www.spargalkes.lt

Lietuvos ir Lenkijos 1569 m. (Liublino) unijos aktas

Visų pirma, kad ir buvo senieji draugystės, sąjungos pasižadėjimai, padėję plėsti bendrą valstybe, tiek Lenkijos karalystę, tiek Lietuvos didžiąją kunigaikštystę, ir įvesti joje geresnę tvarką. Kadangi juose yra kai kas nesutinkama su gero ir širdingo broliškumo pasitikėjimu, todėl stipriau sujungti bendroje ir savitarpinėje broliškoje meilėje ir abiejų valstybių saugumui visiems laikams, tvirtam broliškam pasitikėjimui per amžius, Dievo garbei ir jo karališkosios malonybės. vertingos Šlovės amžinam dėkingumui irtų dviejų šauniausių tautų, lenkų ir lietuvių, taip pat neaprėpiamos ir amžinos šlovės, grožio, puošnumo, galios, garbės ir kilnumo bei bendro majestoto išplėtimui visiems laikams tuos senuosius sąjungos susitarimus atnaujinome ir suderinome, kaip žemiau nusakyta.

Kad Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra jau vienas neišskiriamas vienalytis kūnas, taip pat viena bendra neišskiriama valstybė, kuri iš dviejų valstybių ir tautų susidarė ir susijungė į vieną tautą (visuomene).

O kad tom dviem tautom visiems laikams įsakinėtų viena galva, vienas valdovą ir vienas bendras karalius, kuris bus renkamas bendrais lenkų ir lietuvių balsais ir rinkimus atliekant Lenkijoje, o paskui patepimą Lenkijos karaliumi ir vainikavimą darant Krokuvoje. Tų rinkinių pagal Aleksandro privilegiją kurios nors šalies neatvykimas negali sukliudyti, nes iš pareigos turi būti šaukiami Lenkijos karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarėjai ir visi luomai.

Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio išrinkimas ir jo apšaukimas (pakėlimas), kuris anksčiau buvo vykdomas Lietuvoje, privalo būti panaikintas taip, kad ateityje neliktų jokio ženklo ar panašumo, kuris rodytų ar reikštų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio kėlimą, arba inauguraciją. O kadangi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės titulas ir urėdijos pasilieka, tad renkant ir vainikuojant, jis turi būti kartu apšauktas ir Lenkijos Karaliumi, o tuo pačiu ir Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mozūrijos, Žemaitijos, Volynės, Podliasės ir Infliantijos didžiuoju kunigaikščiu...

Abiejų tautų seimas ir taryba visuomet turi būti bendri Karalystės, Lenkijos karaliaus, bendro valdovo viršenybėje, ir posėdžiauti ponai turi patys kartu su kitais ponais, kaip atstovai su atstovais, ir tartis bendrais reikalais tiek seime, tiek ir be seimo Lenkijoje ir Lietuvoje.

Pinigai tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje turi būti kalami bendru susitarimu vienodi ir lygaus svorio, dydžio ir prabos ir užrašo monetoje; tai privalo įvykdyti Jo Karališkoji Didenybė ir tai privalės vykdyti jo Karališkosios Didenybės įpėdiniai.

Jokių kitų seimų, atskirų Lenkijos ir Lietuvos luomams, nuo šio laiko karalius nešauks, bet visada šauks bendrus seimus tų abiejų tautų, kaip vienam kūnui Lenkijoje, kur jo karališkajai malonybei ir Lenkijos bei Lietuvos tarėjams atrodys tinkamiausia...

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (fd42d9d976cff1fc20e733bdc6ca1e93.zip)Lietuvos ir Lenkijos 1569 m. (Liublino) unijos aktas5 Kb1
Neteisinga

 
Istorija Lietuvos ir Lenkijos 1569 m. (Liublino) unijos aktas
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt