www.spargalkes.lt

R. M. Rilkė "Laiškai jaunam rašytojui"

Didžiai gerbiamas pone,

Jūsų laiškas pasiekė mane vos prieš kelias dienas. Noriu padėkoti Jums už jame pareikštą didelį ir mielą pasitikėjimą. Daugiau ne ką ir tegaliu. Negaliu gilintis į Jūsų eilėraščių pobūdį; mat bet kokie kritiko ketinimai man pernelyg svetimi. Nėra nieko, kas paliestų meno kūrinį menkiau nei kritinis žodis: pabaiga čia visuomet būna tik daugiau ar mažiau pavykęs nesusipratimas. Daiktai nėra tokie apčiuopiami ir nusakomi, kaip mes dažniausiai esame įtikinėjami; dauguma įvykių yra nenusakomi, jie vyksta erdvėje, kurion žodis niekados nėra įžengęs, o labiau už viską nenusakomi yra meno kūriniai, slėpiningi padarai, kurių gyvenimas tveria greta mūsų laikino gyvenimo.

Pradėdamas laišką tokiomis pastabomis, galiu tiktai dar pasakyti, kad Jūsų eilėraščiai nėra saviti, tačiau juose esama tylių ir paslėptų asmenybės užuomazgų. Labiausiai tatai jaučiu paskutiniam eilėrašty "Mano siela". Jame šis tas savita ieško žodžio ir išraiškos. O gražiame eilėrašty "Skiriu Leopardi" galbūt bręsta tam tikra giminystė su tuo didžiuoju vienišium. Ir vis dėlto tie eilėraščiai savaime dar yra niekas, jie dar nesavarankiški, taip pat ir paskutinysis, ir Leopardi skirtasis. Eiles palydėjęs Jūsų malonus laiškas tikrai padėjo man suprasti vieną kitą ydą, kurią, nors ir negalėdamas apibūdinti žodžiais, jaučiau, kai skaičiau Jūsų eilėraščius.

Klausiate, ar Jūsų eilės geros. Klausiate mane. Anksčiau klausėte kitus. Siuntinėjate jas žurnalams. Lyginate jas su kitais eilėraščiais ir nerimaujate, kai kuri nors redakcija Jūsų eilių atsisako. Tai štai (kadangi leidote man Jums patarinėti), prašau Jus, liaukitės. Jūs dairotės išorėn, o dabar to Jums visų pirmiausia nevalia daryti. Niekas negali Jums patarti ir padėti, niekas. Yra tiktai vienas būdas. Eikite į save. Ištirkite priežastį, verčiančią Jus rašyti; ištirkite, ar ji suleidusi savo šaknis giliausioje Jūsų širdies vietoje, prisipažinkite pats sau, ar mirtumėte, jeigu Jums būtų neleidžiama rašyti. Tatai visų pirmiausia: paklauskite pats save tyliausią savo nakties valandą - ar privalau rašyti? Kaskitės į save, iki rasite gilų atsakymą. Ir jeigu jis būtų teigiamas, jeigu galėtumėte atsiliepti į šitą rimtą klausimą tvirtu ir paprastu "Privalau", tai kurkite savo gyvenimą vadovaudamiesi šia būtinybe. Jūsų gyvenimas ligi pat savo nereikšmingiausios ir menkiausios valandos turi tapti to siekio ženklu ir liudijimu. Tada artinkitės prie gamtos. Tada pamėginkite, lyg būtumėt pirmasis žmogus, pasakyti, ką matot ir patiriat, ką mylit ir ką prarandat. Nerašykite meilės eilėraščių; iš pradžių venkite tų formų, kurios pernelyg dažnos ir įprastos: jos pačios sunkiausios, nes reikalinga didi, subrendusi galia duoti šį tą sava ten, kur esama gausios ir geros, iš dalies tiesiog puikios tradicijos. Tad gelbėkitės nuo bendrųjų motyvų ir imkitės tų, kuriuos Jums pateikia Jūsų pačių kasdiena; vaizduokite savo liūdnumus ir troškimus, šmėkštelinčias mintis ir tikėjimą kokiu nors grožiu - vaizduokite visa tai su meiliu, tyliu, nuolankiu nuoširdumu, o išreikšti save naudokite savo aplinkos daiktus, savo sapnų vaizdus ir savo prisiminimų objektus. Jeigu Jūsų kasdiena pasirodytų Jums skurdi, nekaltinkit jos; kaltinkit save, sakykite sau, kad esat per menkas poetas, jei nesugebat prisišaukti jos turtų; mat kuriančiam žmogui neegzistuoja skurdas ir nėra skurdžių neįdomių vietų.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (f7d426728ee6f3e632d964ab30b73d62.zip)R. M. Rilkė "Laiškai jaunam rašytojui"35 Kb2
Neteisinga

 
Literatūra R. M. Rilkė "Laiškai jaunam rašytojui"
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt