www.spargalkes.lt

Komunikacijos procesas

Komunikacija įvyksta bendraujant siuntėjui ir gavėjui. Komunikacija gali vykti viena kryptimi, ten ir baigtis. Arba pranešimu iš gavėjo galima išgauti atsakymą formaliai vadinamą grįžtamuoju ryšiu. Siuntėjas, arba pranešimo šaltinis (komunikacijos iniciatorius) pradeda komunikacijos procesą. Tai tas asmuo, kuris turi informacijos, poreikių ar norų ir siekia juos perduoti vienam ar daugiau žmonių. Gavėjas yra asmuo, kuris suvokia siuntėjo pranešimą. Gali būti daug gavėjų pvz. kai pranešimas adresuojamas visiems organizacijos ar kolektyvo nariams; gali būti ir vienintelis gavėjas,kai kas nors aptarinėjama su kolega asmeniškai. Užkodavimas įvyksta tuomet, kai informacija kurią reikia perduoti, siuntėjas paverčia simbolių seka. Kadangi komunikacijos procesas neapsieina be kodavimo, tai siuntėjas siekia nustatyti abiems pusėms suprantamą reikšmių sistemą ir parinkti tokius simbolius (gestus ir žodžius), kurie jo manymu ir gavėjui turi tokią pat reikšmę.

4 komunikacijos proceso aspektai

Skirtingas suvokimas - tai vienas iš labiausiai įprastų barjerų, trukdančių efektingai komunikacijai. Žmonės, kurių skirtingas išsilavinimas ar žinių lygis gažnai tuos pačius reiškinius suvokia nevienodai. Kalbiniai skirtumai dažnai yra glaudžiai susiję su individualas suvokimo skirtumais. Kad būtų galima efektingai perduoti pranešimą, vartojami žodžiai turi turėti tą pačią reikšmę ir siuntėjui ir gavėjui. Siekiama išvengti skirtingo tų pačių dalykų supratimo, pranešimas turi būti pateikiamas taip, kad jį galėtų suprasti skirtingo patyrimo ir pažiūrų žmonės. Siekiant įveikti kalbinius skirtumus, labai naudinga paprašyti gavėją, kad jis patvirtintų ar savaip suformuluotų pagrindinius pranešimo motyvus. Reikia skatinti informacijos gavėjus pateikti klausimus ir taip išsiaiškinti neaiškius momentus.

Emocinės reakcijos – pyktis, meilė, savigyna, neapykanta, pavydas, baimė, varžymasis turi įtakos mūsų supratimui, t.y, kaip mes suprantame kitų žinias ir kokį poveikį mes darome kitiems perduodami savo pranešimus. Geriausias požiūris į emocijas būtų laikyti jas komunikacijos proceso dalimi ir stengtis suprasti, kai dėl jų kyla problemų. Prieštaringa žodinė ir nežodinė komunikacija – dažniausiai apie šnekamąją ar rašytinę kalbą galvojame kaip apie tiesioginės komunikacijos priemonę, tačiau mūsų siunčiamas žinias stipriai veikia tokie nežodiniai veiksniai, kaip kūno kalba, drabužiai, atstumas nuo žmogaus su kuriuo kalbame, mūsų poza, veido išraiška, akių judesiai bei kūno sąlytis. Pagrindinė priemonė komunikacijos prieštaravimams įveikti - žinoti apie juos ir rūpestingai saugotis, kad nebūtų siunčiami klaidingi pranešimai. Nepasitikėjimas - gavėjo pasitikėjimas ar nepasitikėjimas pranešimu - tai daugiausia siuntėjo patikimumo gavėjo mintyse atspindys. Siuntėjo patikimumą veikia aplinkybės, kuriomis jis ar ji siunčia žinią.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (a277c6e52cee401fcb8b5d3a5a86ad8f.zip)Komunikacijos procesas33 Kb3
Neteisinga

 
Informologija Komunikacijos procesas
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt