra trys pagrindiniai failų tipai: paprastieji failai, katalogai ir specialūs failai. PAPRASTIEJI failai yra tai, ką mes suprantame failu siaurąja prasme. Paprastąjį failą sudaro diske (rečiau juostoje) saugomi duomenys. Tai failai, su kuriais dažniausiai tenka dirbti. Pvz., kai jūs teksto redaktoriumi tvarkote dokumentą, tai jūs naudojate du paprastuosius failus: dokumento ir redaktoriaus programos.

Skaityti daugiau...
 

Kompiuterių tinklų architektūra Sakalauskaitė

Kompiuterių tinklas – tarpusavyje sujungtų savarankiškų kompiuterių aibė. Kompiuteriai tarpusavyje sujungti, jei jie gali keistis informacija. Sujungimo būdas (laidas, lazeris, mikrobangos) nėra svarbu. Nepriklausomi – jei nėra susiję master/slave sąryšiu, jei nė vienas sistemos kompiuteris negali priverstinai valdyti kito. Mainframe su terminalais nėra kompiuterių tinklas. Kompiuterių tinklas nėra paskirstyta sistema. Paskirstyta sistema yra programinė įranga, veikianti naudodama kompiuterių tinklų galimybes.

Skaityti daugiau...
 

Informacinių sistemų laboratorinis darbas

Probleminė sritis.

Turime komisariatų sąrašą su jų pavadinimais; skyrių sąrašą su jų pavadinimais ir komisariato, kuriame tie skyriai yra pavadinimais; komisariatuose dirbančių darbuotojų sąrašą su jų vardais ir pavardėm, tarnybiniais laipsniais, stažu, skyrių, kuriuose jie dirba, pavadinimu; nusikaltėlius teisiančių teisėjų sąrašą su vardais, pavardėm ir teismo rūmų, kuriuose jie dirba pavadinimais; nusikaltėlių sąrašą su jų vardais , pavardėm, gimimo metais, nusikaltimo pavadinimu, nusikaltimo vieta, nusikaltimo data, skirta bausme ir jos paskyrimo data (jei ji buvo paskirta), darbuotojo, tyrusio šį nusikaltimą vardu pavarde, teisėjo (jeigu jau buvo paskirta bausmė), nuteisusio nusikaltėlį, vardu ir pavarde. Kiekvienas nusikaltimas gali būti išaiškintas, tačiau dar nesvarstytas teisme. Bus sudaromas nusikaltėlių padariusių nusikaltimą tam tikrą dieną sąrašas, kur įrašai bus sugrupuoti pagal nusikaltimo įvykdymo datą, skaičiuojamas tą dieną įvykdytų nusikaltimų skaičius (daroma prielaida, jog vieną nusikaltimą įvykdė vienas žmogus).

Skaityti daugiau...
 

Pradinė pažintis su Turbo Paskaliu

Anotacija

Metodinė priemonė sudaro įvadinės teorinės ir praktinės žinios apie programavimo kalbą ir programavimo techniką. Kalbos elementai, algoritmavimo ir programavimo klausimai aprašomi nuosekliai po truputį įvedant sudėtingesnius elementus. Medžiaga suskirstyta į 12 temų. Tai nebūtinai vieno užsiėmimo medžiaga. Kiekvienas pagal savo sugebėjimus ir galimybes skyrelio medžiagą gali įsisavinti per jam tinkamą laikotarpį. Kiekvienos temos tikslas yra paaiškinti tam tikrą kalbos elementų grupė, naują algoritmą. Temos apima bazinius duomenų tipus. Supažindinama su viena paprasčiausių struktūrinių duomenų forma masyvais. Duomenų ir skaičiavimo rezultatų išsaugojimui naudojami tekstiniai failai. Analizuojamos Turbo Paskalio kalbos priemonės, skirtos ekrano valdymui (biblioteka Crt), klaviatūros apklausai, garsams. Supažindinama su pagrindinėmis Turbo Paskalio aplinkos paprogramėmis, programų sudarymo pagrindiniu elementu - procedūra.

Skaityti daugiau...
 

PGP integravimas į PINE

Reikalavimai: Pine 3.92 arba naujesnė versija; Suinstaliuota PGP programinė įranga. Šiame dokumente laikoma, kad asmeniniai PGP raktų failai, konfiguraciniai failai yra kataloge ~/.pgp; programos pgp kelias: /usr/local/bin/pgp.

Skaityti daugiau...
 

Patikimų programų sudarymo metodai

Čia pateikiamas alfabetas, kuris yra naudojamas formaliose kalbose.

•    Realių skaičių vaizdavimo kalba. Pvz.: “210.356” {0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, .}

•    Muzikinių natų vaizdavimo kalba. Pvz.:  “Bb” {A, B, C, D, E, F, G, #, b}

•    Žaidimo kortų vaizdavimo kalba. Pvz.: “♣10” {♣, ♦, ♥, A, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, J, Q, K}

•    Knygos dalių numerių vaizdavimo kalba. Pvz.: “3.4.3” {0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, .}

Skaityti daugiau...
 

Žurnalas "Kompiuterija" vasario mėn.

Skaityti daugiau...
 

Kompiuterių elementai Mažukna

Terminai ir elementarios žinios

Pagrindinė visų skaičiavimo įtaisų sudėtinė dalis yra loginiai ventiliai ir atminties elementai. Abi šios grupės įrenginių yra sudarytos iš perjungiančių puslaidininkinių raktų arba tranzistorių. Fizinis informacijos atvaizdavimas yra technologiškai apspręstas – tai įtampos ir srovės reikšmės.Dauguma elektroninių schemų projektuojama ir gaminama puslaidininkinių integrinių schemų pavidalo (IS)pavidalo.

Pagal silicio kristalo sudėtingumą IS klasifikuojamos: SSI – (Small-Scale Integration) –mažos integracijos, sudarytos iš 1-11 ventilių  pvz. Baziniai loginiai elementai, trigeriai; MSI (Medium Scale Integration) –vidutinio integracijos laipsnio, sudarytos iš 12-99 ventilių. Pvz.: šifratoriai, dešifratoriai, skaitliukai, registrai ir pan.; LSI (Large-Scale Integration) didelio integracjos laipsnio , sudarytos iš 100-9999 ventilių, kaip atmintys ir paprasčiausi mikroprocesoriai; VLSI  (Very Large-Scale Integration)  Labai didelės integracijos turinčios 10,000-99,999  ventilių, kaip pvz. Mikroprocesoriai; ULSI (Ultra Large-Scale Integration)  100,000 ventilių ir daugiau, kaip grafinių 3d plokščių mikrokontroleriai, mikroprocesoriai.

Skaityti daugiau...
 

MS Word 97 2000

Šis konspektas skiriamas visiems studentams, besimokantiems informacinių technologijų dalyko temą - teksto redaktorių Microsoft Word' (toliau tiesiog Word). Word'as yra įtrauktas visų mūsų mokyklos specialybių mokymo planuose. Konspekte nerasite absoliučiai visų galimybių, kurias turi Word'as. Čia išdėstytos pačios svarbiausios temos, kurių reikia, kad galėtumėte sėkmingai parašyti tekstą, jį išsaugoti ir atspausdinti, taip pat keisti teksto formatus.

Skaityti daugiau...
 

Interneto vystymosi istorija

Internetas gali būti apibrėžtas kaip plačios aprėpties kompiuterių tinklas, aprėpiantis visą pasaulį. Tačiau, tarp paprasto plačios aprėpties kompiuterių tinklo ir Interneto yra didžiulis skirtumas. Įprastas plačios aprėpties kompiuterių tinklas yra vieningas kompiuterių tinklas, tuo tarpu kai Internetas yra dešimčių tūkstančių atskirų kompiuterių tinklų rinkinys. Visus šiuos tinklus valdo atskiros administratorių grupės, ir visi jie yra tvarkomi nepriklausomai vienas nuo kito. Žinoma, tam kad galima būtų užtikrinti bendravimą pasauliniu mastu, visi šie tinklai yra tarpusavyje sujungti, panaudojant telefono linijas, palydovinius arba optinius ryšio kanalus. Be to, visi šie tinklai paklūsta tam tikroms techninėms taisyklėms, taip vadinamam tinklo protokolui, ir tam tikroms rekomendacijoms, kurias formuluoja Interneto koordinacinės tarnybos. Internete naudojamas techninis protokolas, arba, tiksliau, protokolų rinkinys, yra vadinamas TCP/IP protokolu (Transmission Control Protocol / Internet Protocol).

Skaityti daugiau...
 

Operacinė sistema MS - DOS 2

TRUPUTĖLIS APIE PROGRAMINĘ ĮRANGĄ

Sisteminėje programinėje įrangoje galima išskirti kelias klases: operacinės sistemos (operating systems), aptarnaujančios programos (utilities), aplinkos arba terpės (shell), tinklų programinė įranga, programavimo sistemos. Pagrindinė operacinių sistemų paskirtis - koordinuoti ir valdyti kompiuterio resursus. Operacinė sistema užtikrina visų kitų programų darbą. Tai labai sudėtingi uždaviniai, nes pavyzdžiui vienam klavišo paspaudimui apdoroti reikia įvykdyti daugiau kaip 1000 mašininių komandų. Pagrindinė operacinė sistema dirbant su IBM PC genties kompiuteriais yra MS - DOS (sukurta firmos Microsoft). Su šiais kompiuteriais taip pat naudojamos DR - DOS (sukurta firmos Digital Research), OS/2, UNIX. Operacinė sistema MS - DOS faktiškai tapo standartu dirbant su IBM  PC genties kompiuteriais. Šiai operacinei sistemai sukurta daug taikomosios programinės įrangos ir ji labai plačiai naudojama.

Skaityti daugiau...
 

Kompiuterio sandara

Žmogus ir kompiuteris

Žmogus, kūręs kompiuterį, padarė jį panašų į save. Kompiuterį galima suskaidyti į tris atskiras dalis, pagal paskirtį primenančias žmogų: 1. įvesties - išvesties įrenginius (panašius į žmogaus akis, ausis, nosį, burną, rankas, kojas...); 2. sisteminį bloką (panašų į smegenis); 3. išorinę atmintį (panašią į žmogaus dienoraštį, užrašus, knygas...). Įvesties įrenginiais, dažniausiai klaviatūra ir pele, informacija perduodama sisteminiam blokui, o išvesties įrenginiais - displėjumi, spausdintuvu - ji išvedama. Sisteminį bloką sudaro vidinė atmintis ir centrinis procesorius. Centrinis procesorius apdoroja informaciją, saugomą vidinėje atmintyje. Išorinės atminties įrenginiai, dažniausiai diskeliai naudojami informacijai saugoti ilgą laiką. Struktūrinė kompiuterių schema nepriklauso nuo jų tipo, dydžio, kainos ar modernumo ir visų kompiuterių yra panaši. Kiekvienas kompiuteris turi bent po vieną įvesties - išvesties įrenginį bei, žinoma, sisteminį bloką. Juk ir žmonės, kad ir kokie skirtingi būtų, turi tokius pačius organus.

Skaityti daugiau...
 

Kas yra internetas?

Internetas –„tinklų tinklas“

Internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis (visuotinis arba pasaulinis) kompiuterių tinklas. Stambios organizacijos (aukštosios mokyklos, finansų institucijos, verslo bendrovės, vyriausybinės institucijos) turi tokius vietinius kompiuterių tinklus, t. y., kompiuterių sistemas, paprastai sudarytas iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtų specialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendrais ištekliais, pavyzdžiui: bylomis, spausdintuvais ir pan.  Į tokius vietinius [lokaliuosius] tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Vienas tų kompiuterių, atliekantis tarnybinės stoties (angl. server) funkcijas, paprastai yra didesnės talpos, spartos, galios ir kt. Jos (o per ją kitų kompiuterių) ištekliais, pagal tinklo administratoriaus nustatytas taisykles naudojasi visi kiti tinklo vartotojai. Tokia tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliais ar per palydovinį ryšį jungiama su kitų tinklo tarnybinių stočių, šių tarnybinių stočių tinklo tarnybinė stotis su kitų tarnybinių stočių tinklų tarnybinėmis stotimis ir t. t. – taip kuriamas tarptautinis kompiuterių tinklas, angliškai – internet (rašomas mažąja raide).  Internetas (rašomas didžiąja raide) – tai pats didžiausias pasaulinis (angl. global) tinklas, jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje. Internetas – tai milžiniška informacijos saugykla; milijonai prie jo prijungtų kompiuterių kimšte prikimšti programų, dokumentų, knygų, piešinių ir kitokios informacijos, kuri specialių technologijų dėka yra lengvai pasiekiama bet kuriam vartotojui. Pastaruoju metu literatūroje šios dvi interneto sąvokos dažniausiai nebeskiriamos ir vartojamos sinonimiškai.

Skaityti daugiau...
 

Sudėtinių skaičių radimas intervale Pascal programa

Skaityti daugiau...
 

Programavimas Unix OS

Apie šį kursą

Šis kursas skirtas kompiuterių mokslo trečio – ketvirto kursų studentams. Reikalingas programavimo principų supratimas bei C programavimo kalbos bei standartinės bibliotekos žinojimas. Pageidautina pažintis su Unix vartotojo aplinka. Išklausęs šį kursą, studentas turėtų mokėti naudotis Unix programuotojo aplinkos įrankiais bei sugebėti rašyti programas panaudojančias Unix sistemų procesų valdymo, gijų, tinklo bei tarpprocesinio bendravimo paslaugas.

Skaityti daugiau...
 

Tekstinis redaktorius. Teksto tvarkymas

Šriftai. (Komanda Format,Font) Edas. a) Įvesti 2 skirtingo šrifto teksto fragmentus. Kiekvienoje teksto eilutėje keisti sekančius šrifto parametrus: Font, Font Style, Size, Color.

Skaityti daugiau...
 

Linux. Kas tai?

Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą "Linux" vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS atšakų - "Minix". Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už studentui prieinamą kainą. Tačiau "Minix" OS progreso beveik nebuvo, nes pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti "Minix" išeities tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys "Minix" autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti mikroprocesorius bei jų valdymą.

Pasirodžius pačioms pirmosioms "Linux" branduolio versijoms, ši UNIX pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba greitai iškėlė ir prigretino "Linux" prie "Solaris", AIX, "HP-UX", "Windows" ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą, Linusas Torvaldsas yra atsakingas už "Linux" branduolį. Jis tikrina beveik visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja norinčiuosius prisijungti prie "Linux" branduolio tobulinimo. Dabar "Linux" yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik "Intel i386" architektūros kompiuterius, bet ir į "PowerPC", "Apple Macintosh", "Alpha", "Sparc64", "Merced" ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis - kompiuterių pasaulis plečiasi, nestovi vietoje ir "Linux".

Skaityti daugiau...
 

Informacinių sistemų laboratorinis darbas 2

Probleminė sritis

Ruošiamas Lietuvos 1 : 10 000 žemėlapis. Jis bus sudarytas iš lapų, kurių kraštinės 50 cm. Kiekviename lape matoma 5 km2.  Daromos aerofotonuotraukos. Jos tarpusavyje persidengia. Aerofotonuotraukos skanuojamos ir nuskanuoti vaizdai surašomi į magnetines juostas saugojimui. Reikalinga duomenų bazė saugoti šiems duomenims. Turi būti paruošta forma ataskaitai (Raport), kurioje būtų norimo lapo lapo padengimo schema ir aeronuotraukų sąrašas.

Skaityti daugiau...
 

Diagnostiniai eksperimentai dviems būsenoms špera

Tegu automatas M turi n būsenų. Galimų pradinių būsenų aibė A(M) turi dvi būsenas Si0 ir Sj0, t.y. A(M)={Si0,Sj0}. Kadangi automatas minimalus, tai būsenos Si0 ir Sj0 yra atskiriamos. Šios būsenos yra (n-1) atskiriamos. Todėl egzistuoja (n-1) ilgio arba trumpesnė įėjimo seka, kurią padavus į automatą M/Si0 ir M/Sj0 gausime skirtingas išėjimo sekas. Tokia seka vadinama diagnostine seka būsenoms Si0 ir Sj0.

Skaityti daugiau...
 

Unix OS

Trumpa UNIX istorija

1965 – Bell Laboratories, MIT ir General Electric susitaria kurti naują operacinę sistemą, Multics, turinčią šias savybes: daugia-vartotojiškumą, daugia-procesoriškumą, hierarchinę failų sistemą ir kitas savybes. 1969 – AТ&T netenkina kūrimo progresas ir ji palieka projektą. Keli Bell Labs programuotojai – Ken Thompson, Dennis Ritchie, Rudd Canaday ir Doug McIlroy suprojektuoja ir sukuria pirmąją UNIX failų sistemos versiją PDP-7 mašinai. Brian Kernighan ją pavadina UNIX. 1970, Sausio 1 – UNIX pradžia (time zero). 1971 – Sistema dirba PDP-11 mašinoje, kur 16K užėmė sistema, 8K skirti vartotojo programoms; disko dydis – 512K, o maksimalus failo dydis galėjo siekti 64K.

Skaityti daugiau...
 

Duomenų bazės ir informacinės sistemos S. Gudas

ORGANIZACIJŲ INFORMACIJOS SISTEMOS

Organizacijos informacijos sistema surenka, apdoroja, saugo, analizuoja ir paskirsto informaciją, turinčią konkrečią paskirtį organizacijos veikloje. Informacijos sistemos veikia tam tikroje aplinkoje: organizacinėje aplinkoje ir technologinėje aplinkoje. Paprastai organizacijos informacijos sistema (darbų su informacija ir priemonių visuma) yra dalinai kompiuterizuota (1 pav.), skirstoma į nekompiuterizuotą dalį ir kompiuterizuotą dalį. Glaustumo dėlei sąvoką “kompiuterizuota informacijos sistema” toliau pakeisime terminu “informacijos sistema”, kadangi nekompiuterizuotų darbų su informacija nenagrinėsime. Informacijos sistemos apdoroja įeigą (duomenis) ir suformuoja išeigą (ataskaitas, suvestines), kuria naudojasi vartotojas arba kita informacijos sistema...

Skaityti daugiau...
 

Duomenų struktūros ir algoritmai

Mokomosios priemonės tikslas - supažindinti su duomenų struktūrų ir algoritmų teorija ir praktika. Duomenų struktūros ir algoritmai - tai sritis, formalizuojanti platų spektrą svarbių ir vis labiau plintančių procedūrų, kompiuteriu sprendžiant simbolinių skaičiavimų, inžinerijos, kompiuterinės grafikos, duomenų bazių, telekomunikacijų ir kitų sričių uždavinius. Ji jungia įvairius matematinės logikos, kombinatorikos, diskrečiosios matematikos, programavimo, kompiuterinės technikos konstravimo, geometrijos ir algebros metodus. Sukauptų rezultatų gausa ir kokybė jau apie 20 metų išskiria ją kaip atskirą mokslo tyrimų discipliną ir trumpai apibrėžia kaip duomenų dėstymo kompiuterio atmintyje metodų visumą.

Skaityti daugiau...
 

2 paskaita

Teorija: pradedant darbą Word 9x programoje atsidaromas naujas dokumento langas, komandos File/New arba standartinės formatavimo juostos (prisiminkite praėjusią paskaitą) pirmojo mygtuko pagalba. Tačiau prieš suvedant tekstą, patogiau būtų nustatyti lapo parametrus. Ruošiant dokumentą nereikia užmiršti apie galimybę jį atspausdinti ant popieriaus. Lietuvoje yra priimtas A4 formato popieriaus lapo standartas, kur horizontalus lapo kraštas užima 297 mm., o vertikalus – 210 mm. (JAV – Letter formatas (297, 4x215,9mm)). Lapo išmatavimams nustatyti reikia pasinaudoti meniu komanda File/Page setup.

Skaityti daugiau...
 

Operacinės sistemos Lauruška

Operacinės sistemos apibrėžimas. Vartotojams suteikia patogią darbo priemonę darbui su kompiuteriu. Padidina kompiuterio panaudojimo efektyvumą racionaliai valdant jo resursus.

OS kaip kompiuterio išplėtimas. Paslepia nuo programuotojo visas aparatūros realijas ir suteikia galimybes paprastai ir patogiai dirbti su failais ir kitais įrenginiais. Atlieka pertraukimų apdorojimo, taimerių ir operatyvinės atminties valdymo operacijas.

 

Skaityti daugiau...
 

Informatika ir informacija 2

Informacija. Informacija – tai mokslinės, visuomeninės, politinės, techninės žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu, raštu arba masinės informacijos priemonėmis. Informacijos įvairovė: tai ir žmonijos sukauptos žinios apie techniką, technologiją; tai ir genetikos specialistų nagrinėjama biologinė informacija; tai ir gamtoje išliekanti istorinė informacija. Žmonės, turėdami išskirtinę savybę suvokti informaciją ir mąstymu sukurti naujas žinias, sąmoningai gausina informaciją, ja naudojasi, kaupia, perduoda vieni kitiems. Informacija yra vertingiausia iš visko, kas yra sukurta žemėje. Visuomenė vystosi spartėjančiai: vis greičiau atnaujinama technika ir technologija, keičiasi sukuriamos ir suvartojamos energijos proporcijos, naudojamos vis tobulesnės ryšio, susisiekimo priemonės ir kt. Dėl to ne mažesniu tempu gausėja informacijos. Jos susikaupė tiek, kad žmonės didelę dalį gyvenimo turi paskirti vien jos priėmimui ir įsisavinimui. Mokyklos, universitetai, radijas, televizija, spauda – tai tūkstančiai galingų informacijos “fabrikų”.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 3 iš 8
Informatika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt