www.spargalkes.lt

Lietuvių kalba

Eilėraščiai

Skaityti daugiau...
 

Stilistika špera

Stilistika - kalbotyros šaka. Ji tiria kalbos vartojimo savitumą įvairiose žmonių bendravimo ir veiklos srityse: kasdieninėje, buitinėje situacijoje, mokslinėje literatūroje ir t.t. Viena iš svarbiausių stilistikos mokslo sąvokų yra stilius. Šiuo terminu nusakomas kalbos vartojimo būdas. Yra geras stilius ir prastas stilius. Prastas stilius gero stiliaus priešybė. Funkcinis stilius - bendrinės kalbos atmaina, kurios savitumą lemia vartojimo sritis, funkcijos ir turinys.

Skaityti daugiau...
 

Diktantas apie Mackevičių

Mackevičius paėmė knygelę, įžiebė antrą žvakę, palinkėjo svečiui labos nakties ir išėjo į kitą kambarį. Atsisėdęs ant lovos krašto, atsivertė knygelę ir ėmė skaityti: Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir, žiemos šaltos triūsus pargriaudama, juokės.

Skaityti daugiau...
 

Sunkesnių lietuvių kalbos žodžių rašyba

Ąžuolas, ąsa, atsipūtęs, apytuštis, anądien, adjutantas, asimiliacija, abiturientas, amoniakas. Briliantas, barjeras, bjaurus, buljonas, batalionas. Drėksti-ėskia-ė, dukteriai, dvejetas, dailyraštis, drįso, daugianacionalinė, degsite, draskėsi, duslus, dūmai, dylanti, džiūvo, didvyris, diferenciacija.

Skaityti daugiau...
 

Kirčiavimas tvirtaprade

Skaityti daugiau...
 

Įterptinių sakinių skyryba

Kai įterptinis sakinys savo reikšme, mintimi nėra labai nutolęs nuo pagrindinio sakinio minties, jis skiriamas kableliais.

•    Reikia tiesą pripažinti, Petrienė pirmutinė atsipeikėjo.
•    Šį sodą, man rodos, sodino jo senelis.
•    Ne, kaip sau nori, tai buvo netikėta ir labai laiminga žinia.

Skaityti daugiau...
 

Vienintelė vertybė žemėje žmogaus ryšys su žmogumi

Bendravimas yra žmonių sąveika, kai apsikeičiama mintimis, emicijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Antuanas de Sent – Egziuperi teigė: “Vienintelė vertybė žemėje žmogaus ryšys su žmogumi”, šį teiginį rašytojas išplėtojo knygoje “Mažasis princas’. Šioje pasakoje veikėjai yra simboliniai, kiekvienas jų įprasmina kažkokia žmonių grupę. Kiekvienas žmogus su kažkuo bendrauja. Bendrauja su pinigais, žvaigždėmis, knygomis, bet tokios bendravimo rūšys yra nepilnavertės, tada žmogus negyvena tikrojo gyvenimo, jis paprasčiausiai egzistuoja. Raįytojas aprašo daugybe egzistuojančių žmonių. Tai karalius, kuris norėjo kažkam vadovauti, įsakinėti, bet nebuvo aplinkui žmonių, nebuvo kam klausyti įsakymų. Tuščiagarbis troško sulaukti plojimų, bet taip pogi nebuvo kam ploti. Girtuoklis gėrė iš neturėjimo ką veikti. Jis neturėjo su kuo bendrauti, išsakyti savo džiaugsmus ir nuoskaudas. Biznierius nematydamas aplinkui žmonių bendravo su skaičiais, bet, deja, jie jam nieko negalėjo atsakyti. Žibintininkas buvo darboholikas ir dirbo visą parą. Tyrinėtojas viską užrašynėjo į savo storą knygą, daugiau jam niekas nebuvo svarbu. Tarp suaugusių žmonių Mažasis princas nerado su kuo bendrauti, nerado žmogaus kuris jį suprastų. Tik žemėje jis suprato bendravimo, prisirišimo, meilės esmę.

Skaityti daugiau...
 

Diktantas apie A. Vienuolį Žukauską

Ten, įkalnyje, ilsisi kitas didis mūsų dainius – nemirtingosios “paskenduolės”, puikiųjų “Kaukazo legendų”, “išdukterė” autorius A. Vienuolis-Žukauskas. Ilsisi savo paties rankų sodintų obelų pavėsyje, apsuptas, kuplių liepų, dar tebelaikančių savo šakose jo dirbtus inkilus. Tebestovi ir žalsvas dviaukštis namas su pravirom durim į balkoną, kuriame, rodos, tik vakar stovėjo jis pats, pasirėmęs gumbuota lazda, stebėdamas giedrą vasaros saulėtekį. Ši lazda dabar stovi jo darbo kambary, kur jis pastatė ją,paskutinį kartą parėjęs nuo Šventosios krantų.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 3 iš 3
Lietuvių kalba
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt