www.spargalkes.lt

Lietuvos padėtis XIX a. pirmoje pusėje

Lietuvos padėtis XIX a. pirmoje pusėje nebuvo lengva.

Vokietijai įsiveržus į Belgiją ir Liuksemburgą prasidėjo karo veiksmai. 1914 m. liepos mėnesį Rusijos armija įsiveržė į Prūsiją. Tačiau po nesėkmingų kautynių vokiečiai įsiveržė į Užnemunę, o vėliau ir į Žemaitiją, bei vidurio Lietuvą. Taip Lietuvoje prasidėjo vokiečių okupacijos laikotarpis.

Jau karo pradžioje tapo aišku, kad Rusija nebus pajėgi aprūpinti armijos karo reikmėmis. Paskelbus karinę mobilizaciją Lietuvos pramonei buvo suduotas ne mažas smūgis. Įmonėse sumažėjus darbuotojų skaičiui atsirado darbo jėgos, žaliavų trūkumai. Nemaža dalis įmonių buvo demontuota ir išvežta į Rusiją. Dėl tokių padarinių pramonė pradėjo merdėti, o Vokietija rėmė tik tas įmones, kurios tenkino fronto liniją.

Vokietija, okupavusi Lietuvą, gana greitai suardė jos valdymo struktūras ir pavertė ją maisto ir žemės ūkio žaliavų tiekėja. Pagrindinis vokiečių karinės okupacinės valdžios tikslas buvo išplėšti kokį  galima didesnį maisto ir žemės ūkio žaliavų kiekį.

Vokiečių kareiviai įsiverždami į kaimus grobė ir niokojo viską, kas jiems pakliūdavo po ranka. Tačiau labiausiai žemės ūkį alino nesibaigiančios rekvizicijos, kurias vykdydavo iš vokiečių karininkų ir seržantų susidedanti komisija.

Lietuvoje sparčiai mažėjo gyvulių skaičius. 1916 m. pabigoje atlikta inventorizacija parodė, kad jų sumažėjo net 57 procentais. Buvo nuspręsta, kad valstiečiai turi atiduoti visas odas ir kailius. Buvo imtasi likviduoti net šunis.

Vokiečiai vykdė savo plėšimą ir muitų pagalba. Visas Lietuvoje supirktas maisto, žemės ūkio žaliavas jie be muito gabendavo į Vokietiją, o iš ten prekes atveždavo su muitu. Lentelėje pavaizduota žemės ūkio ir pramonės gaminių, išvežtų iš Lietuvos 1916 – 1918 m.

Vokiečių okupacijos metu, nesvarbu, kad Lietuvoje buvo pradėjęs siausti badas, gyventojams buvo draudžiama pasipjauti gyvulį ar susimalti miltų. Okupacinė valdžia viską surašinėjo ir registravo, siekdama kiek galima daugiau visko konfiskuoti ir užgrobti.

Per okupacinį laikotarpį buvo niokojama ne tik pramonė ir žemės ūkis, bet ir miškai. Okupacinė valdžia savo rankose turėdama degtukų, tabako, sacharino bei degtinės monopolius grobuoniškai kirto miškus. Greta senųjų lentpjūvių buvo statomos naujos geležinkelio atkarpos, išeinančios tiesiai į miško masyvus.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (f009f6c1e32a1c26ff39eaf1cf82816d.zip)Lietuvos padėtis XIX a. pirmoje pusėje490 Kb4
Neteisinga

 
Istorija Lietuvos padėtis XIX a. pirmoje pusėje
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt