www.spargalkes.lt

Lietuvos valstybės ir teisės istorija (kursinis darbas)

Lietuvos Respublikai priėmus 1940 m. birželio 14 d. Tarybų Sąjungos ultimatumą, kuriame be kita ko buvo reikalaujama pakeisti Lietuvos vyriausybę į palankią TSRS bei įleisti Raudonosios Armijos dalinius į Lietuvos teritoriją, Lietuvos valdžia tapo tik įrankiu TSRS rankose.  Kariniu atžvilgiu Tarybų Sąjunga jau disponavo Lietuvos teritorija. Faktiškai Lietuvos valstybė ar jos 1938 m. Konstitucija nebuvo likviduotos tik dėl to, kad norėta Lietuvą įjungti į TSRS sudėtį jos pačios teisiniais aktais, formaliai išlaikant konstitucingumą.

Lietuvos valdžios organų sudėties keitimas vyko labai sparčiai. 1940 birželio 17 d. sudaryta nauja Liaudies vyriausybė. Liepos 1 d. paleidžiamas senasis seimas, o jau liepos 5 d. paskelbti rinkimai, liepos 6 d. paskelbtas rinkimų įstatymas, liepos 14 d. įvyko patys rinkimai (balsavimas) ir pagaliau liepos 21 d. susirinko išrinktasis Liaudies seimas.  Visą šį procesą skatino ir kontroliavo Lietuvos komunistų partija (LKP) ir Maskvos atstovai. Todėl jokių nesklandumų ar nesusipratimų faktiškai ir negalėjo būti.

Liepos 21 d. Liaudies seimas priėmė dvi labai svarbias deklaracijas. Pirmoji skelbia, kad Lietuvoje įvedama Tarybų santvarka ir taip pat paskelbia Lietuvą Socialistine Tarybų Respublika. Antroji prašo priimti Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką (LTSR) į TSRS sąstatą kaip sąjunginę respubliką.

Rugpjūčio 3 d. TSRS Aukščiausioji Taryba šį prašymą patenkina. Rugpjūčio 25 d. Liaudies seimas vienbalsiai priėmė LTSR Konstituciją. Toliau valdžios ir valdymo organai buvo organizuojami ir pertvarkomi į tokius, kokie numatyti šioje Konstitucijoje. Tą pačią dieną Liaudies seimas, vadindamas save teisėtu visos Lietuvos liaudies atstovu ir tikruoju jos valios reiškėju, pasiskelbė Laikinąja Aukščiausiąja Taryba su visom teisėm, kurias jai suteikia 1940 m. LTSR Konstitucija.  Rugpjūčio 26 d. ši  Aukščiausioji Taryba (AT) sudarė Liaudies Komisarų Tarybą (LKT).  Netrukus pradėti organizuoti ir vietiniai valstybinės valdžios organai. Tokia buvo tarybinę santvarką atitinkančių institucijų formavimo pradžia.

Nors 1940 m. Konstituciją formaliai priiminėjo Liaudies seimas, tačiau ji faktiškai atkartoja tik tai, kas yra 1936 m. TSRS Konstitucijoje, vadinamoje dar "Stalino konstitucija".  Ši TSRS Konstitucija smulkiai reglamentuoja ne tiktai pačios Sąjungos, bet ir sąjunginių respublikų santvarką, jų valdžios organizaciją, organų struktūrą, šių organų tarpusavio santykius ir beveik visą kiekvieno jų kompetenciją, neišskiriant net vietinių organų. Taip pat ji fiksuoja principą, kad respublikų teisė turi neprieštarauti centro teisei. Taigi respublikų konstitucinei kūrybai beveik nieko nebelieka, išskyrus kelias neesmines detales. Respublikų konstitucijos buvo sudaromos pagal vieną šabloną. LTSR Konstitucija taip pat jokio individualumo valdžios ir valdymo organų srityje neturi ir visiškai sutampa su kitų respublikų konstitucijomis. Ji numato tokią organų sistemą: AT, jos renkamas ir jai atskaitingas AT Prezidiumas, taip pat AT atskaitinga tarybinė vyriausybė - LKT, darbo žmonių atstovų tarybos visuose administracinio teritorinio padalinimo vienetuose, nuolatiniai vykdomieji komitetai prie atitinkamų tarybų, teismai ir prokuratūra. Toliau aš apibūdinsiu kiekvieną šių organų, aptariant jų kompetenciją, sudarymo, atskaitingumo klausimus, o taip pat veiklos aspektus.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (d82612e2e12bee9c2c8b10298c3a66de.zip)Lietuvos valstybės ir teisės istorija (kursinis darbas)21 Kb2
Neteisinga

 
Istorija Lietuvos valstybės ir teisės istorija (kursinis darbas)
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt