www.spargalkes.lt

P. Cvirkos "Uogelė" interpretacija

Petrui Cvirkai būdingas domėjimasis žmonių socialiniu gyvenimu. Kūrinius jis rašė labai realius, išanalizuodamas kiekvieną, net ir smulkiausią detalę. Apsakymas “Uogelė” – tai pasakojimas apie kampininkę Uogelę, gulinčią mirties patale, ir apie ūkininką Japoną, kurio sąžinė jau seniai mirusi, o vieninteliai jį dominantys dalykai – pinigai ir aplinkinių nuomonė. Rašytojas tiesiogiai nesmerkia žmoniškumą praradusio ūkininko, bet visą šį uždavinį palieka skaitytojui. Apsakymas niūrus, parodantis kaimo žmonių skurdą, jų tarpusavio santykius. Didelis dėmesys skirtas spalvoms – jos ne tik išryškina žmogaus vidinę būseną, bet ir padeda sukoncentruoti skaitytojo dėmesį: “Jos kojos kyšbojo ilgos, apautos raudonomis kojinėmis”. Raššytojas taip pabrėžia Uogelės išskirtinumą. Labai taikliai įvedama spalva, kai Japonas sužino apie Uogelės tariamus turtus: “Japono akyse įžiebė rainai žalias liepsneles”. Žalios liepsnelės – lyg blogis, rusenantis žmoguje.

Norėdamas pasigerinti Uogelei, Japonas ją netgi parsiveža namo. Bet pats prieš buvusią samdinę nesižemina, žmonai liepia prašyti atleidimo. Apsakyme puikiai matoma žmogaus veidmainystė. Tačiau kaimynė Žilienė pasako bene teisingiausius žodžius :”Ji dovanos (Uogelė), o dievas nedovanos”. Cvirka savo apsakymo vaizdus pateikia tarsi kino kadrus – vieni vaizdai labai pritraukti, parodomi stambiu planu:”Senutės vokai išspaudė didelę ašarą, kuri įstrigo smakro gyvaplaukiuose”. Kiti vaizdai rodomi iš įprastos stebėtojo pozicijos. Daug ššiame apsakyme buities elementų – jie gana svarbūs. Japono pinigų troškimas netgi truputį komiškas, bet atkaklus: “Tarp godžių Japono moters pirštų slinko kiekvienas Uogelės skarmalo lopas, mazgelis.” Veiksmas pasisuka kita linkme, kai Uogelė prasitaria neturinti pinigų, kurių Japonas taip troško. Anksčiau ūkininko žmona sakė Uogelei:”Žilagalvėle, atleisk, dovanok”. Dabar viskas pasikeitė:”Aš jos brudo nevalysiu!”. Uogelė palyginama su gyvūnais:”Uogelė kranksėjo, godžiai lekuodama orą”. Nežmoniškumas pasirodo pradedant ignoruoti senutę:”Visai nepaisydami smilkstančios gyvybės, krovė ant jos pakulas, verpalus”. Uogelė labai gražiai palyginama su smilkstančia žvake – juk žvakė, tai šilumos, gėrio simbolis.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (ebb25329dcba9c62c26eccc9fb1ac65f.zip)P. Cvirkos "Uogelė" interpretacija3 Kb1
Neteisinga

 
Literatūra P. Cvirkos "Uogelė" interpretacija
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt