www.spargalkes.lt

Fransuaza Sagan "Sveikas, liūdesy"

Šis jausmas toks didelis, toks egoistiškas, kad beveik gėdinuosi jo, o liūdesys man visada kėlė pagarbą. Anksčiau aš nežinojau, kas tai yra; buvau patyrusi nuobodulį, kartėlį, rečiau — sąžinės graužimą. O dabar mane gaubia kažkas dirglus ir švelnus kaip šilkas ir atskiria nuo kitų. Tą vasarą man suėjo septyniolika metų, ir aš buvau visiškai laiminga. „Kiti" — tai mano tėvas ir Elzė, jo meilužė. Noriu iš karto paaiškinti situaciją, nes ji gali pasirodyti dviprasmiška. Tėvui tada sukako keturiasdešimt, ir jis jau penkiolika metų našlavo; tai buvo jaunas, energingas, patrauklus vyriškis, ir, grįžusi iš pensiono prieš dvejus metus, aš kaipmat supratau, kad jis turi moterų. Sunkiai susitaikiau tik su tuo, kad jos kas pusmetį keitėsi.

Bet netrukus jo žavesys, naujas nerūpestingas gyvenimas ir mano pačios polinkiai padėjo apsiprasti su ta mintimi. Mano tėvas buvo lengvabūdis žmogus, bet apsukriai tvarkė savo reikalus; jis lengvai susižavėdavo ir greit atšaldavo, ir patiko moterims. Aš iškart jį pamilau, ir visa širdimi, nes jis buvo geras, dosnus, linksmas ir labai prisirišęs prie manęs. Neįsivaizduoju geresnio draugo ir įdomesnio pašnekovo. Šios vasaros pradžioje jis pasiekė mandagumo viršūnę: paklausė, ar atostogaujant manęs neerzintų Elzė, dabartinė jo meilužė. Aš kaipmat jį nuraminau, nes žinojau negalintį apsieiti be moterų, o antra vertus, maniau, kad Elzė mums nekliudys. Tai buvo aukšto ūgio, rudaplaukė mergina, puskekšė iš demimondo, kuri dirbo statiste Eliziejaus laukų studijose ir baruose. Ji buvo miela, gana paprasta ir be ypatingų pretenzijų. Be to, mes su tėvu per daug džiaugėmės galėdami kuo greičiau ištrūkti iš miesto, kad į ką nors kreiptume dėmesį. Jis buvo išnuomojęs didelę baltą vilą prie Viduržemio jūros, nuošalią ir žavią, — apie ją mes tik ir svajojome, kai užėjo pirmieji birželio karščiai. Ji stovėjo iškyšuly, aukštai virš jūros, nuo kelio gožiama pušyno; siauras takelis statmenai leidosi į mažytę aukso smiltim nužertą įlankėlę, apsuptą rusvų uolų, tarp kurių bangavo jūra.

Pirmosios dienos buvo nuostabios. Valandų valandas drybsojome pliaže, alpdami nuo karščio, ir pamažu sveikai, rudai įdegėme; tik Elzė baisiai kentėjo, nes oda jai paraudo ir ėmė luptis. Tėvas darydavo sudėtingą kojų gimnastiką, norėdamas nusimesti pilvuką, kuris jau ėmė augti, o tai visai nesiderino su jo donžuaniškais
polinkiais. Nuo ankstyvo ryto sėdėdavau vandeny, vėsiam ir skaidriam vandeny, nardydavau ir taškydavausi iš visų jėgų, kad neliktų jokio Paryžiaus pėdsako, nė vienos miesto dulkės. Išlipusi iš vandens, išsitiesdavau ant kranto, pasisemdavau pilną saują smėlio ir stebėdavau, kaip pro pirštus teka gelsvašvelni srovė; galvodavau, kad panašiai bėga laikas, kad ta mintis visiškai paprasta ir kad paprastos mintys labai malonios. Buvo vasara.

Šeštąją dieną pirmąkart pamačiau Sirilį. Jis plaukė nedidele burine valtimi palei krantą ir ties mūsų įlanka apsivertė. Aš padėjau jam išsikapanoti ir, mums abiem juokiantis, sužinojau, kad jo vardas Sirilis, kad jis studijuoja teisę ir dabar atostogauja su motina gretimoje viloje. Jis turėjo romėnišką profilį, buvo tamsaus gymio, atviro veido, šviečiančio savotišku globėjišku ramumu, kuris man patiko. Šiaip aš vengiau universiteto studentų, grubių, susirūpinusių savimi, ypač savo jaunyste, kurioje jie sėmėsi dramatiškų pergyvenimų arba ieškojo preteksto nuoboduliui. Aš nemėgau jaunimo. Man kur kas labiau tiko mano tėvo draugai, keturiasdešimtmečiai vyriškiai, kurie būdavo švelnūs ir galantiški ir rodydavo man tėvo ir meilužio dėmesį. Bet Sirilis man patiko.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (ed0dd8894772d64f551da9e0b7ca4406.zip)Fransuaza Sagan "Sveikas, liūdesy"361 Kb2
Neteisinga

 
Literatūra Fransuaza Sagan "Sveikas, liūdesy"
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt